Menas

Sentencijos

Amžinas naujoviškumas — štai kur kiekvieno meno kūrinio privalumo matas. – R. V. Emersonas.
Apskritai paėmus, moterys nemėgsta meno, neišmano jokios meno srities, o genialumo neturi nė kruopelės... Visa moterų literatūra yra šalta, tačiau patraukli kaip ir jos pačios. Kad ir kaip dvasingai ji būtų parašyta, tačiau joje nėra sielos ir nėra gyvybės... – Ž. Ž. Ruso.
Atkaklus darbas yra ir meno, ir gyvenimo dėsnis. – O. de Balzakas.
Atskleisti meną, o menininką paslėpti – štai meno tikslas. – O. Vaildas.
Dailumo reikia ne tik menui, bet ir visiems žmogaus darbams. – Erazmas Roterdamietis.
Dailusis menas galimas tik kaip genijaus kūrinys. – I. Kantas.
Darna, grožis ir sveikata reikalauja ne tik lavintis mokslo ir meno srityje, bet ir visą gyvenimą užsiiminėti fiziniais pratimais, gimnastika. – Platonas.
Didelis menas laiku pasakyti savo nuomonę, bet nemažas menas ir laiku patylėti. – F. de Larošfuko.
Didis menas neturi savęs niekinti imdamasis nedorovingų siužetų. – L. van Bethovenas.
Didis menas skirtas didiems tikslams. – B. Brechtas.
Diletantas žiūri į meną kaip niekdarys – į amatą. – J. V. Gėtė.
Didžiausios meno epochos sako: menas, bespalvės epochos sako: menai. – Š. Morisas.
Dorovės įstatymai — tai ir meno įstatymai. – R. Šumanas.
Epochos, neturinčios didžių tikslų, neturi ir didžio meno. – B. Brechtas.
Fantazija be proto gimdo pabaisas; jų abiejų sąjunga — tai meno motina ir jo stebuklų šaltinis. – F. Goja.
Galutinis meno tikslas — paakinti žmones daryti tai, ko jiems reikia, ir įsisąmoninti tai, ką jie žino. – M. Blondelis.
Gamta kartais sausoka, bet menas niekad neturi būti sausas. – D. Didro.
Gamtos tiesa negali būti ir niekad nebus meno tiesa. – O. de Balzakas.
Gyvenimas trumpas – menas amžinas. – Hipokratas.
Gyvenimas trumpas, meno kelias ilgas; gera proga trumpalaikė; patyrimas apgaulingas; išmanymas sunkus. Todėl ne tik gydytojas turi naudotis viskuo, kas būtina, bet ir ligonis, ir artimieji, ir visos išorinės aplinkybės privalo padėti jam darbuotis. – Hipokratas.
Į vertingiausius meno kūrinius, matyt, dera kartkarčiais iš naujo pasigilinti, nes jų gelmės neišmatuojamos. – J. V. Gėtė.
Įgūdžiai be vaizduotės yra amatas, o vaizduotė be įgūdžių – modernus menas. – T. Stoppardas.
Įžvelgti tai, kas vyksta staiga nušvitus sąmonei, yra meno pagrindas. – A. Mickevičius.
Yra aukščiausias taškas, kur menas, gamta ir dorovė susilieja. – Š. O. de Sent Bevas.
Jeigu menas ir neturi tėvynės, tai menininkas ją turi. – K. Sen Sansas.
Kai tik kas nors mene pradeda dirbti dėl pinigų, sudie, viltie, sukurti gerą kūrinį. – S. Batleris.
Kai filosofas sustoja, menininkas eina toliau. – Žanas Polis Sartras.
Kas mene tapo meistru, tas be jokio nuostolio gali užmiršti taisykles. – A. Grafas.
Kiekvieno tikro meno šaknys yra liaudies poezijoje. – E. Melngailis.
Kol menas esti mūsų civilizacijos kosmetikos kabinetas, ir menas, ir civilizacija pavojuje. – Dž. Diujis.
Kuo toliau eis žmonija, tuo menas bus moksliškesnis. – G. Floberas.
Mano tikslas – tiesa, mano padėjėjas – dorovingumas, mano atrama žmogiškumas, mano atokvėpis – menai. – Konfucijus.
Menas yra arba plagiatas, arba perversmas. – P. Gogenas.
Menas yra gyvenimas aukštesnio laipsnio. Jis teikia daugiau džiaugsmo, bet ir greičiau suryja. – T. Manas.
Menas yra jausmo įkūnijimas. – H. Melvilis.
Menas yra tai, kad meno kūrinyje jis nebūtų pastebimas. – Ovidijus.
Menas yra tarsi romantiškumo pranašas. – Vydūnas.
Menas — pats žavingiausias, pats griežčiausias, pats džiugiausias ir geriausias simbolis amžino, nepavaldaus protui žmogaus veržimosi į gėrį, tiesą, tobulybę. – T. Manas.
Menas sukurtas tam, kad jaudintų, o mokslas ramina. – Ž. Brakas.
Menas — tai dailininko sutvarkyta tikrovė, kurioje atsispindi jo temperamentas, pasireiškiantis stiliuje. – A. Morua.
Menas – tai liga, meilė – iliuzija, religija – modernus tikėjimo pakaitalas, skepticizmas – tikėjimo pradžia – O. Vaildas.
Menas – tai mūšis. Mene nereikia savęs tausoti. – Ž. Mišlė.
Menas – tai nuotolis, kurį kančiai suteikia laikas. Tai žmogaus transcendencija savo paties atžvilgiu. – A. Kamiu.
Menas – tai žmonijos sąžinė. – F. Hebelis.
Menas vertingas tik tuo atveju, jeigu jis yra dorovės išraiška. – Ž. Kokto.
Menas visada buvo puikus visuomeninės santvarkos veidrodis. – R. Vagneris.
Meną reikia jausti, o ne suprasti. – R. Gurmonas.
Mene esmingiausia kaip tik tai, ko kitaip išreikšti neįmanoma. – Ž. Brakas.
Menininkas privalo aukotis menui, panašiai kaip bitės, atiduodančios gyvybę kartu su savo gyliu. – R. V. Emersonas.
Meno kūriniai - tai veiksmai, trunką amžinybę. – A. Židas.
Meno kūrinys būtinai turi išreikšti kokią nors didžią mintį. Nuostabu tik tai, kas rimta. – A. Čechovas.
Meno savitumas tas, kad jis kartu ir nepasiekiamas, ir visiems prieinamas: jis turi savyje tai, kas kilniausia, ir rodo visiems. – H. T. Taine.
Meno vertė ir mokslo vertė – nesavanaudiška tarnystė žmonių labui. – Dž. Raskinas.
Nedidelis menas pasenti, menas - įveikti senatvę. – J. V. Gėtė.
Mokėkite mylėti meną savyje, o ne save mene. – K. Stanislavskis.
Mūsų laikais menas — tai prožektorius ir ginklas. – E. Volfas.
Muzika, skulptūra, poezija, dailė ir oratoriaus menas nepakenčia vidutinybės. – Ž. de la Briujeras.
Pirmasis meno dėsnis: jei neturi ko sakyti, tylėk, jei turi – sakyk ir nemeluok. – R. Rolanas.
Saiko jausmas mene — svarbiausia. – A. Fransas.
Santūrumas mene turi būti tas pat, kas drovumas meilėje. – Klodas Anri Vatle.
Svarbiausias tikslas, kuriam gali tarnauti menas, yra padėti žmonėms geriau suprasti ir labiau mylėti gyvenimą. – R. Kentas.
Taisyklės ir pavyzdžiai žudo genijų ir meną. – V. Hazlitas.
Tiesa yra bjauri. Mes turime meną tam, kad mūsų nepražudytų tiesa. – F. Nyčė.
Tikrai nemirtingi meno kūriniai esti prieinami ir teikia malonumo visiems laikams bei tautoms. – Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis.
Tikras menas aplenkia laiką. – R. Sen Polis.
Tikras menininkas, labiau už viską mėgstantis meną, niekada nepasitenkina savimi ir stengiasi eiti vis toliau. – L. van Bethovenas.
Tikrojo mokslo ir tikrojo meno vaisiai – tai aukų, o ne materialinės naudos vaisiai. – R. Rolanas.
Tobulas meno kūrinys – tai kūrinys žmogaus dvasios ir todėl gamtos kūrinys. – J. V. Gėtė.
Visos meno rūšys skirtos didžiausiam iš menų — menui gyventi žemėje. – B. Brechtas.
Visos religijos, menai ir mokslai yra to paties medžio šakos. – A. Einšteinas.
Žingsnis į priekį mene žengiamas pagal traukos dėsnį, pradedant mėgdžiojimu, sekimu ir visų pirmtakų garbinimu. – B. Pasternakas.