Pereiti prie turinio

Žinios

Iš Wikiquote.
Atviroji bei laisvoji žinių saugykla – Vikipedija

Sentencijos ir aforizmai[keisti]

  1. Abejonė – pikčiausias žmonijos žinių priešas. – S. Cveigas.
  2. Apie nieką nežinome net milijoninės vieno procento dalies. – T. A. Edisonas.
  3. Dvasiniame gyvenime, kaip ir praktiniame, turintys žinių visada tobulėja ir laimi. – V. Džeimsas.
  4. Geriau neišmanymas negu klaidingos žinios. – N. Bualo.
  5. Gerų darbų rieškučios, vertingesnės už žinių statinę. – Dž. Herbertas.
  6. Greitas kaupimas žinių, įgyjamų pernelyg mažai savarankiškai dirbant, ne itin vaisingas. Mokytumas irgi gali auginti tik lapus, o nesubrandinti vaisių. – G. K. Lichtenbergas.
  7. Išmintingas ne tas, kuris daug žino, o tas, kurio žinios naudingos. – Aischilas.
  8. Išradinėti pačiam puiku, bet žinoti ir vertinti tai, kas atrasta kitų, – argi tai mažiau negu kurti? – J. V. Gėtė.
  9. Jei nori, kad tavo pamokslai turėtų poveikį tavo mokiniams, įspėk juos apie nereikalingas žinias ir klaidingas taisykles, todėl, kad atsiriboti nuo nereikalingo taip pat sunku kaip ir keisti netikusią kryptį. – J. V. Gėtė.
  10. Jeigu skaitome siekdami žinių, turime skaityti lėtai, užsirašyti viską, ką išmokstame iš knygos, visa, ką randame nežinoma. – E. Fagė.
  11. Kai kurie mokslininkai kaupia žinias tik tam, kad galėtų jomis girtis. – G. K. Lichtenbergas.
  12. Klysta tas, kas mano, kad daug žinoti yra privalumas. Svarbu ne žinių kiekis, o kokybė. – L. Tolstojus.
  13. Knyga yra visokių žinių alfa ir omega, visų mokslų pradžių pradžia. – S. Cveigas.
  14. Kokia nauda iš to, kad daug žinojai, jei nemokėjai tų žinių naudoti savo reikalams. – F. Petrarka.
  15. Kuo mažiau žmonės žino, tuo platesnės jiems atrodo jų žinios. – Ž. Ž. Ruso.
  16. Maloniausi tie žodžiai, kurie suteikia kokių nors žinių. – Aristotelis.
  17. Man teko pažinti daugybę žmonių, sukaupusių gausybę žinių ir neturėjusių nė vienos savo minties. – V. Mizneris.
  18. Mokslas – sutvarkytos žinios. – H. Spenseris.
  19. Mūsų žinių troškimui nėra galo; proto pasitenkinimas – jo ribotumo arba nuovargio požymis. – M. de Montenis.
  20. Nedera gult miegoti nepasakius sau, kad per dieną šio to išmokta. Tai, ką apibrėžiu žodžiu „išmokta“, yra siekimas praplėsti mūsų mokslo ar kokių kitų naudingų žinių ribas. – G. K. Lichtenbergas.
  21. Neįsivaizduoju, kaip galima tenkintis žiniomis, įgytomis iš antrų rankų; nors svetimos žinios gali mus šio to išmokyti, išmintingas būni tik savo išmintim. – M. de Montenis.
  22. Neklausk vėjo, kodėl tave atnešė čia, kur esi. Net jei patekai tarp cemento nuolaužų, išleisk šaknis ir gyvenk. Kažkam tu esi žinia. – B. Ferrero.
  23. Neužtenka žinoti, reikia panaudoti žinias, neužtenka norėti, reikia veikti. – J. V. Gėtė.
  24. Nežinome ir ne(su)žinosime. – Fiziologas Emil Heinrich du Bois-Reymond (lot. Ignoramus et ignorabimus). (Sentencija tapo skepticizmą išreiškiančiu posakiu, kad gamtos mokslai gali viską paaiškinti, atskleisti (gamtos ir žmogaus paslaptis).
  25. Nėra natūralesnio troškimo už troškimą žinių. – M. de Montenis.
  26. Nieko nuostabaus, kad gausybė žinių, negalinčių padaryti žmogaus protingo, dažnai daro jį tuščiagarbį ir pasipūtusį. – Dž. Adisonas.
  27. Norint pasiekti užsibrėžtą tikslą, praktiškumo reikia ne mažiau kaip žinių. – P. O. Bomaršė.
  28. Norint suvirškinti žinias, reikia jas ryti su apetitu. – A. Fransas.
  29. Paprastai nuo mūsų priklauso, ar perduosim savo vaikams žinias, maža to, – ar perduosime jiems savo aistras. – Š. Lui Monteskjė.
  30. Pernelyg gausios žinios sąlygoja neryžtingumą: neregys eina tiesiai prieš save. – P. Buastas.
  31. Savo gyvenimo kelyje mačiau daug žmonių, visiškai atbukintų besaikio žinių troškimo. – M. de Montenis.
  32. Savo vaizduotėje aš galiu piešti kaip dailininkas. Vaizduotė svarbiau už žinias. Žinios ribotos. Vaizduotė apima visą pasaulį. – A. Einšteinas.
  33. Skaitymas duoda žmogui žinių, pokalbis moko sumanumo, o įprotis užsirašinėti – tikslumo. – F. Bekonas.
  34. Stengtis palikti po savęs daugiau žinių ir laimės nei radome, tobulinti ir didinti gautą palikimą – štai mūsų priedermė. – D. Didro.
  35. Svarbiausia ne tai, kad sukauptum kuo daugiau žinių, o tai, kad tos žinios, gausios ar menkos, priklausytų tau vienam, būtų išmaitintos tavo krauju, būtų tavo paties pastangų vaisius. – R. Rolanas.
  36. Šnekučiuotis dera taip, kad visi pašnekovai turėtų naudos – įgytų daugiau žinių. – Heraklitas.
  37. Tinkamam elgesiui valios stoka pragaišingesnė už žinių stoką. – H. Spenseris.
  38. Visiškas neišmanymas – ne didžiausias blogis; kaupti menkai įsisąmonintas žinias – kur kas blogiau. – Platonas.
  39. Žinios glūdi galvose, pilnose kitų žmonių minčių, išmintisprotuose, dėmesinguose sau. – W. Cowper.
  40. Žinios yra jėga, jėga yra žinios. – F. Bekonas.
  41. Žinios, neišmaitintos patirties, patikimumo motinos, bevaisės ir kupinos klaidų. – L. da Vinčis.
  42. Žinios – šarvai prieš visas negandas. – Rudaki.
  43. Žinių reikia siekti ne tam, kad galėtum ginčytis, niekinti kitus, ne dėl naudos, garbės, valdžios ar kitų tikslų, o tam, kad būtum naudingas gyvenime. – F. Bekonas.
  44. Žmogui nepakanka kaupti žinias, reikia mokėti iš jų gauti palūkanas. – J. V. Gėtė.

Patarlės ir priežodžiai[keisti]

Afrikiečių[keisti]

  1. Ne žinios yra pagrindinis dalykas, bet poelgiai.
  2. Nebūk toks kvailas, kad išmintį pakeistum žiniomis, nes tu prarasi supratimą.
  3. Stengtis palikti po savęs daugiau žinių ir laimės nei radome, tobulinti ir didinti gautą palikimą – štai mūsų priedermė.
  4. Žinios ir išmanymas yra geriau negu turtas – tau reikia prižiūrėti turtą, o žinios prižiūri tave.
  5. Žinios yra panašiai kaip sodas, jeigu tu neįdirbi jo, negali nuimti derliaus.
  6. Žinių ir išmanymo trūkumas yra tamsiau už naktį.

Arabų[keisti]

  1. Kas išvyksta kelionėn dėl žinių, tam rojaus vartai atviri.

Indėnų[keisti]

  1. Siek išminties, o ne žinių. Žinios – tai praeitis. Išmintis – tai ateitis.

Lotynų[keisti]

  1. Patirtis be žinių yra geriau negu žinios be patirties.

Žydų[keisti]

  1. Žinios daug vietos neužima.
  2. Žinios nėra paveldimos.

Nuorodos[keisti]

Wikipedia
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –


Laisvajame žodyne yra terminas žinios