Levas Tolstojus

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Levas Tolstojus

Levas Tolstojus (1828-1910) – rusų rašytojas.

Sentencijos[redaguoti]

Apie darbą[redaguoti]

  1. Fizinis darbas ne tik nepašalina proto veiklos, ne tik gerina, bet ir skatina ją.
  2. Neabejotina laimės sąlyga yra darbas: pirma, mėgstamas ir laisvas darbas, antra, fizinis darbas, žadinantis apetitą ir suteikiantis stiprų, ramų miegą.
  3. Niekas labiau netaurina žmogaus kaip darbas. Be darbo žmogus negali išlaikyti žmogiškojo orumo.

Apie gėdą[redaguoti]

  1. Gėda prieš žmones – geras jausmas, bet geriausias – gėda prieš save.
  2. Kas daroma įpykus, baigiasi gėda.
  3. Niekas geriau už tai, ko žmogus gėdijasi ar nesigėdija, neparodo jo dorovinio tobulumo lygio.

Apie gyvenimą[redaguoti]

  1. Auklėtojas turi nuodugniai pažinti gyvenimą, kad jam rengtų kitus.
  2. Jei gyvenimas tau nėra didžiausias džiaugsmas, tai tik todėl, kad tavo protas eina klaidingu keliu.
  3. Nepasitenkinimas savimi yra būtina protingo gyvenimo sąlyga. Tik šis nepasitenkinimas skatina tobulėti.
  4. Savo gyvenimo tikslu galiu sąmoningai laikyti siekimą visapusiškai plėtoti visa, kas egzistuoja.
  5. Turėk tikslą visam gyvenimui, tikslą tam tikram savo gyvenimo tarpsniui, tikslą tam tikram laikui, tikslą metams, mėnesiui, savaitei, dienai, valandai ir minutei, aukok mažesnius tikslus dėl didesnių.

Apie laimę[redaguoti]

  1. Laimė slypi ne ten, kad tu gali padaryti tai, ką tu nori, bet ten, kad tu visada nori, ką tu darai.
  2. Reikia tikėti, jog laimė yra galima, jeigu nori būti laimingas.
  3. Vienas iš nuostabiausių paklydimų – manyti, kad žmogaus laimė yra nieko nedaryti.

Apie meilę[redaguoti]

  1. Be meilės galima kapoti malkas, gaminti plytas, kalti geležį, tačiau be meilės negalima bendrauti su žmonėmis.
  2. Mylėti, vadinasi, gyventi gyvenimą to, kurį myli.
  3. Visi jausmai, kurių šaltinis – meilė visam pasauliui,– geri, o kurių – savimyla,– blogi.

Apie nelaimes[redaguoti]

  1. Aš žinau žmogaus gyvenime tik dvi nelaimes: sąžinės graužimą ir ligą.
  2. Įprotis dykinėti baisesnis už visas nelaimes.
  3. Laimė yra alegorija, tuo tarpu nelaimė – istorija.

Apie protą[redaguoti]

  1. Aforizmai – geriausia filosofinių samprotavimų forma. Aforizmų knygos ne tik neslopina savarankiškos proto veiklos, bet priešingai, ją skatina.
  2. Kas protinga ir kas dora, visada sutampa.
  3. Kuo didesnis žmogaus protas ir išsilavinimas, tuo jo melas žalingesnis jam ir kitiems žmonėms.

Apie skaitymą[redaguoti]

  1. Anaiptol neverta skaityti visko, skaityti dera tik tai, kas atsako į sieloje kilusius klausimus.
  2. Prastos knygos ne tik nenaudingos – jos žalingos. Pirmiausia dera perskaityti ir pažinti pačius geruosius visų laikų ir tautų rašytojus.
  3. Visai nereikia skaityti visko, reikia skaityti vien tai, kas atsako į sieloje kilusius klausimus.

Apie žmogų[redaguoti]

  1. Jei nedori žmonės susivienija, jie tampa jėga, tad padoriems žmonėms reikia padaryti tą patį.
  2. Jeigu žmonės valgytų tik labai išalkę ir maitintųsi paprastu, švariu ir sveiku maistu, jie nepažintų ligų ir jiems lengviau būtų valdyti savo sielą bei kūną.
  3. Kiekviename žmoguje ir jo poelgiuose visuomet galima atpažinti save.
  4. Kuo daugiau žmogus duoda žmonėms ir mažiau reikalauja sau, tuo jis geresnis; kuo mažiau duoda kitiems ir daugiau reikalauja sau, tuo jis blogesnis.
  5. Mokslo poreikis žmonėms yra įgimtas; žmonės trokšta ir ieško mokslo, kaip trokšta ir ieško oro kvėpuoti.
  6. Pats geriausias žmogus yra tas, kuris gyvena savo mintimis ir svetimais jausmais, o blogiausias žmogus tas, kuris gyvena svetimomis mintimis ir savo jausmais. Iš šių <...> derinių – visi žmonių skirtumai.
  7. Žmogaus elgesys yra vardiklis, o nuomonė apie save – skaitiklis, kuo didesnis skaitiklis, tuo žmogus nemalonesnis.
  8. Žmogus – tai trupmena, kurios skaitiklis yra tai, kuo žmogus yra, o vardiklis tai, kuo jis įsivaizduoja esąs. Juo didesnis vardiklis, tuo mažesnė trupmena ir, kai vardiklis lygus begalybei, tai trupmena lygi nuliui.
  9. Žmonės, kaip upės: vanduo visur vienodas ir visur toks pats, bet kiekviena upė būna arba siaura, arba plati, arba rami... Taip ir žmonės... Kiekvienas žmogus turi visų žmonių savybių ir užuomazgų ir kartais... parodo vienas, kartais kitas ir dažnai būna nepanašus į save, likdamas vis dėlto pačiu savimi.
  10. Žmonės savo kūnu skiriasi labai mažai, skirtumų beveik nėra; dvasiniai jų skirtumai – dideli, neišmatuojami.
  11. Žmonės skiriasi dar ir tuo, kad vieni pirma galvoja, o paskui kalba ir daro, o kiti pirma kalba ir daro, o paskui galvoja.

Apie žodį[redaguoti]

  1. Jei būčiau caras, tai išleisčiau įstatymą, kad rašytojas, pavartojęs žodį, kurio reikšmės jis negali paaiškinti, netenka teisės rašyti ir gauna dar 100 lazdų.
  2. Neaiškus žodis visados būdingas neaiškiai minčiai.
  3. Netikėkite žodžiais nei savo, nei kitų, tikėkite vien darbais tiek savo, tiek kitų.
  4. Žodis – didis dalykas. Didis todėl, kad žodžiu galima suvienyti žmones, žodžiu galima ir išskirti juos, žodžiu galima skelbti meilę ir įžiebti nesantaiką, neapykantą. Saugokis žodžio, atstumiančio žmogų nuo žmogaus.

Kitos[redaguoti]

  1. tikiu Dievu, kuris man yra Dvasia, Meilė, visų dalykų Viešpats. Tikiu, kad jis yra manyje, kaip aš esu jame.
  2. Auklėjimas ir švietimas nedalomi. Negalima auklėti nesuteikiant žinių, o žinios juk auklėja.
  3. Bailus draugas blogiau už priešą, nes priešo saugaisi, o draugu pasikliauji.
  4. Be tiesumo negali būti ir gėrio.
  5. Būk geras ir stenkis, kad niekas nežinotų, jog tu geras.
  6. Dažnai žmonės didžiuojasi savo sąžiningumu tik todėl, kad turi trumpą atmintį.
  7. Dvasinę žaizdą, kaip ir fizinę, išgydo tik trykštanti vidinė gyvybės jėga.
  8. Džiaugsmą pažinsi tada, kai žinosi, kas yra ašaros.
  9. Išaiškėjo tai, apie ką nuolat galvoju – apie valstybę: paprasčiausiai geras ir protingas žmogus negali būti valstybės nariu (piliečiu)“?
  10. Jaunumas netrukdo būti narsiam.
  11. Jei ieškai draugų be trūkumų, rizikuoji likti vienas.
  12. Jei mokytojas ir darbą myli, ir mokinius, jis puikus mokytojas.
  13. Juokas – tai žmonių meilė.
  14. Kaip nuo žvakės užsidega kita ir dar tūkstančiai, taip viena širdis uždega kitą ir visus tūkstančius.
  15. Kas už valstybę, tas už valdymą. Kas už valdymą, tas už priespaudą ir išnaudojimą.
  16. Klysta tas, kas mano, kad daug žinoti yra privalumas. Svarbu ne žinių kiekis, o kokybė.
  17. Kuo labiau tobulinamės, tuo nuostabiau atrodo viskas aplinkui.
  18. Manyk gerai, ir iš minčių išaugs geri poelgiai.
  19. Materialūs nuodai skiriasi nuo protinių tuo, kad dauguma materialiųjų bjauraus skonio, o protiniai <...> blogų knygų pavidalu, deja, dažnai patrauklūs.
  20. Menas nėra malonumas, paguoda ar pramoga; menas yra didis dalykas. Menas yra žmogaus gyvenimo būdas, perkeliantis žmonių protingą sąmonę į jausmą.
  21. Mirties baimė atvirkščiai proporcinga doram gyvenimui.
  22. Moterys – tai ašis, aplink kurią viskas sukasi.
  23. Neapgalvojęs poelgio, būk neryžtingas, apgalvojęs, būk ryžtingas.
  24. Nebijok nežinojimo, bijok klaidingo žinojimo. Dėl jo yra visas pasaulio blogis.
  25. Niekada neklausykite tų, kurie apie kitus kalba blogai, o apie jus gerai.
  26. Niekada nesikreipk į kitą dėl to, ką gali padaryti pats.
  27. Niekada niekas nesiskundė, kad buvo per daug mylimas.
  28. Paprastumas yra svarbiausia moralinio grožio sąlyga.
  29. Pasakykite penkiolikmetei mergaitei, kad ji rytoj mirs. „Kokia kvailystė“,– ji atsakys. Štai kas yra jaunystė.
  30. Patriotizmas tai vergija.
  31. Trumpos mintys tuo geros, kad stropų skaitytoją verčia galvoti.
  32. Vienintelė sąlyga, nuo kurios priklauso sėkmė, yra kantrybė.
  33. Visi kilnūs jausmai susiję su kažkokiu nenusakomu liūdesiu.
  34. Viskas ateina laiku tam, kuris moka laukti.
  35. Vynas <...> žudo žmonių sielas ir jų palikuonis.
  36. Žmogaus tiesumas yra jo dorovinio tobulumo rodiklis.

Nuorodos[redaguoti]

Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje