Lao Dzė

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Lao Dzė

Laotse (dar Lao Zi, Lao Tzu, Lao Tse, Lao Tze; VI a. pr. Kr.) – kinų filosofas.

Sentencijos ir aforizmai[redaguoti]

Apie liaudį[redaguoti]

  1. Jei liaudis mirties nepaiso, tai todėl, kad jos gyvenimas per sunkus.
  2. Liaudis badauja, kai vyriausieji per daug mokesčių lupa.
  3. Liaudis tampa užsispyrusi, kai jos vyriausieji per daug sumano.
  4. Neaukštink nusipelniusių, kad liaudis neturėtų pretekstų ginčams.

Apie nelaimes[redaguoti]

  1. Nėra didesnės nelaimės kaip nežinoti savo aistros ribų.
  2. Nėra didesnės nelaimės negu pasiduoti troškimams, didesnio nusikaltimo negu nepasotinamumas ir didesnės bėdos negu pelno troškulys.
  3. Tas, kuris, įgijęs turtų ir garbės, pasipučia, nelaimę užsitraukia.

Apie žinojimą[redaguoti]

  1. Kuo toliau eini, tuo mažiau žinai.
  2. Tas, kuris žino, nekalba, o tas, kuris kalba, nežino.
  3. Žinojimas – tai ne mokslingumas. Mokslingumas – tai ne žinojimas.

Kitos[redaguoti]

  1. Blogų poelgių priežastis yra sunkiai pasiekiami turtai.
  2. Didžioji išmintis lyg kvailumas; didžiausia gražbylystė lyg mikčiojimas.
  3. Gerai eiti, vadinasi, nepalikti paskui save nei vėžių, nei pėdsakų. Gerai kalbėti, vadinasi, nei daryti klaidas, nei rizikuoti sulaukti priekaištų.
  4. Geriems būti geram ir geram būti negeriems – štai didžiausias gerumas.
  5. Imdamasis ko nors sunkaus, pirma pradėk nuo lengvo. Ketindamas nuveikti ką nors didelio, pradėk nuo mažo.
  6. Išmintingasis atmeta nesaikingumą, vengia ištaigos ir atsisako pertekliaus.
  7. Išmintingas žmogus nekaupia, kad paslėptų nuo kitų. Kuo jis labiau žmonėms pagelbsti, tuo didesni ir jo paties turtai; kuo atiduoda jis daugiau, tuo jis ir pats daugiau įgyja.
  8. Įtempk lanką per stipriai – ir tu pasigailėsi, kad laiku nesustojai.
  9. Jei nori vesti žmones, eik paskui juos.
  10. Jei turi katiną, kurio pareiga gaudyti peles, naikinti jas už jį yra tas pats, kas tašyti sijas už stalių. Retai atsitinka, kad tas, kuris už stalių sijas tašo, rankos nesusižeistų.
  11. Kai džiaugsmas savo viršūnę pasiekia, pakrypsta pykčio link. Kai pyktis savo viršūnę pasiekia, linksta į džiaugsmą. O taip yra tam, kad abiem atvejais būtų išlaikyta pusiausvyra.
  12. Kai visi sužino, kad grožis gražus, atsiranda bjaurumas; kai visi sužino, kad gėris – geras, atsiranda blogis.
  13. Nepaliaujamai galandamas kardas greitai praranda ašmenis.
  14. Niekas nepajėgia išsaugoti salės, pilnos aukso ir nefrito.
  15. Palaiminti idiotai, nes jie yra laimingiausieji žmonės žemėje.
  16. Pergalę, pasiektą mūšyje, derėtų švęsti pagal gedulo apeigas.
  17. Retai kalbėti – štai kas atitinka prigimtį. Nes nei vėtra visą rytą nesiaučia, nei liūtis visą dieną netrunka.
  18. Sunkiausią pasaulio darbą nuo lengvo pradėti, o didžiausius darbus nuo smulkmenų.
  19. Tas, kas padarė man gyvenimą nuostabų, padarys nuostabią ir mano mirtį.
  20. Tas, kuris išmano ir dedasi neišmanančiu, yra šaunuolis. Tas, kuris neišmano ir dedasi išmanančiu, yra ligonis.
  21. Tas, kuris klaidas savo pastebėjo, daugiau nebeklysta.
  22. Tas, kuris kovoja dėl Meilės, nugali.
  23. Tas, kuris pergales grožiu laiko, turėtų žudydamas džiaugsmo rasti.
  24. Tas, kuris trokšta pasiekti nemirtingumą, o kamuojasi dėl to, kad jo mokytojas mirė, nežino, ko mokytis trokšta.
  25. Tas, kuris šlovę per daug pamėgo, brangiai užmokės. Tas, kuris per daug sukaupė, daug praras.
  26. Tas, kuris vienodai apdairus tiek darbo pradžioje, tiek pabaigoje, nepralaimi.
  27. Tas, kuris žengia dideliais žingsniais, toli nenueis.
  28. Teisingi žodžiai – ne visada malonūs, o malonūs žodžiai – ne visada teisingi.
  29. Tūkstantį mylių besitęsianti kelionė dažniausiai prasideda paprastu žingsniu. — „Tao Te Čingas“

Nuorodos[redaguoti]

Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje