Deni Didro

Deni Didro (1713-1784) – prancūzų rašytojas, filosofas, enciklopedistas.

Deni Didro

Sentencijos

Apie aistras

1. Aistra be proto yra tarsi burlaivis be vairininko, o protas be aistrų – tarsi karalius be pavaldinių.
2. Aistros nepaliaujamai smerkiamos, joms priskiriamos visos žmonių nelaimės ir pamirštama, kad jos yra ir visų mūsų džiaugsmų šaltinis.
3. Moterys mus stebina pirmučiausia meilės aistra, pavyduliavimo priepuoliais, nesenkančia motinos meile, pasidavimu prietarams, tuo, kaip jos reaguoja į masines psichozes... Esu matęs begalinės moterų meilės, aistros, begalinio pavyduliavimo, pykčio, baisiausių prietarų, – vyrams tai negalimi dalykai... Moterys neatsparios epidemiškam siautuliui... O moterys, jūs esate keisti vaikai!

Apie protą

1. Aforizmai – tai geležinės vinys, įkaltos į protą neištraukiamai.
2. Kai kas laiko save protingu, kai jo beprotybė snaudžia.
3. Meilė dažnai atima protą iš tų, kurie jį turi, ir suteikia tiems, kurie jo neturi.
4. Protingas žmogus regi neaprėpiamas galimybes, o kvailys laiko galimu tik tai, kas yra.
5. Proto platumas, vaizduotės jėga ir mąstymo aktyvumas – štai kas yra genijus.

Apie tiesą

1. Kas yra tiesa? Mūsų sprendimų ir gamtos kūrinių sutapimas.
2. Nuoširdumas yra tiesos tėvas ir garbingo žmogaus išraiška.
3. Tiesa mėgsta kritiką, kritikuojama ji tik laimi; melas bijo kritikos, nes per ją daug ką praranda.

Apie žmogų

1. Žmogui lemta gyventi visuomenėje; atskirkite jį nuo jos, izoliuokite jį – ir jo mintys susijauks, charakteris sušiurkštės, jo sieloje gims šimtai paikų aistrų, beprotiškos idėjos išleis daigus jo galvoje kaip laukinės kryklės dykynėje.
2. Žmogus vienintelis taškas, iš kurio turi viskas išeiti ir į kurį turi viskas sugrįžti.
3. Žmonės nustoja mąstyti, nustoję skaityti.

Kitos

1. Bijodamas mirties, nieko gero nepadarysi; kad vis tiek miršti nuo kokio akmenėlio šlapimo pūslėje, nuo podagros priepuolio ar dėl kitos tokios pat niekingos priežasties, tai verčiau mirti dėl kokio nors didžio reikalo.
2. Blogą paveikslą galima paslėpti, bjaurią skulptūrą – sudaužyti, tačiau ką daryti su rūmų fasadu?
3. Didelio talento žmonės turi laiką leisti taip, kaip reikalauja pagarba sau ir palikuonims. Ką apie mus pagalvotų ainiai, jeigu nieko jiems nepaliktume.
4. Gamta kartais sausoka, bet menas niekad neturi būti sausas.
5. Gamtoje viskas tarpusavy susiję. Judėjimas toks pat amžinas, kaip ir materija.
6. Geriausias namų vaistas – gera žmona.
7. Gydytojai pluša ramstydami mūsų sveikatą, o virėjai – ją niokodami.
8. Iš anksto žinodamas, ką nori padaryti, dirbi drąsiai ir sklandžiai.
9. Išmanymas, kokie daiktai turi būti, rodo, kad žmogus protingas; išmanymas, kokie daiktai iš tikro yra, rodo, kad žmogus patyręs; išmanymas, kaip juos pagerinti, rodo, kad žmogus genialus.
10. Jei aktorių apima plojimų troškulys, tai jis persūdo.
11. Jeigu neturi tikslo, tai nieko neveiki, ir nepadarai nieko reikšminga, jei tikslas menkas.
12. Kiekviename humaniško žmogaus poelgyje esama moralinio takto, kurio neturi piktas žmogus.
13. Kodėl Antikos menininkų kūriniai tokie didingi? Todėl, kad šie menininkai lankė filosofijos mokyklas.
14. Kuo didesnis atstumas tarp valdančiojo ir paklūstančiojo, tuo mažiau reikšmės pirmajam turi kraujas, o prakaitas – antrajam.
15. Laimingiausias yra tas, kuris suteikia laimę kuo daugiau žmonių.
16. Mano draugystė bus pernelyg apdairi, jeigu draugui gresiantis pavojus peprivers manęs pamiršti pavojaus, gresiančio man pačiam.
17. Mes laikome bailiu tą, kuris leido savo akivaizdoje įžeidinėti draugą.
18. Nemokšiškumas visada pasirengęs žavėtis.
19. Nepagarbus vyrų elgesys su moterimi beveik visada rodo, kad ji pati dėl to kalta.
20. Niekam nekenkia knyga, prie kurios žiovauji.
21. Nuo fanatizmo iki barbarybės vienas žingsnis.
22. Pavyduliavimas – tai gobšaus, bijančio netekties gyvūno aistra; tai žmogaus nevertas jausmas, tai mūsų supuvusių papročių padarinys, tai nuosavybės teisės primetimojaučiančiai, mąstančiai, laisvai būtybei vaisius.
23. Piktų žmonių gyvenimas kupinas nerimo.
24. Siauriausią akiratį turi, labiausiai linkęs į blogį, menkiausiai jaučia tiesą toksai kūrėjas, kuris prietaringas. Po prietaringumo eina vaidmainys.
25. Silpnadvasis ir silpnaprotis gali būti pastovus, tačiau tvirtas gali būti tik stipraus charakterio, kilnus ir protingas žmogus.
26. Stengtis palikti po savęs daugiau žinių ir laimės nei radome, tobulinti ir didinti gautą palikimą – štai mūsų priedermė.
27. Šykštuolis pamiršta, kaip greitai bėga laikas ir koks trumpas gyvenimas.
28. Tėvai myli savo vaikus nerimastinga ir atlaidžia meile, kuri juos gadina. Yra kita Meilė, atidi ir rami, kuri juos daro laimingus.
29. Veltui bailys mušasi kumščiu į krūtinę, kad įgautų drąsos; galima tik stiprinti jau turimą drąsą bendraujant su drąsuoliais.
30. Visuotinis gėris turi būti aukščiausias mūsų elgesio tikslas.
31. Vyrai nepagarbiai elgiasi su moterimi beveik visada dėl to, kad ji anksčiau buvo užmiršusi ir netikusiai elgėsi su jais.