Žmogus

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
„Žmogus“. Leonardas da Vinčis

Sentencijos ir aforizmai[redaguoti]

  1. Anksčiau gamta baugino žmogų, o dabar žmogus baugina gamtą. – Ž. Y. Kusto.
  2. Apie žmones sprendžiama iš jų poelgių. – A. Čechovas.
  3. Aplinkybė, kad žmogus gali turėti vaizdinį apie savąjį Aš, be galo iškelia jį virš kitų būtybių, gyvenančių žemėje. – I. Kantas.
  4. Aš manau, kad Dievas, kurdamas žmogų, kažkur pervertino savo sugebėjimus. – O. Vaildas.
  5. Bet, pasižiūrėję iš arčiau į žmonių užmačias ir siekimus, visur susidursime su jų brangiuoju Aš, kuris visada išlenda į priekį. – I. Kantas.
  6. Bitės ir delfino laimė turi egzistuoti. Žmogus tai turi žinoti tai ir norėti to. – Ž. Y. Kusto.
  7. Blogiausias iš žmonių – žmogus be troškimų. – A. Kunanbajevas.
  8. Būti žmogumi – reiškia būti atsakingam. – A. de Sent-Egziuperi.
  9. Būti žmogum – reiškia būti kovotoju. – J. V. Gėtė.
  10. „Čia dvasiai erdvu, šviesu, čia akys regėti gali…“ – Tačiau yra priešinga žmonių padermė, tie žmonės taip pat stovi aukštumoje ir regi plačią panoramą – bet jie žvelgia žemyn. – F. Nyčė.
  11. Dangus viršum žmogaus visuomet apsiniaukdavo tuo smarkiau, juo labiau žmogus imdavo gėdytis žmogaus. – F. Nyčė.
  12. Dar nė vienas žmogus, nurydamas piktus žodžius, nepakenkė savo skrandžiui. – V. Čerčilis.
  13. Daugelis žmonių panašūs į kiaušinį; jie per daug kupini savęs, kad tilptų dar kas nors. – H. V. Šo.
  14. Dauguma žmonių yra tiek laimingi, kiek pasiryžta tokie būti. – A. Linkolnas.
  15. Dauguma žmonių žmogžudžiai – jie žudo žmogų savyje. – S. J. Lecas.
  16. Didieji žmonės pasižymi tuo, kad iš kitų reikalauja daug mažiau negu iš savęs. – M. fon Ebner-Ešenbach.
  17. Didieji žmonės – tai žmonijos knygos turinys. – F. Hebelis.
  18. Didžiai liūdintys žmonės išsiduoda, kai būna laimingi: jie čiumpa laimę taip, tarsi iš pavydo norėtų ją nuslėgti ir pasmaugti, – ak, jie pernelyg gerai žino, kad ji pabėgs nuo jų! – F. Nyčė.
  19. Didžiausias gyvenimo džiaugsmas – jausti, kad esi reikalingas ir artimas žmonėms. – A. Čechovas.
  20. Didžiausias žmogaus nuopelnas yra, žinoma, tai, kad jis kuo daugiau apvaldo aplinkybes ir kuo mažiau leidžia joms lemti save. – J. V. Gėtė.
  21. Didžių tikslų siekiantis žmogus turi ir didį charakterį, darantį jį švyturiu kitiems. – G. Hėgelis.
  22. Du žmonės gali vienas kitą išgelbėti ten, kur po vieną žūva. – O. de Balzakas.
  23. Duok saulę žmogui, jis ilgėsis ledo. – J. V. Gėtė.
  24. Egzistuoja maloni klaidinga pažiūra, kylanti iš mūsų planetos formos, kad kiekvienas žmogus yra pasaulio viršūnė. – R. V. Emersonas.
  25. Elkis taip, kad nei savo, nei kieno nors kito asmenyje niekados nenaudotum žmogaus vien kaip priemonės, o visada kaip tikslą. – I. Kantas.
  26. Esama žmonių, panašių į nulius: prieš juos visada turi eiti skaitmenys. – O. de Balzakas.
  27. Esti baroko stiliaus žmonių: daug gražių detalių, o visuma neskoninga. – M. fon Ebner-Ešenbach.
  28. Geriausias linkėjimas žmogui yra linkėjimas būti žmogumi. – Volteras.
  29. Grynas vynas daro žmogų kvailiu, tą rodo ponai, sėdintys už stalo; grynas vanduo daro žmogų tyliu,– tą rodo žuvis vandeny,– gi aš noriu išlikti žmogumi, todėl geriu praskiestą vyną. – J. V. Gėtė.
  30. Ir didis žmogus – viso labo tik žmogus. – J. V. Gėtė.
  31. Ir žiūriu į plaukiančią minią, / – Ir ieškau žmogaus žmonėse. – V. Mykolaitis-Putinas.
  32. Iš visko, ką turi žmogus, geriausia yra akis, nes neslepia to, kas žmoguje bloga. – Mencijus.
  33. Įžymūs žmonės gali būti skirstomi į dvi kategorijas: vienų žmonija nenori pamiršti, kitų – negali. – V. Grzeszczykas.
  34. Jeigu matote žmones tokius, kokie jie yra, su visais jų trūkumais ir ydomis, niekada nepadarysite jų geresnių. Bet jeigu elgiatės su jais kaip su idealiais žmonėmis, pakeliate juos į aukštumą, kurioje norite juos matyti. – J. V. Gėtė.
  35. Jeigu žmogus imsis tyrinėti savo organizmą arba moralinę būseną, tai būtinai suras ligą. – J. V. Gėtė.
  36. „Jis man nepatinka.“ – „Kodėl“ – „Aš iki jo nepriaugau.“ – Ar bent vienas žmogus kada nors taip atsakė? – F. Nyčė.
  37. Kad gyventų vienas, žmogus turi būti arba gyvulys, arba Dievas, – sako Aristotelis. Trūksta trečio atvejo: reikia būti ir vienu, ir kitu – filosofu... – F. Nyčė.
  38. Kadangi, kaip ir apie medį, tu ničnieko neišmanai apie žmogų, jei tu jį išskleidi jo trukmėje ir padaliji pagal jo skirtumus. Medis nėra sėkla, nėra nei stiebas, lankstus kamienas, negyvos malkos. Medis – tai ta galia, kuri iš lėto susilieja su dangumi. Tą patį galima pasakyti ir apie tave, mano mažasis žmogau. – A. de Sent-Egziuperi.
  39. Kai kurie žmonės padaro daug pikta vien dėl savo poreikio paplepėti. – V. Hugo.
  40. Kaip? Ar žmogus yra tik Dievo klaida? Ar Dievas tik žmogaus klaida? – F. Nyčė.
  41. Kaip pažinti save? Anaiptol ne stebėjimu, o tik veiksmais. Pabandyk atlikti savo priedermę, ir tuoj pat save pažinsi. – J. V. Gėtė.
  42. Kalba apviltasis. – Ieškojau didžių žmonių, o visur radau tik jų idealo beždžiones. – F. Nyčė.
  43. Kalbėdamas kiekvienas žmogus padaro ryškią savo asmenybę ir todėl jis yra nors mažas menininkas. – Vydūnas.
  44. Kas yra žmogus, pradeda aiškėti, kai jį apleidžia talentas, – kai jis nustoja rodyti, ką gali. Talentas – irgi apdaras, apdaras – tai ir slėptuvė. – F. Nyčė.
  45. Kas nenori matyti kito žmogaus didumo, tas itin uoliai ieško, kas jame žema ir paviršutiniška, – ir taip išsiduoda. – F. Nyčė.
  46. Kiekvienam žmogui duota užtektinai jėgų įvykdyti tai, kuo jis yra įsitikinęs. – J. V. Gėtė.
  47. Kiekvienas žmogus gali būti pats savimi tik tada, kai jis yra vienas. – A. Šopenhaueris.
  48. Kiekvienas žmogus yra savo likimo kūrėjas. – Saliustijus.
  49. Kiekvienas žmogus turi savo misiją, į kurią yra pašauktas. – J. V. Gėtė.
  50. Kiekvienas žmogus turi savo supratimą apie tai, kas puiku ir malonu; čia galbūt ir glūdi didžiausias dorovinis žmogaus pranašumas, kad jis kiekvienu atskiru atveju randa tiesą, būdamas tarsi jos matas ir dėsnis. – Aristotelis.
  51. Kiekvienas žmogus turi tapti pats sau Kristupu Kolumbu. – Emilis Fagė.
  52. Kur auksas prabyla, ten žmogus bejėgis. – Publijus Siras.
  53. Kvaila prašyti dievus to, ką žmogus gali pats sau suteikti. – Epikūras.
  54. Laikydami priemones tikslu, žmonės nusivilia savimi ir kitais, todėl iš visos jų veiklos nieko neišeina arba išeina priešingai, negu jie siekia. – J. V. Gėtė.
  55. Linksmas žmogus – visada puikus žmogus. Niekšai retai būna linksmais žmonėmis. – M. Gorkis.
  56. Mes laikome žmogumi tiktai tą, kurio siela svajoja tiek apie dvasinį pasitenkinimą, tiek apie kūno malonumą meilėje. – O. de Balzakas.
  57. Mokslas dar nežino priemonių,kaip paversti žvėrį žmogumi. – M. Bulgakovas.
  58. Nebekalbėk visai apie tai, koks turėtų būti geras žmogus, bet pats juo tapk. – M. Aurelijus.
  59. Nebūtina visuomet būti didvyriu, bet privalu visuomet išlikti žmogumi. – J. V. Gėtė.
  60. Negera žmogui likti vienam, ypač dirbti atsiskyrusiam; norinčiam ko nors pasiekti, žmogui reikia dėmesio ir moralinės paramos. – J. V. Gėtė.
  61. Nelaimingas žmogus, kuris nedaro to, ką gali, o imasi to, ko neišmano. – J. V. Gėtė.
  62. Nerasi tokio žmogaus, iš kurio išminčius negalėtų dar ko nors pasimokyti. – J. V. Gėtė.
  63. Nė vienas žmogus nekartoja kito, ir pats yra nepakartojamas. – M. Andersenas Neksė.
  64. Niekada nesivaržykite su žmogumi, kuris neturi ko prarasti. – B. Grasjanas.
  65. Niekas iš žmogaus neatima tiek daug jėgų, kiek pavojaus baimė. – E. Hemingvėjus.
  66. Niekas taip neišsekina žmogaus, kaip ilgas nieko neveikimas. – Aristotelis.
  67. Niekas labiau netaurina žmogaus kaip darbas. Be darbo žmogus negali išlaikyti žmogiškojo orumo. – L. Tolstojus.
  68. Niekingi žmonės puikuojasi nuolat kalbėdami apie save, žymūs žmonės apie save niekada nekalba. – Volteras.
  69. Niekuomet žmogus nėra toks gražus, koks yra kurdamas. – Vydūnas.
  70. Pagal vergų moralę blogis kelia baimę; pagal ponų moralę sukelia ir siekia sukelti baimę būtent "geras" žmogus, tuo tarpu "blogas" žmogus sukelia tik panieką. – F. Nyčė.
  71. Pasaulyje daugybė žmonių, kuriems niekas nepadėjo nubusti. – A. de Sent-Egziuperi.
  72. Pasinerk į save, ypač tada, kai esi priverstas būti tarp žmonių. Reikia, kad tu būtum nepanašus į daugelį. – Seneka.
  73. Pasistenk nebūti žmogumi, kuriam sekasi, verčiau būk vertingu žmogumi. – A. Einšteinas.
  74. Pats vertingiausias žmogus – tas, kuris blaiviai mąsto ir šauniai elgiasi. – Ž. Sand.
  75. Pirmiausia žmonės nori žinoti, kiek jie tau rūpi, o tik po to sužinoti, kiek tu žinai. – James E. Hind.
  76. Protingi žmonės – geriausia enciklopedija. – J. V. Gėtė.
  77. Ribotas garbingas žmogus dažnai kiaurai mato subtiliausių verteivų suktybes. – J. V. Gėtė.
  78. Spręsdamas apie žmogų, nepasitikiu akimis. Tiesai nuo apgaulės atskirti turiu geresnį, tikresnį matą: sielos gėrio tegu ieškos siela. – Seneka.
  79. Tarp žmonių gyvenk taip, lyg Dievas tave matytų. Kalbėk su Dievu taip, lyg žmonės tave girdėtų. – Seneka.
  80. Taikydamasis švelniai sakant, į "angelus", žmogus taip sutrikdė skrandį ir leido apsinešti liežuviui, kad dėl to jam pasidarė atgrasus ne tik džiaugsmas ir gyvulio nekaltybė, bet ir pats gyvenimas neteko skonio. – F. Nyčė.
  81. Tinkamo elgesio kelias arti, bet žmonės jo ieško toli. – Mencijus.
  82. Tik protas, valia, sąžinė išaukština žmogų. – A. Kunanbajevas.
  83. Tik žmonėse žmogus gali pažinti save. – J. V. Gėtė.
  84. Vaikas netaps žmogumi, jis jau yra žmogus. – J. Korčakas.
  85. Vargas tam, kuris savimi patenkintas; toks žmogus niekad neįgis proto. – N. Gogolis.
  86. Vien tik per kovą nuolatinę žmogus atranda savo aš. – J. V. Gėtė.
  87. Visada atsiras žmonių, kurie suteiks tau skausmą. Reikia ir toliau tikėti žmonėmis, tik būti truputį atsargesniais. – G. G. Markesas.
  88. Visas žmogaus nuodėmes atperka jo žmogiškumas. – J. V. Gėtė.
  89. Žmogaus egzistavimas turbūt yra klaida. – A. Šopenhaueris.
  90. Žmogaus elgesys gamtoje – jo sielos veidrodis. – V. Bergas.
  91. Žmogui būdinga klysti, o mulkiui – užsispirti dėl savo klaidos. – Ciceronas.
  92. Žmogui, kuris žino, kur eina, pasaulis duoda kelią. – D. S. Džordanas.
  93. Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. – J. V. Gėtė.
  94. Žmogui reikia tikslo – ir jis veikiau norės nieko, nei išvis atsisakys norėti. – F. Nyčė.
  95. Žmogui viskas atrodo menka. Tai dėl to, kad jis pats menkas. – J. V. Gėtė.
  96. Žmogus atsiskleidžia galinėdamasis su kliūtimis. – A. de Sent-Egziuperi.
  97. Žmogus bjauresnis už gyvulį, kai išgėręs pats tampa gyvuliu. – R. Tagorė.
  98. Žmogusgamtos tvarinys, jojantis jai ant sprando. – J. Laucius.
  99. Žmogus gyvena tikrą gyvenimą, jeigu laimingas kitų laime. – J. V. Gėtė.
  100. Žmogus iš tiesų panašus į beždžionę: kuo aukščiau užlipa, tuo labiau matosi plikas užpakalis. – F. Bekonas.
  101. Žmogus, jei yra žvėris, tai blogesnis už žvėrį. – R. Tagorė.
  102. Žmogus, kuris nuginčijo šimtą žmonių ir išmušė juos iš teisingo kelio, daug menkesnis už žmogų, kuris nukreipė į tiesos kelią vieną žmogų. – A. Kunanbajevas.
  103. Žmogus mato savo atspindį žmoguje. – A. Kamiu.
  104. Žmogus – ne angelas ir ne žvėris, ir nelaimė ta, kad, trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi. – B. Paskalis.
  105. Žmogus – ne daiktas, taigi jis ne tai, ką galima panaudoti tik kaip priemonę: visuose jo poelgiuose jį visada reikia traktuoti kaip tikslą patį savaime. – I. Kantas.
  106. Žmogus – ne tuščias butelis, į kurį galima pripilti bet kokio skysčio. – D. Pisarevas.
  107. Žmogus nebus laisvas, jeigu nemokės valdyti savęs. – Pitagoras.
  108. Žmogus, nedarantis klaidų, paprastai nedaro nieko. – W. Magee.
  109. Žmogus negali gyventi atsiskyręs, jam reikia bendrauti. – J. V. Gėtė.
  110. Žmogus nei žvėris, nei angelas; jis turi mylėti ne gyvuliškai ir ne platoniškai, o žmogiškai. – V. Belinskis.
  111. Žmogus pailsi nuo vieno darbo tik tada, kai pradeda kitą. – A. Fransas.
  112. Žmogus pažįsta pats save tik tiek, kiek jis pažįsta pasaulį. – J. V. Gėtė.
  113. Žmogus per klystkelius suranda tikrą kelią. – J. V. Gėtė.
  114. Žmogus savo tikėjimu ir drąsa nugali net pačiomis sunkiausiomis aplinkybėmis, bet vos tik pasiduos pačiai menkiausiai abejonei, tuoj žus. – J. V. Gėtė.
  115. Žmogus, sugebantis pastebėti reiškinį, gali rasti ir priežastį. – O. de Balzakas.
  116. Žmogus sužlunga tik pats. – I. Jašinskaitė.
  117. Žmogus – tai dalis visumos, kurią vadiname visata, ir yra apribotas laiko bei erdvės. Save, savo mintis ir jausmus jis suvokia atskirai nuo visumos – savotiškos savo sąmonės optinės apgaulės. Ši apgaulė – lyg tam tikra mūsų norų apribojimo, prisirišimo prie nedidelio ir netoli mūsų esančio žmonių skaičiaus prizmė. Mūsų užduotis yra iš tos priklausomybės išsilaisvinti taip, kad atjauta pasiektų visus gyvus sutvėrimus ir visą prigimties grožį. – A. Einšteinas.
  118. Žmogus – tai jo poelgiai. – G. Hėgelis.
  119. Žmogus – tai trupmena, kurios skaitiklis yra tai, kuo žmogus yra, o vardiklis tai, kuo jis įsivaizduoja esąs. Juo didesnis vardiklis, tuo mažesnė trupmena ir, kai vardiklis lygus begalybei, tai trupmena lygi nuliui. – L. Tolstojus.
  120. Žmogus tampa žmogumi tik tarp žmonių. – J. Becheris.
  121. Žmogus tol klysta, kol gyvena žemėje; bet doras žmogus ir miglotuose siekiuose visada nujaus teisingą kelią, – jį parodo sąžinė. – J. V. Gėtė.
  122. Žmogus turi tikėti, kad nesuprantamus dalykus galima suprasti: kitaip nemąstytų apie juos. – J. V. Gėtė.
  123. Žmogus turi veikti, o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas. – Vang Čungas.
  124. Žmogus visada esti tokio amžiaus, kokia yra dvasia: senatvė prasideda tada, kai nebesuvoki pirmyn einančio gyvenimo, kai nebeįstengi suprasti ir mylėti. – A. Periušo.
  125. Žmogus visada yra kažkas daugiau, nei jis apie save žino ar gali žinoti. – K. Jaspersas.
  126. Žmogų suformuoja ne tik įgimtos savybės, bet ir įgytos. – J. V. Gėtė.
  127. Žmogų vadina blogu ne dėl to, kad jo poelgiai blogi, o dėl to, kad jie duoda pretekstą manyti, jog jis remiasi blogais principais. – I. Kantas.
  128. Žmones galima pažinti tada, kai jie dirba sau artimą darbą. – A. Moravija.
  129. Žmonėms būdinga juodinti visa, ko jie jaučiasi nesugebą padaryti. – J. V. Gėtė.
  130. Žmonės bėgtų vienas nuo kito, jei nuolat matytų vienas kitą visiškai tokius, kokie jie yra. – I. Kantas.
  131. Žmonės bijo choleros, bet vynas už ją daug pavojingesnis. – O. Balzakas.
  132. Žmonės, kad ir kokių jie turi trūkumų, labiau už viską verti meilės. – J. V. Gėtė.
  133. Žmonės, kenčiantys dėl trūkumų, ypač dvasios sferoje, dažniausiai apie save sudaro perdėtą nuomonę. Šitaip, atrodo, geradarė gamta visiems, ką ji nuskriaudė savo aukščiausiomis dovanomis, pasiunčia puikybę kaip papildomą resursą, išlyginantį trūkumus. – J. V. Gėtė.
  134. Žmonės, kurie patiria per daug džiaugsmo, neišvengiamai bunka. – O. Balzakas.
  135. Žmonės labai anksti suvokia savo gyvenimo prasmę. Gal todėl jie taip pat anksti jos ir išsižada. – P. Koeljas.
  136. Žmonės stokoja ne jėgų, o valios. – V. Hugo.
  137. Žmonės savimi tampa, o ne gimsta. – Helvecijus.

Citatos[redaguoti]

  1. Jei mūsų žmonės mažiau girtautų, jei paskubėtų palaidoti giliai širdyje tūnantį vergą, mūsų prisikėlimo žingsniai būtų dar spartesni ir tvirtesni. – Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius. Arkivyskupo pamokslai: Sausio 13-oji. 1999 01 13, Vilniaus arkikatedra

Patarlės ir priežodžiai[redaguoti]

Airių[redaguoti]

  1. Žmonės gyvena vienas kito prieglobstyje.

Anglų[redaguoti]

  1. Jei norite pažinti žmogų, stebėkite, kaip jis elgiasi pametęs pinigus.
  2. Stiprus žmogus ir krioklys patys sau kelią tiesia.

Japonų[redaguoti]

  1. Dauguma žmonių žmogžudžiai – jie žudo žmogų savyje.

Kinų[redaguoti]

  1. Kuo daugiau pažįstamų, tuo mažiau pažįsti žmones.
  2. Laikas yra tikrasis šeimininkas, žmogus – tik svečias.
  3. Nėra miško be kreivo medžio, nėra žmogaus be trūkumų.
  4. Oras pasikeičia po valandos, žmonės – po kartos.
  5. Žirgą puošia ne balnas, žmogų – ne drabužiai.
  6. Žmogus – gyva brangenybė, turtas – mirusi.
  7. Žmogus, kuris sako, kad to padaryti neįmanoma – neturėtų pertraukinėti žmogaus, kuris tai daro.

Lietuvių[redaguoti]

  1. Darbas žmogaus negadina.
  2. Darbas žmogų puošia.
  3. Gilus protas, nors žmogus kuprotas.
  4. Ir juodas darbas dabina žmogų.
  5. darbo pažinsi žmogų.
  6. Iš menkos trobelės gali didis žmogus keltis.
  7. Maišą druskos suvalgysi, tada žmogų pažinsi.
  8. Žmogus užmano – Dievas padaro.

Lotynų[redaguoti]

  1. Žmogaus protas yra pats žmogus.

Mongolų[redaguoti]

  1. Žmogus, turintis daug draugų, platus kaip stepė.

Žydų[redaguoti]

  1. Jeigu Dievas gyventų Žemėje, žmonės jam išdaužytų langus.
  2. Nejausti skausmo, reiškia nebūti žmogumi.

Nuorodos[redaguoti]

Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje


WiktionaryLt.svg
Laisvajame žodyne yra terminas žmogus