Poelgis

Sentencijos[keisti]

Apie žmones sprendžiama iš jų poelgių. – A. Čechovas.
Apie žmonių dorybingumą visuomenė gali spręsti tik iš jų poelgių. – K. A. Helvecijus.
Blogas poelgis pragaištingas tuo, kad jame glūdi naujų niekšybių užuomazgos. – F. Šileris.
Didžiausią įtaką gyvenime turi neapgalvoti poelgiai. – A. Židas.
Gražiame poelgyje visada rasis ir gerumo, ir jėgos jį atlikti. – Š. Lui Monteskjė.
Gulęs miegoti, neužsimerk, kol neapgalvojai visų savo praėjusios dienos poelgių. – Pitagoras.
Iš įpročio visaip blevyzgoti atsiranda ir polinkis nedorai elgtis. – Aristotelis.
Išmintingų žmonių poelgiai padiktuoti proto, ne tokių sumanių – patirties, pačių tamsiųjų – būtinybės, gyvulių – prigimties. – Ciceronas.
Jeigu norite sulaikyti žmogų nuo kokio nors poelgio, priverskite jį išsikalbėti šia tema: kuo daugiau žmonės kalba, tuo mažiau linkę veikti. – T. Karlailis.
Kiekviename humaniško žmogaus poelgyje esama moralinio takto, kurio neturi piktas žmogus. – D. Didro.
Kiekvienas poelgis tinkamas, jei vyksta darnoje su vieta ir laiku. – Dao filosofija.
Laimingas gyvenimas susideda iš teisingų poelgių. Prie gerų poelgių veda pamokymai. Vadinasi, laimingam gyvenimui užtenka pamokymų. – Seneka.
Menkiausias, paprasčiausias, neženkliausias poelgis išryškina visą mūsų charakterį: kvailys ir įeina, ir išeina, ir sėdasi, ir stojasi, ir tyli, ir vaikščioja kitaip nei protingas žmogus. – Ž. de la Briujeras.
Mus supanti didingoji gamta sugeba sukelti didingų minčių ir poelgių. – J. V. Gėtė.
Mūsų pažiūrų ir poelgių teisingumas – tai tik deramas mūsų interesų sutapimas su visuomeniniais. – K. A. Helvecijus.
Mūsų poelgiai ir ne tokie geri, ir ne tokie nuodėmingi, kaip mūsų norai. – L. de Klapje Vovenargas.
Narsa būtina ne tik drąsiems poelgiams, bet ir vaisingiems darbams bei mintims. – A. Dystervegas.
Ne iš baimės, bet iš pareigos mes turime vengti blogų poelgių. – Demokritas.
Poelgiai – sumanymų vaisiai. Bus protingų sumanymų – bus ir gerų poelgių. – B. Grasjanas.
Reikia pastoti kelią nederamam poelgiui. Jeigu to nepajėgiame padaryti, tai bent turime nederamo poelgio neremti. – Demokritas.
Sąžinė – mūsų vidinis teisėjas, neklaidingai rodantis, ar mūsų poelgiai pelno artimųjų pagarbą, ar pasmerkimą. – P. A. Holbachas.
Tik iš poelgių sprendžiame apie vidinius poslinkius, apie mintis, veiksmus, apie kitas jausenas. – K. A. Helvecijus.
Vergiškas poelgis – ne visada vergo poelgis. – G. K. Lichtenbergas.
Vienas iš gražių poelgių privalumų yra tai, kad jie taurina sielą ir rengia ją dar gražesniems darbams. – Ž. Ž. Ruso.
Vis tik drąsiausias poelgis yra galvoti apie save. Garsiai. – K. Šanel.
Žmogus – tai jo poelgiai. – G. Hėgelis.
Žmonės mano, kad jų ydos ir dorybės atsiskleidžia tik poelgiuose, nenutuokdami, kad ir ydą, ir dorybę kiekvieną akimirką išduoda jos alsavimas. – R. V. Emersonas.
Žmonės niekuomet nejaučia sąžinės graužaties dėl poelgių, tapusių jų įpročiu. – Volteras.
Žmonių gyvenseną rodo poelgiai, o ne idėjos. – A. Fransas.