Narsa
(Nukreipta iš Narsumas)
Sentencijos[keisti]
- Baimė pasielgti gėdingai – narsa; tokia pat narsa yra ir sugebėjimas kantriai pakelti negražius, mūsų nepelnytus kitų poelgius. – B. Džonsonas.
- Be kovos ir narsa blėsta. – Seneka.
- Išsisukę nuo pirmojo narsos išbandymo, būsite silpnesni užklupti antrojo. – Dž. S. Blekis.
- Jo narsumo užtektų šimtui liūtų, o proto – dviem asilams. – H. Heinė.
- Kas narsus, tas ir drąsus. – Ciceronas.
- Narsa be proto – tik savotiškas bailumas. – Seneka.
- Narsa būtina ne tik drąsiems poelgiams, bet ir vaisingiems darbams bei mintims. – A. Dystervegas.
- Narsa – dorybė, padedanti pavojų ištiktiesiems atlikti didžius darbus. – Aristotelis.
- Narsa likimo smūgius daro niekingus. – Demokritas.
- Narsa nemiršta kartu su didvyriu. – Euripidas.
- Narsa – priešinimosi jėga; drąsa – blogio puolimo jėga. – P. Buastas.
- Narsa – tai baimės niekinimas. Ji įgalina nepaisyti gresiančių pavojų, kviečia juos į kovą ir sutriuškina. – Seneka.
- Narsiu vadinamas tas, kuris be baimės eina pasitikti gražios mirties. – Aristotelis.
- Narsumą seka garbė tartum šešėlis. – Ciceronas.
- Narsus ne tik tas, kuris nugali savo priešus, bet ir tas, kuris valdo savo aistras. – Demokritas.
- Narsusis paprastai kenčia nedejuodamas, o silpnasis – ir nekentėdamas dejuoja. – P. Buastas.
- Nelaimė – narsos pretekstas. – Seneka.
- Niekas šauniau už narsuolį neištveria baisybių. – Aristotelis.
- Teapleidžia mane viskas, kad tik neapleistų narsa. – J. G. Fichtė.
- Tiktai narsa mažakalbė: ji visada pasirengusi atsiskleisti, parodyti, kad net ir didvyriškumą laiko pareiga, o ne žygdarbiu. – A. Bestuževas.
- Tikroji narsa atsiskleidžia nelaimėje. – Volteras.
- Turtą prarasi – mažai prarasi, garbę prarasi – daug prarasi, narsumą prarasi – viską prarasi. – J. V. Gėtė.
- Žodžiais lengva būti narsiu, kai nesirengiame pasakyti visos tiesos. – R. Tagorė.