Šlovė

Iš Wikiquote.
Jump to navigation Jump to search

Antikiniai posakiai[keisti]

  1. Bet kokiu būdu norima pasiekti šlovę, nevengiant ir nusikaltimo. – HEROSTRATO ŠLOVĖ (pagal graiko, kurpiaus iš Efeso Herostrato, norėjusio kaip nors išgarsėti ir todėl sudeginusio Artemidės šventyklą, vardą).

Sentencijos[keisti]

  1. Ar ne geriau užsitarnauti šlovę savo paties darbais, negu kitais žmonėmis naudotis. – Vang Čungas.
  2. Gyvenimas trumpas, bet šlovė gali būti amžina. – Ciceronas.
  3. Ieškoti šlovės negalima. Visoks jos vaikymasis tuščias. – J. V. Gėtė.
  4. Jaunystė svajoja apie šlovę. – Dž. Baironas.
  5. Kelias į šlovę praskinamas darbu. – P. Siras.
  6. Paprastai šlovinamas dramaturgas, gebantis išspausti ašaras. Bet šį talentą turi ir apgailėtinas svogūnas, su kuriuo jis dalijasi savo šlove. – H. Heinė.
  7. Šlovė, atėjusi staiga, veikiai išeina. – T. Fuleris.
  8. Šlovė – tai mirties šviesulys. – O. de Balzakas.
  9. Šlovė – tai nuodai, kuriuos reikia gerti mažomis dozėmis. – O. de Balzakas.
  10. Tas, kuris nežino laiko vertės, gimė ne šlovei. – Liukas de Klapje Vovenargas.
  11. Tas, kuris paniekino tuščią šlovę, gali pasiekti tikrąją. – T. Livijus.
  12. Tas, kuris tikisi iš istorijos teisingumo, reikalauja daugiau, negu ji ketina duoti: dažnai ji suteikia paprastam vidutiniam žmogui žygdarbio šlovę ir nemirtingumą, nublokšdama pačius geriausius, narsiausius ir išmintingiausius į nežinomybės tamsą. – S. Cveigas.
  13. Užkariautojo šlovė – žiauri šlovė; ji atsiranda naikinant žmones. – F. Česterfildas.

Patarlės ir priežodžiai[keisti]

Žydų[keisti]

  1. Jei sieki išminčiaus šlovės – sutik su visais.