Pereiti prie turinio

Mokslas

Iš Wikiquote.
Kariuomenės lazerių eksperimentai

Sentencijos ir aforizmai[keisti]

  1. Aš pardaviau savo kūną ir sielą mokslui – skrydis nuo „Aš“ ir „Mes“ į „tai“. – A. Einšteinas.
  2. Darna, grožis ir sveikata reikalauja ne tik lavintis mokslo ir meno srityje, bet ir visą gyvenimą užsiiminėti fiziniais pratimais, gimnastika. – Platonas.
  3. Diena be mokslo – tuščiai praleista diena. Tiek daug yra ko mokytis ir tiek mažai turime tam laiko. – A. Einšteinas.
  4. Du žmonės veltui dirbo ir be prasmės stengėsi: tas, kuris kaupė turtus ir jais nesinaudojo, ir tas, kuris mokėsi mokslų, bet jų niekur nepritaikė. – Saadis.
  5. Gal mokslas ir rado vaistus nuo didžiausių blogybių, tačiau nerado nuo pačios didžiausios – žmogaus abejingumo. – H. Keler.
  6. Gyvenimas be mokslomirtis. – Seneka.
  7. Gyvenimas toks trumpas, o mokslo kelias toks ilgas. – Hipokratas.
  8. Hipotezės reikalingos lygiai kaip ir bandymų bei stebėjimų duomenys, kad koks nors mokslas pajudėtų iš vietos ir sparčiau plėtotųsi. – J. V. Gėtė.
  9. mokslo kūrinių patartina skaityti naujausius, iš literatūros – seniausius. Klasikinė literatūra visada yra nauja. – E. Dž. Bulveris-Litonas.
  10. Į „kodėl“ atsitrenkusios kol kas sudužo bet kokia logika, filosofija, bet kokie mokslai. – E. M. Remarkas.
  11. Jausmai geri tuo, kad nuveda mus klystkeliais, o mokslas – kad nieko bendra su jausmais neturi. – O. Vaildas.
  12. Jei moteris turi polinkį į mokslus, tai jos lytiškumas dažniausiai būna sutrikęs... Moteriai nerūpi tiesa! Nuo amžių amžinųjų moteriai niekas nėra toks svetimas, atgrasus, priešiškas kaip tiesa – jos didysis menas yra melas, jos svarbiausias reikalas – iliuzija ir grožis. – F. Nyčė.
  13. Jokioje epochoje mokslai nebuvo tokie patrauklūs ir įdomūs kaip dabar, mūsų dienomis. Bet natūralu ir tai, kad jie reikalauja kaskart didesnės proto įtampos. – R. Rolanas.
  14. Kas žygiuoja į priekį moksle, bet atsilieka dorovėje, tas labiau eina atgal negu į priekį. – Aristotelis.
  15. Kiekviename gamtos moksle esama tiek tiesos, kiek esama matematikos. – I. Kantas.
  16. Kiekvienos profesijos meilė yra viena iš sėkmės sąlygų, bet tai ypač pasakytina apie mokslo tiriamąjį darbą. – I. Žolio - Kiuri.
  17. Knyga yra visokių žinių alfa ir omega, visų mokslų pradžių pradžia. – S. Cveigas.
  18. Knygos turi būti mokslų rezultatai, o ne mokslai – knygų rezultatai. – F. Bekonas.
  19. Kodėl šis didingas taikomasis mokslas, kuris tausoja darbą bei palengviną gyvenimą, atneša tiek mažai laimės? Paprastas atsakymas: nes mes neišmokome protingai to panaudoti. – A. Einšteinas.
  20. Kuo giliau kultūra suvokia, kad jų iki šiol esamas pasaulio vaizdinys yra fikcija, tuo aukštesnis yra jos mokslo lygmuo. – A. Einšteinas.
  21. Kur anksčiau būta mokslo ribų, dabar – jo centras. – G. K. Lichtenbergas.
  22. Meno vertė ir mokslo vertė – nesavanaudiška tarnystė žmonių labui. – Dž. Raskinas.
  23. Mes taip sutvarkėme civilizaciją, kad joje labiausiai lemiami, svarbiausi elementai nepaprastai priklauso nuo mokslo ir technologijos. Mes taip pat viską sutvarkėme taip, kad beveik nė vienas nesupranta mokslo ir technologijos. Tokia tvarka veda prie nelaimių bei katastrofų. Mes galim trumpam tai atitolinti, bet vėliau ar anksčiau šis degus neišmanymo bei jėgos mišinys netruks sprogti tiesiai mums į veidus. – K. Saganas.
  24. Mokymasis be mąstymo beprasmis. Mąstymas be mokslo – kenksmingas. – Konfucijus.
  25. Mokslams geriausiai padeda savo galva, mąstymas. – Ž. A. Fabras.
  26. Mokslas be religijos – nevaisingas. Religija be mokslo – akla. – A. Einšteinas.
  27. Mokslas dar nežino priemonių, kaip paversti žvėrį žmogumi. – M. Bulgakovas.
  28. Mokslas ir galybė – tas pats. – F. Bekonas.
  29. Mokslas yra geriausias kelias į žmogaus dvasios herojiškumą. – Dž. Brunas.
  30. Mokslas yra nuostabus dalykas, jei tau nereikia iš jo pragyventi. – A. Einšteinas.
  31. Mokslas yra tikrovės atspindys. – F. Bekonas.
  32. Mokslas nebuvo ir niekuomet nebus užbaigta knyga. Kiekvienas svarbus laimėjimas iškelia naujų klausimų, o visokia raida ilgainiui susiduria su naujais, kaskart didesniais sunkumais. – A. Einšteinas.
  33. Mokslas neturi tėvynės, bet mokslininkų be Tėvynės nebūna, ir reikšmę, kurią pasaulis teikia mokslininko darbams, jis teikia ir jo Tėvynei. – L. Pasteras.
  34. Mokslas – pagrindinis elementas, jungiąs mintis žmonių, išsklaidytų po Žemės rutulį, tai viena kilniausių jo paskirčių. Mano nuomone, nėra kitos žmogaus veiklos, kur santarvė tarp žmonių būtų tokia akivaizdi. – F. Žolio-Kiuri.
  35. Mokslas – sutvarkytos žinios. – H. Spenseris.
  36. Mokslas – tai nenuilstamas ilgaamžis minties siekis susisteminti visus pažintinus pasaulio reiškinius. – A. Einšteinas.
  37. Mokslas tobulina gamtą, bet pats yra tobulinamas patirties, nes įgimti gabumai panašūs į laukinius augalus, ir juos išauginti padeda mokslo užsiėmimai; o mokytumas brėžia pernelyg bendras gaires, jei jos nepatikslinamos patirties. – F. Bekonas.
  38. Mokslas turi būti tauriausias tėvynės įsikūnijimas, nes iš visų tautų pirmaus visuomet ta, kuri aplenks kitas mokslu ir protine veikla. – L. Pasteras.
  39. Mokslas – vandenynas, atviras ir valčiai, ir fregatai. Vienas juo gabena aukso luitus, kitas – meškerioja silkes. – E. Dž. Bulveris-Litonas.
  40. Mokslas visuomet neteisus. Jis niekuomet neišsprendžia problemos nesukurdamas dar dešimt naujų. – B. Šo.
  41. Mokslą studijuoti per maža, jį reikia pergyventi. – A. Gercenas.
  42. Moksliniai tyrimai yra pagrįsti prielaida, kad visi įvykiai, įskaitant žmonijos veiksmus, yra nulemti gamtos dėsnių. – A. Einšteinas.
  43. Moksliniame mąstyme visuomet esama poezijos elemento. Tikras mokslas ir tikra muzika reikalauja vienatipio mąstymo. – A. Einšteinas.
  44. Mokslo idėjų pasaulyje, kaip ir apskritai gyvenime, ne iš karto nugali pažanga ir tiesa: reikia kovoti dėl jų, sutelkti visas jėgas, atkaklumą ir energiją, tvirtai tikėti savo teisumu ir pergale. – A. Fersmanas.
  45. Mokslo meilė – tai tiesos meilė, todėl sąžiningumas svarbiausia mokslininko dorybė. – L. Fojerbachas.
  46. Mokslo pažangą apibrėžia mokslininkų darbai ir jų atradimų vertė. – L. Pasteras.
  47. Mokslo raida reikalauja, kad kiekvienos konkrečios epochos žmonės ne tik mąstytų apskritai, bet ir koncentruotų mintis į tuo metu įdirbtiną plataus mokslo lauko dalį. – Dž. K. Maksvelas.
  48. Mokslo ribos panašios į horizontą: kuo labiau prie jo artėji, tuo labiau jis tolsta. – P.Buastas.
  49. Mokslo teiginius, kalbančius apie tikrovę, visada galima suklastoti. O jeigu to padaryti neįmanoma, vadinasi, jie kalba ne apie tikrovę. – K.Poperis.
  50. Mokslo žinių tikslas – taip orientuoti protą, kad jis tvirtai ir teisingai spręstų apie visa, ką sutinka savo kely. – R. Dekartas.
  51. Mokslų kultas kilniausia to žodžio prasme turbūt dar reikalingesnis doroviniam negu materialiniam tautos klestėjimui. Mokslas kelia intelektualinį ir moralinį lygį; mokslas padeda plisti ir įsigalėti didžioms idėjoms. – L. Pasteras.
  52. Nedera gult miegoti nepasakius sau, kad per dieną šio to išmokta. Tai, ką apibrėžiu žodžiu „išmokta“, yra siekimas praplėsti mūsų mokslo ar kokių kitų naudingų žinių ribas. – G. K. Lichtenbergas.
  53. Nesu joks Delfų orakulas, bet nujaučiu, esu įsitikinęs, kad mes esame ties didžių pasikeitimų slenksčiu, esame naujos nežinomybės priešaušryje: daugybė požymių rodo, kad pasaulis ims keistis, įgydamas vis didesnį pagreitį; tai, kas mums buvo šimtmečiais įprasta – nyks, atsiras dalykų visiškai, kol kas neįsivaizduojamai, mums naujų; ir ypač keisis mūsiškis mokslas – matematikos ir fizikos mokslas,– jis bus svarbesnis, galbūt net taps kažkuo panašiu į naująją teologiją; kabalistai judėjai tūkstančius metų mano, kad pasaulį įmanoma užrašyti skaitmenimis, aš beveik tuo tikiu, turbūt tai – tiesa, kasdien vis labiau įsitikinu, jog žemiškąjį pasaulį valdo fizikos dėsniai, pasaulis yra lyg matematinė formulė, jį visiškai galima suskaitmeninti ir ištirti; man kartas svaigsta galva įsivaizduojant, kokie atradimai mūsų laukia, paminėsite mano žodžius – mes skrisime į padanges tarp debesų, mes galėsime per akimirką įveikti tūkstančius mylių ir susisiekti šviesos greičiu būdami skirtinguose pasaulio kraštuose, mes neatpažįstamai transformuosime materijas, valdysime energiją, garsą, šviesą ir elektrą, mes išgydysime mirtinas ligas ir gal net perprasime ir manipuliuosime laiką, senieji alchemijos iššūkiai mums atrodys kaip mažutėlių žaidimai. – K. Sabaliauskaitė.
  54. Nesvarbu kokia tavo teorija graži, nesvarbu koks protingas tu esi. Jeigu tai nepatvirtinama eksperimentu, tai tuomet ji neteisinga. – R. Fainmanas.
  55. Neturėjimas mokslo nėra proto trūkumas, o mokslo žinios nėra genijaus požymis. – L. de Klapje Vovenargas.
  56. Norint nepriekaištingai dirbti mokslinį darbą, imtis sistemingų bandymų ir akivaizdžių demonstravimų, reikia strateginio meistriškumo. – Dž. K. Maksvelas.
  57. Paprastai ne daug žinantieji, o mažai teišmanantieji tvirčiausiai pareiškia, kad to ar kito uždavinio mokslas niekada neišspręs. – Č. Darvinas.
  58. Pasakyk žmogui, kad visatoje yra 300 milijardų žvaigždžių, ir jis tavim patikės... Pasakyk jam, kad suolas dar neišdžiūvęs nuo dažų ir jis būtinai privalės paliesti, kad įsitikintų. – Raimond Verwei (taip pat priskiriama A. Einšteinui).
  59. Patyrimas – universali mokslų motina. – M. de Montenis.
  60. Piktnaudžiavimas skaitymu žlugdo mokslą. Besaikis skaitymas ugdo tik pernelyg savimi pasitikinčius nemokšas. – Ž. Ž. Ruso.
  61. Psichiatrijos mokslas dabar yra toje vietoje, kurioje buvo medicina prieš atrandant mikrobus. – M. Rogers.
  62. Siela be išminties negyva. Bet jeigu ją praturtinsime mokslu, ji atgis nelyginant užleista žemė po lietaus. – Abu'l Faradžas al Isfahanijus.
  63. Šiuolaikinio mokslo stebuklai gerokai pranoksta senovės mitologijos stebuklus. – R. V. Emersonas.
  64. Tad iškyla nemažas pavojus, kai joms [moterims] patikima politika ir viena kita mokslo sritis... Nes kas gali būti didesnė retenybė už moterį, kuri iš tikrųjų žino, kas yra mokslas? – F. Nyčė.
  65. Tikrojo mokslo ir tikrojo meno vaisiai – tai aukų, o ne materialinės naudos vaisiai. – R. Rolanas.
  66. Truputis mokslo atitolina nuo Dievo, daug – vėl pas jį atveda. – L. Pasteras.
  67. Valgymas be malonumo virsta nuobodžia mityba, o mokslas be aistros teršia atmintį. Jis nebepajėgia suvokti to, ką praryja. – L. da Vinčis.
  68. Vienas dalykas, kurio aš išmokau per ilgą gyvenimą – kad visas mūsų mokslas, palyginus jį su realybe, yra primityvus ir vaikiškas. Ir vis dėlto tai yra pats vertingiausias dalykas, kurį mes turime. – A. Einšteinas.
  69. Visos religijos, menai ir mokslai yra to paties medžio šakos. – A. Einšteinas.
  70. Visų mokslų raktas yra klaustukas. – O. de Balzakas.
  71. Visų mokslų tikrasis ir dėsningas tikslas – teikti žmonių gyvenimui naujus išradimus ir gėrybes. – F. Bekonas.
  72. Žengdamas į priekį, mokslas nuolatos verčia niekais pats save. – V. Hugo.

Patarlės ir priežodžiai[keisti]

Afrikiečių[keisti]

  1. Tu negali užrakinti mokslą vienoje galvoje.

Kinų[keisti]

  1. Mokslas yra besvoris. Brangenybė, kurią jūs visada lengvai nešiojate.

Lietuvių[keisti]

  1. Mokslas – didelė galybė.
  2. Mokslas kišenės neplėšia.
  3. Mokslas pinigai moka.
  4. Mokslo šaknys karčios, bet vaisiai saldūs.
  5. Už vieną mokytą dešimt nemokytų duoda.

Lotynų[keisti]

  1. Tas, kuris vaikščioja su šlubiu, tas išmoksta šlubuoti.

Taip pat skaitykite[keisti]

Nuorodos[keisti]

Wikipedia
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –


Laisvajame žodyne yra terminas mokslas