Ginčas

Ginčas – savo nuomonės, savo reikalo gynimas žodžiu.

Sentencijos[keisti]

Ginčydamasis būk ramus, nes pyktis iš klaidos padaro kaltę, o iš tiesos – nemandagumą. – Dž. Herbertas.
Ilgi ginčai įrodo, kad tai, dėl ko ginčijamasi, neaišku jiems patiems. – Volteras.
Iš dviejų ginčininkų kaltesnis tas, kuris protingesnis. – J. V. Gėtė.
Jei pralaimite ginčą, jūs turite dar vieną galimybę – išplūsti savo priešininką. – E. G. Habardas.
Kai ginčydamasis su priešininku pasijusi silpnesnis, sustok, nes toliau kalbėsi vis kvailiau. – J. V. Gėtė.
Kai ginčydamiesi pradedame pykti, išsyk liaujamės kovoti dėl tiesos ir ginčijamės jau dėl savęs pačių. – T. Karlailis.
Kuo daugiau dėl ko nors ginčijamasi, tuo labiau painiojamasi: tiesos žibintas gęsta, kai juo smarkiai mosuojama. – P. Buastas.
Neaukštink nusipelniusių, kad liaudis neturėtų pretekstų ginčams. – Lao Dzė.
Niekas taip neparodo charakterio kaip geras elgesys ginčijantis, jei ginčo negalima išvengti. – H. Teiloras.
Pastebėjęs savo priešininką karščiuojantis, užbaik ginčą juokomis. – F. Česterfildas.
Riksmas ginčijantis – signalas apie proto tylą. – T. Fuleris.
Su moterimis ginčijamasi širdimi, o ne protu. – M. Arnoldas.
Tai, kas jau nekelia ginčų, nekelia ir susidomėjimo. – V. Hazlitas.
Teisingai sakoma, kad spręsdamas ginčus,
Abi puses privalo teismas išklausyti. – Euripidas.
Žmogų pažinsi ginče ir kelionėje. – Dž. Herbertas.
Žmonės pradeda ginčytis todėl, kad vienas kito nesupranta, ir baigia vienas kito nesuprasdami todėl, kad ginčijosi. – P. Buastas.