Nusikaltimas

Sentencijos ir aforizmai

Bendrininkų gausumas nusikaltimo nepateisina. – T. Fuleris.
Bėdoje, kaip prarajoje, atsiduriama staiga, o į nusikaltimą leidžiamasi laiptais. – A. Bestuževas.
Daug baisių piktadarybių esama pasaulyje, bet galbūt visų baisiausia – užgniaužti meilę. – B. Prusas.
Didžiausi nesutarimai sukelia mažiau nusikaltimų negu fanatizmas. – Volteras.
Didžiausias nusikaltimo skatinimas – nebaudžiamumas. – Ciceronas.
Esama epochų, kai charakteriai tokie vangūs, kad ydos lemia ne nusikaltimus, o tik ištvirkavimą. – A. Kamiu.
Gėdinga ne bausmė, gėdingas nusikaltimas. – J. G. Herderis.
Iš tikrųjų istorija yra niekas kitas kaip tik nusikaltimų ir nelaimių sąrašas. – Volteras.
Yra nusikaltimas, kurio neišpirksi, – tai tėvynės išdavimas. – P. Buastas.
Jokia nauda, įgyta nusikaltimo kaina, negali kompensuoti prarastos dvasinės ramybės. – H. Fildingas.
Jokios nelaimės ir nusikaltimai nesunaikina tiek žmonių ir jų turto, kiek girtavimas. – F. Bekonas.
Kai piliečiai stebi viens kitą, nusikalsti neįmanoma. – O. de Balzakas.
Kas krauna piktadarybę ant piktadarybės, tas didina savo baimę. – Seneka.
Kas neužkerta kelio nusikaltimui, galėdamas jį užkirsti, tas nusikaltimą skatina. – Seneka.
Melo priežastimi gali būti ir lengvabūdiškumas arba netgi geraširdiškumas; dar daugiau, melu galima siekti tikrai gero tikslo; bet pats siekimo būdas vien savo forma yra žmogaus nusikaltimas sau pačiam ir niekšybė, kuri turi padaryti žmogų vertą neapykantos jo paties akyse. – I. Kantas.
Nekaltybė toli gražu neranda tiek užtarėjų, kiek jų suranda nusikaltimas. – F. de Larošfuko.
Nesėkmė – ne nusikaltimas; nusikaltimas yra kelti sau tikslus, neatitinkančius galimybių. – Dž. R. Lovelis.
Nusikaltimai išimtinai daromi žemesnių sluoksnių. Aš nė trupučio nesmerkiu tų žmonių. Manyčiau, kad nusikaltimas jiems tas pat, kas mums menas – tiktai būdas sužadinti nepaprastus pojūčius. – O. Vaildas.
Nusikaltimas delst, jei laukia didis kelias. – Š. Rustavelis.
Nusikaltimui reikia tik preteksto. – Aristotelis.
O juk didžiausia bausmė už nusikaltimus slypi juose pačiuose. – Seneka.
Smarkus pavydas pridaro daugiau nusikaltimų už gobšumą ir garbės troškimą. – Volteras.
Sumanytas, kad ir neįvykdytas nusikaltimas vis dėlto nusikaltimas. – Seneka.
Sunki klaida dažnai prilygsta nusikaltimui. – Seneka.
Švenčiausias dalykas tampa šventvagyste ir niekšybe, jeigu jo siekiant griebiamasi nusikaltimo. – F. R. de Lamenė.
Tai buvo daugiau nei nusikaltimas, tai buvo klaida! – Apie Angijeno hercogo suėmimą už Prancūzijos sienos ribų ir vėlesnį nužudymą, apkaltinus jį politiniu sąmokslu (kai Napoleonas, įkalbėtas dėl šios avantiūros ministro Taleirano, liepė parsigabenti hercogą iš kitos valstybės ir jį sušaudyti.
Tas, kuris turėdamas galimybę sutrukdyti nusikaltimą, to nepadaro, – prie jo prisideda. – Seneka.
Vienas neteisingas nuosprendis labiau pakenkia negu daugelis nusikaltimų, padarytų konkrečių žmonių; šie teršia tik upelius, tik paskiras vandens sroves, o netikęs teisėjas – patį šaltinį. – F. Bekonas.
Vieni nusikaltimai tiesia kelią kitiems. – Seneka.
Visi nusikaltimai – ligos rūšys, todėl taip ir reikia juos vertinti. – M. Gandis.
Visų bjauriausias nusikaltimas – piktnaudžiauti draugo pasitikėjimu. – H. Ibsenas.

Antikiniai posakiai

AUKSO AMŽIUS. Senovės žmonės tikėjo, kad praėję metai nuo pasaulio pradžios iki jų gyvenamojo laiko gali būti suskirstyti į tris vienas į kitą nepanašius amžius. Jų gyvenamasis laikotarpis — „geležies amžius" — žiaurus ir kruvinas, prieš jį buvo „vario amžius" — irgi nė kiek ne geresnis, bet dar prieš jį buvo „aukso amžius". Tuomet žmonės gyveno nerūpestingai, jiems nieko netrūko, jie buvo laimingi. Tuomet nebuvo nei įstatymų, nei karų, nei bado, nei nusikaltimų. Taip rašė senovės poetai: graikas Heziodas, romėnas Ovidijus. Senovės žmonių naivus tikėjimas „aukso amžiaus" gerove seniai užmirštas, bet žodžius „aukso amžius" mes ir dabar sakome, norėdami išreikšti klestėjimo laikotarpį (kultūros, mokslo, prekybos, verslo ir t. t.).
HEROSTRATO ŠLOVĖ. Bet kokiu būdu norima pasiekti šlovę, nevengiant ir nusikaltimo: pagal graiko, kurpiaus iš Efeso Herostrato, norėjusio kaip nors išgarsėti ir todėl sudeginusio Artemidės šventyklą, vardą.