Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis (vok. Georg Wilhelm Friedrich Hegel, (1770-1831) – vokiečių filosofas.

Georgas Vilhelmas Frydrichas Hėgelis

Sentencijos ir aforizmai[redaguoti]

  1. Didžių tikslų siekiantis žmogus turi ir didį charakterį, darantį jį švyturiu kitiems.
  2. Doroviniai aforizmai glaustai nusako žmogaus priedermes, gyvenimo išmintį, požiūrį, apibrėžia tvirtus dvasinės sferos pagrindus, palaiko žmogaus veiklos ir pažinimo principus.
  3. Gyva būtybė miršta todėl, kad yra prieštaravimas: savyje ji yra visuotina, yra rūšis, tačiau tiesiogiai ji egzistuoja tik kaip atskirybė. Mirtyje rūšis atsiskleidžia kaip jėga, valdanti betarpišką atskirybę.
  4. Iš pradžių svarbiausia – motinos auklėjimas, nes dorovingumą dera įskiepyti kūdikiui kaip jausmą.
  5. Joks didis dalykas pasaulyje neapsiėjo be aistros.
  6. Kas nori pasiekti ką nors didžio, turi mokėti save apriboti. O kas, priešingai, nori visa ko, tas iš tikrųjų nieko nenori ir nieko nepasieks.
  7. žmogus daro, toks ir yra.
  8. Menas tapo svarbiausiu tautų mokytoju.
  9. Menininkas priklauso savo laikui, gyvena jo teisėmis ir įpročiais; laikosi jo pažiūrų ir sampratos.
  10. Moterys gali būti išsilavinusios, bet jos nesukurtos aukštiesiems mokslams, filosofijai ir tam tikroms meninės kūrybos sritims, – šie dalykai reikalauja tam tikro visuotinumo. Moterys gali turėti išmonės, skonio, žavesio, bet jos neturi idealybės... Jei moterys paima į savo rankas valstybės vairą, valstybei iškyla pavojus, nes jos veikia vadovaudamosi ne visuomenės reikalavimais, o atsitiktiniais polinkiais ir nuomonėmis.
  11. Nuogas rezultatas be kelio, vedančio į jį, yra niekas.
  12. Santuoka (...) yra teisėta dorybinga meilė; toks jos apibūdinimas atmeta visa, kas joje laikina, kaprizinga ar subjektyvu.
  13. Sąžinė – tai moralus šviestuvas, apšviečiantis gerą kelią, bet pasukus į blogą, jis sudaužomas.
  14. Šitas protas konkrečiausiu pavidalu yra Dievas. Dievas valdo pasaulį, o jo valdymo turinys, jo plano realizavimas yra pasaulinė istorija. Filosofija nori suprasti šitą planą, kadangi tik tai, kas juo remiantis įgyvendinta, yra tikroviška, o kas jo neatitinka, yra tik supuvusi egzistencija.
  15. Tikrai nemirtingi meno kūriniai esti prieinami ir teikia malonumo visiems laikams bei tautoms.
  16. Tikroji apsišvietusių tautų narsa pasireiškia ryžtu aukotis dėl tėvynės.
  17. Valia, kuri nesprendžia, nėra veikli valia; silpnavalis nepajėgus nuspręsti.
  18. Veiklai labiausiai reikia charakterio; žmogus su charakteriu – tai apdairus žmogus, kuris turi konkretų tikslą ir atkakliai jo siekia.
  19. Vienintelė mintis, kurią atsineša filosofija, yra ta paprasta proto mintis, kad pasaulyje viešpatauja protas, todėl ir pasaulinė istorija vyko protingai.
  20. Žmogus – tai jo poelgiai.

Nuorodos[redaguoti]