Vang Čungas

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Vang Čungas (27-104) – kinų filosofas.

Sentencijos[keisti]

Apie darbą[keisti]

  1. Ar ne geriau užsitarnauti šlovę savo paties darbais, negu kitais žmonėmis naudotis.
  2. Ar tyrų ir dorų darbų gali nedengti pavydaus šmeižto dulkės?
  3. Jei kas nors atliktų kad ir šimtus ar tūkstančius darbų, vertų pripažinimo, vis tiek jį suptų minia pavyduolių.

Apie mintis[keisti]

  1. Alkanas nekreipia dėmesio į tuščius indus, kuriuose nėra maisto. Todėl valdžia neturi įdarbinti žmonių su tuščiomis galvomis, kuriose nėra minties.
  2. Be ramybės mintys nekyla, o be minties teptukas negreitas rašyti.
  3. Gilios mintys neduoda turtų.
  4. Skurdi mintis slypi už įmantrios kalbos.

Apie rašytojus[keisti]

  1. Be debesų ir be lietaus nepakyla drakonas į padanges, o didūs rašytojai yra kaip debesys ir lietūs savo šaliai.
  2. Kaip be tvirto ūkininko derlius neužaugs, taip be žymių rašytojų šalies privalumai liks paslėpti ir nežinomi.
  3. Mūsų laikų rašytojai vertina baltą žąsį ir niekina gaidį, nes toji žąsis atkeliauja iš toli, o gaidys arti.

Apie tiesą[keisti]

  1. Melas ir beprotybė velkasi tiesos drabužius, o apgaulė užgožia teisumą ir nuoširdumą.
  2. Tas, kuris žino skirtumą tarp tiesos ir apgaulės, turi ją jausti kaip skausmą. O kodėl jis turėtų susilaikyti nekalbėjęs apie ją?
  3. Veikaluose ir kalbose tiesa paprastai skęsta žodžių potvynyje.

Apie žmogų[keisti]

  1. Žmogus turi veikti, o jeigu tik veikia, tampa laimingas arba nelaimingas.
  2. Žmonės, girdami kieno nors gerumą, paprastai pervertina jo tobulumą, o kalbėdami apie kieno nors niekšybes, per daug sutirština kalčių spalvas.
  3. Žmonės neatsargiai renkasi draugus. Todėl, kol sutinka, viešpatauja mandagumas, bet kai susipyksta, atsiranda šaltis. O iš atšalimo atsiranda neapykanta ir pavydas.
  4. Žmonių poelgiai nėra pastovūs, nei nekintami. Ištikimasis tampa išdaviku, o teisuolis – apgaviku. O tuos pokyčius lemia aplinkybės.

Kitos[keisti]

  1. Aukštesnieji valdininkai pavydi gabiems žmonėms ir nenori su jais turėti reikalų. Jei pastarieji nėra sukaustyti grandinėmis kaip paprasčiausi nusikaltėliai, gali save sveikinti.
  2. Elgesiu kiekvienas gali įrodyti savo vertę, bet niekas negali būti įsitikinęs sėkme, nes kiekvieno vertė priklauso nuo įgimtų gabumų, o sėkmė – tik nuo aplinkybių.
  3. Esti tvarkos laikas ir sumaišties laikas. Sumaiščiai paversti tvarka reikia tobulumo, ir tik tobulas žmogus gali turėti tokį sugebėjimą.
  4. Galima įkurti naują ugnį, bet neįmanoma atgaivinti kartą užgesintos.
  5. Ginčas panašus į šaudymą, kai strėlės turi į taikinį pataikyti.
  6. Gražios moterys akims malonios, bet pažintis su jomis pavojinga.
  7. Įrankiai ir jų naudojimosi būdai kinta, o gamta ir jos reiškiniai visados vienodi.
  8. Jei muzikantas ima griežti gražią melodiją liutnia, o klausytojai neapdovanoja jo aplodismentais, jis tampa abejingas ir praranda įkarštį.
  9. Jei užtvankoje atsiranda plyšių ir niekas jų neužtaiso, viskas gali baigtis dideliu potvyniu. Jei plyšta tinklas ir jo nelopysi, prarasi jau sugautas žuvis.
  10. Jei valdovas apsišvietęs ir doras, tai turi apsišvietusių ir sąžiningų ministrų.
  11. Jei valdovas, savo gyvybę gelbėdamas, liaudį į mirtį veda, kas jį valdovu pripažins?
  12. Jei vargšas ir turčius kartu būna viešnagėje ir tokią pat iš šeimininko gauna dovaną, turčius niekada nesivaržo, o vargšas visada susigėsta.
  13. Jis buvo skaisčių skaisčiausias, tačiau visi miesto šunys ant jo lojo. Šunys loja ant to, kuris jiems atrodo keistas.
  14. Kai svirnai pilni, žmonės laikosi papročių ir apeigų.
  15. Kalnai ir kalvos yra iš žemės ir akmenų, bet juose gali būti aukso ir brangakmenių. Garsūs mokslininkai — tai savo amžiaus auksas ir brangakmeniai.
  16. Kodėl dangaus malonė tokia šališka?
  17. Klastūnas, jei nori ką nors apšmeižti, giria, o jei rengia prieš ką nors sąmokslą, stengiasi užmigdyti budrumą.
  18. Linksmumas veda į palankumą, pyktis – į atsiskyrimą nuo žmonių. O atsiskyrus kyla nepalankumas žmonėms.
  19. Narsuolis gali šalį užkariauti, bet geriau nuo jo laikytis atokiau.
  20. Nemandagus žmogus nesiskiria nuo kankintojo.
  21. Niekas geriau už mandagumą neįveiks stačiokiškumo. Niekas geriau už išsilavinimą nesusidoros su niekšiškumu.
  22. Per daug pašildytas vynas tampa rūgštus.
  23. Sapnai yra tiesa, bet žmogaus išminties nepakanka jiems suprasti.
  24. Senos užtvankos kaip nereikalingos išardymas tikrai sukels potvynį. Senų papročių kaip nereikalingų sunaikinimas tikrai baigsis maištais.
  25. Tai, kad pavasarį augalai auga, – neabejotina, bet niekas negali numatyti, ar rudenį jie duos vaisių.
  26. Tas, kurio troškimai sutelkti į vienintelį dalyką, nepastebės net aukšto kalno.
  27. Tas, kuris greitai kyla tarnyboje, veikiai turės iš tarnybos pasitraukti.
  28. Tas, kuris neturi išsamių žinių, neišmano nei praeities, nei dabarties, o kuris nėra jautrus blogiui ir gėriui, yra lyg aklas, kurčias ir be uoslės.
  29. Tas, kuris turi didelių gabumų ir gyvena garbingai, bet nemoka savo gabumais pasinaudoti, iš tikro yra tartum kvailys, kuris nieko nedaro.
  30. Veiksmai neturi būti toli siekiantys, bet jų pagrindas turi būti ištirtas.
  31. Vienadienis speigas nepajėgia sukaustyti upės, ir per trumpą laiką kalnų supilti nepavyksta.
  32. Žodžius galima pakeisti, o talento pakeisti nepavyksta.