Fransis Bekonas

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Fransis Bekonas

Francis Bacon (1561-1626) – anglų politikas, filosofas ir eseistas.

Sentencijos ir aforizmai[redaguoti]

Apie išmintį[redaguoti]

  1. Didžiausią žalą valstybei daro sukti žmonės, kuriuos visi laiko išmintingais.
  2. Gudrumą laikome nelemta ir sukta išmintimi.
  3. Išmintingas žmogus susikurs daugiau galimybių, negu jų ras.
  4. Nėra didesnės išminties kaip savalaikiškumas.

Apie knygas[redaguoti]

  1. Yra knygų, kurios tik paragautinos, yra tokių, kurias geriausia praryti, ir tik nedaugelį – sukramtyti ir suvirškinti.
  2. Knygosminties laivai, plaukiojantys laiko bangomis ir rūpestingai gabenantys savo brangų krovinį iš kartos į kartą.
  3. Knygos turi būti mokslų rezultatai, o ne mokslai – knygų rezultatai.

Apie laiką[redaguoti]

  1. Atlikti darbą tinkamu laiku – reiškia sutaupyti laiką, o kas padaryta ne laiku, padaryta veltui.
  2. Laikas yra didžiausias novatorius.
  3. Pasirinkti laiką – tai sutaupyti laiko.

Apie meilę[redaguoti]

  1. Jokia aistra taip neapžavi žmogaus kaip meilė ir pavydas.
  2. Vedybinė meilė daugina žmonių giminę, draugiška meilė ją tobulina, o nedorovinga – demoralizuoja ir žemina.
  3. Vyras beveik įsimyli kiekvieną moterį, kuri jo įdėmiai klausosi.

Apie mirtį[redaguoti]

  1. Atkreipkite dėmesį, kaip menkai mirties artėjimas veikia stiprios dvasios žmones, nes kiekvienas jų iki galo lieka savimi.
  2. Mirti taip pat natūralu kaip ir gimti. Kas miršta už svarbų reikalą, panašus į sužeistąjį karštame mūšyje, iš pradžių beveik nejaučiantį skausmo. Todėl užvaldytasis gražių sumanymų tikrai išvengs mirties kančių.

Apie mokslą[redaguoti]

  1. Amatininkai kaltina mokslą, paprasti žmonės žavisi juo, o išmintingi – juo naudojasi.
  2. Mokslas yra tikrovės atspindys.
  3. Mokslas ir galybė – tas pats.
  4. Mokslas tobulina gamtą, bet pats yra tobulinamas patirties, nes įgimti gabumai panašūs į laukinius augalus, ir juos išauginti padeda mokslo užsiėmimai; o mokytumas brėžia pernelyg bendras gaires, jei jos nepatikslinamos patirties.
  5. Visų mokslų tikrasis ir dėsningas tikslas – teikti žmonių gyvenimui naujus išradimus ir gėrybes.

Apie pavydą[redaguoti]

  1. Pavydas niekada nesnaudžia.
  2. Pavydui niekuomet nėra švenčių.
  3. Visada pavydūs tie, kurie dėl užgaidos ar garbės troškimo nori ko nors pasiekti išsyk visose srityse. Jie nuolat turės kam pavydėti, nes juk daug kas visuomet bent kuo bus juos pralenkę.

Apie sielą[redaguoti]

  1. Apnuoginti sielą yra taip pat nepadoru kaip ir apnuoginti kūną.
  2. Kuklumas sielai yra tas pats, kas drovumas kūnui.
  3. Melas apnuogina silpną sielą, bejėgį protą, ydingą charakterį.

Apie skaitymą[redaguoti]

  1. Skaityk ne tam, kad prieštarautum ir neigtum, ne tam, kad aklai priimtum, ir ne tam, kad rastum temą pokalbiui, bet kad mąstytum ir samprotautum.
  2. Skaitymas duoda žmogui žinių, pokalbis moko sumanumo, o įprotis užsirašinėti – tikslumo.
  3. Skaitymas žmogui teikia išminties, kalbėjimasguvumo, o rašymaskruopštumo.

Apie tiesą[redaguoti]

  1. Mokėjimas lengvai pereiti nuo juokų prie rimtų dalykų ir nuo rimtų dalykų prie juokų reikalauja didesnio talento nei paprastai manoma. Dažnai juokas parodo tiesai kelią, antraip perteikiama tiesa nepasiektų tikslo.
  2. Tiesa yra laiko, o ne autoriteto duktė.
  3. Tiesą lengviau rasti klaidoje nei painiavoje.

Apie vaikus[redaguoti]

  1. Kas turi žmoną ir vaikų, tas likimui įduoda į rankas įkaitus, nes jie yra kliūtis, neleidžianti atlikti didelių darbų, tiek gerų, tiek blogų.
  2. Vaikai prideda mums gyvenimo rūpesčių, bet jų dėka mirtis mums neatrodo tokia baisi.
  3. Vaikai suteikia darbui džiaugsmo, o nesėkmės dėl jų atrodo skaudesnės; vaikai gyvenimą daro malonesnį, o mirtį – ne tokią baisią.

Apie žinias[redaguoti]

  1. Žinių reikia siekti ne tam, kad galėtum ginčytis, niekinti kitus, ne dėl naudos, garbės, valdžios ar kitų tikslų, o tam, kad būtum naudingas gyvenime.
  2. Žinios yra jėga, jėga yra žinios.

Apie žmogų[redaguoti]

  1. Kiekviename žmogujeprigimties sėklos sudygsta arba javai, arba piktžolės; tegu jis laiku palaisto pirmuosius ir išrauna antrąsias.
  2. Mums atrodo, jog žmonės blogai suvokia savo galimybes ir savo jėgas: pirmąsias jie pervertina, antrąsias – sumenkina.
  3. Prašyti patarimo – didžiausias pasitikėjimas, kurį vienas žmogus gali parodyti kitam.
  4. Tad žmogaus protui reikia suteikti ne sparnus, bet veikiau šviną ir sunkį, kad jie suturėtų kiekvieną jo šuolį ir skrydį.
  5. Tuščiagarbiai žmonės nusipelno išmintingųjų neapykantos, kvailųjų pasigėrėjimo, yra parazitų stabai ir savo aistrų vergai.
  6. Visuomenėje žmogus ieško komforto, naudos ir užtarimo.
  7. Žmogus pagyrūnas – protingųjų pajuoka, kvailųjų garbinimo objektas, malonus radinys saldžialiežuviams ir savo paties tuščio pasodidžiavimo vergas.
Fransio Bekono skulptūra Kembridže.

Apie žodžius[redaguoti]

  1. Nevalia pamiršti ne tik žmonių kalbų, bet ir jų žodžių. Tikra tų žodžių, tų pasakymų saugykla – tai kalbų, laiškų, sentencijų rinkiniai.
  2. Žodžių atsargumas svarbiau už iškalbą.

Kitos ir kiti[redaguoti]

  1. Aforizmai skirti ne pasilinksminimui ar pagražinti kalbą, jie, besąlygiškai reikalingi dalykiškame gyvenime ir pilietinėje praktikoje.
  2. Apie ateitį daugiausia kalba tie, kurie jos neturi.
  3. Ateizmas – plonas ledas, kuriuo vienas žmogus gali pereiti, o visa tauta nugarmės į gelmę.
  4. Daugelį idiotų ir silpnapročių išleidžia į pasaulį girtaujantys tėvai.
  5. Draugystė padvigubina džiaugsmą ir perpus sumažina sielvartą.
  6. Filosofai – tarsi žvaigždės: jie silpnai šviečia dėl to, kad yra pernelyg aukštai.
  7. Galimybė vogti sukuria vagį.
  8. Gamtos negalima įveikti kitaip, kaip tik jai paklūstant.
  9. Geriausias būdas prisiminti gerus darbus – juos kartoti.
  10. Gėdos raudonis – dorybingumo livrėja.
  11. Gražus veidas yra nebyli rekomendacija.
  12. Į visas aukštas vietas kopiama spiraliniais laiptais.
  13. Ištęstos kalbos – nuobodžiausias dalykas, ir klausomasi jų nelabai atidžiai.
  14. Yra daug būdų praturtėti, bet garbingų mažai; taupumas – vienas tokių pačių geriausių.
  15. Jauni žmonės linkę verčiau ką nors išrasti, negu ką nors svarstyti, verčiau įgyvendinti, negu patarti, verčiau žavėtis įvairiais projektais, negu dirbti ką konkretaus.
  16. Jaunystė tinkamesnė išrasti negu spręsti, vykdyti negu patarti, kurti naujus planus negu imtis nusistovėjusio kelio.
  17. Jokia nedorybė taip nepažemina žmogaus, kaip dviveidiškumas ir apsimetimas.
  18. Jokios nelaimės ir nusikaltimai nesunaikina tiek žmonių ir jų turto, kiek girtavimas.
  19. Kas yra svarbu versle? Drąsa. Kas yra svarbiau versle? Drąsa. Kas yra svarbiausia versle? Drąsa.
  20. Kas neturi nuoširdžių draugų, iš tiesų yra vienišas.
  21. Kas išplepa tai, ką žino, visada kalbės ir apie tai, ko nežino.
  22. Kas pradeda nuo įsitikinimo – baigs abejone, o kas pradeda abejone – baigs įsitikinimu.
  23. Kerštas – laukinio teisingumo atmaina.
  24. Kiekviename žmoguje gamta daigina naudingus pasėlius arba piktžoles; tegu jis laiku laisto juos ir naikina jas.
  25. Klestėjimas atskleidžia mūsų ydas, o nelaimės dorybes.
  26. Laimė nekantriems žmonėms perduoda daugybę tokių dalykų, kuriuos kantriesiems atiduoda veltui.
  27. Lupikautojas valgo savo duoną apsipylęs svetimu prakaitu.
  28. Manieros parodo būdą, kaip kad drabužis išryškina taliją.
  29. Mūsų veiksmai įgauna savo atspalvį nuo mūsų širdies, kaip ir peizažai savo įvairovę – nuo šviesos.
  30. Nėra nieko baisesnio už pačią baimę.
  31. Padegti namą, kad išsikeptum kiaušinienės, – egoisto savybė.
  32. Pagyrūnas – pajuokos objektas protingiems, garbinimo – kvailiams, skanus kąsnelis pataikūnams ir savo paties garbėtroškos vergas.
  33. Pašnekovo santūrumas ir taktas vertingesnis už gražbylystę.
  34. Per didelis atvirumas taip pat nepadorus, kaip ir visiškas nuogumas.
  35. Pinigai – geras tarnas, bet blogas šeimininkas.
  36. Savimeilė šlykšti visomis savo apraiškomis.
  37. Savimeiliškos išminties šlykščios visos rūšys.
  38. Slapumas – silpnųjų prieglobstis.
  39. Šeimos interesai beveik visada žlugdo visuomeninius.
  40. Šiurkštumas gimdo neapykantą.
  41. Šlubčiojantysis tiesiu keliu pralenkia bėgantįjį, iškrypusį iš kelio.
  42. Tautos genijus, protas ir dvasia atsiskleidžia jos patarlėse.
  43. Teisėjai turi atminti, kad jų užduotis – aiškinti įstatymus, o ne juos kurti.
  44. Tie yra netikri atradėjai, jeigu matydami vien jūrą mano, kad nėra žemės.
  45. Tylėjimaskvailių dorybė.
  46. Trys dalykai sąlygoja tautos didybę ir klestėjimą: derlinga žemė, veikli pramonė ir netrukdomas žmonių bei prekių judėjimas.
  47. Truputis filosofijos palenkia žmogaus protą į ateizmą, tačiau gili filosofija sugrąžina žmogaus protus į religiją.
  48. Vienas neteisingas nuosprendis labiau pakenkia negu daugelis nusikaltimų, padarytų konkrečių žmonių; šie teršia tik upelius, tik paskiras vandens sroves, o netikęs teisėjas – patį šaltinį.
  49. Viltis – geri pusryčiai, bet bloga vakarienė.
  50. Viltys panašios į voratinklį: mažos kančios jose įstringa, o didelės prasiveržia.
  51. Visų tvirčiausias įprotis – susiformavęs jaunystėje; mes tai vadiname išsiauklėjimu, o iš tiesų tai yra ne kas kita, kaip anksti įgyti įpročiai.

Nuorodos[redaguoti]

Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje