Šarlis Lui Monteskjė

Šarlis Lui Monteskjė (pranc.Charles de Montesquieu (1689-1755) – prancūzų rašytojas, filosofas, istorikas, teisininkas, ideologas.

Šarlis Lui Monteskje

Sentencijos

Lettres familieres a divers amis d'Italie, 1767

Apie darbą

1. Dauguma žmonių sugeba atlikti veikiau didžius negu gerus darbus.
2. Norint atlikti didžius darbus, nereikia būti didžiausiu genijum, nereikia būti aukščiau žmonių, reikia būti kartu su jais.
3. Patys geriausi mūsų darbai yra tie, kuriuos dirbame gera valia ir su įgimtu polinkiu.

Apie laimę

1. Būčiau pats laimingiausias iš visų mirtingųjų, jeigu galėčiau padaryti taip, kad tie, kurie mums įsakinėja, įgytų kuo daugiau žinių apie jiems leistinas galias, o tie, kurie paklūsta, nejaustų diskomforto dėl to, kad turi paklusti.
2. Kokia laimė žmogui, pažvelgusiam į savo širdį, įsitikinti, kad ji teisinga.
3. Norint būti laimingam, to galima pasiekti. Tačiau žmonės paprastai nori būti laimingesni už kitus, o šitai beveik neįmanoma, nes mes visada laikome kitus laimingesnius, negu jie yra iš tikrųjų.
4. Svetima laimė visad mums atrodo perdėta.

Kitos

1. Dykinėjimas labiau už visas kitas ydas silpnina narsą.
2. Dykaduoniai – visada didieji plepiai. Kuo mažiau galvoji, tuo daugiau plepi.
3. Gamta, matyt, išmintingai pasirūpino tuo, kad žmogiškosios kvailystės greitai išnyktų, o knygos jas įamžina. Kvailys nori, kad palikuonys žinotų, jog jis gyveno pasaulyje, ir kad jie niekada nepamirštų, jog jis buvo kvailys.
4. Geriausia priemonė įdiegti vaikams tėvynės meilę – ją turėti tėvams.
5. Iš pradžių reikia būti blogu piliečiu, kad vėliau taptum geru vergu.
6. Jei charakteris apskritai yra geras, tai ne bėda, jei jis turi šiek tiek trūkumų.
7. Kai gaudomas sąmojis, kartais pagaunama tik kvailystė.
8. Kokia trumpa atkarpa tarp to laiko, kai žmogus esti per daug jaunas, ir to, kai jau perdaug senas.
9. Laisvė yra gėrybė, kuri leidžia naudotis kitomis gėrybėmis.
10. Laisvė – tai teisė daryti viską, ką leidžia įstatymai.
11. Laukiniai, norėdami gauti vaisių, nukerta medį. Tokia despotiškos vyriausybės esmė.
12. Leisti sau nesilaikyti mandagumo taisyklių – ar tai nereiškia ieškoti galimybių laisvai rodyti savo trūkumus?
13. Mes gauname trejopą išsilavinimą: vieną – iš tėvų, kitą – iš mokslo draugų ir trečią iš gyvenimo. Trečiasis prieštarauja viskam, ko moko pirmieji du.
14. Moteriai būti gražiai yra tik viena galimybė, o būti patraukliai – šimtai tūkstančių.
15. Nenaudingi įstatymai silpnina būtinus įstatymus.
16. Niekada nedera išplėtoti temos kaip, kad nieko neliktų skaitytojui. Svarbu skaitytoją priversti ne skaityti, o mąstyti.
17. Norint bent truputį žinoti, reikia daug mokytis.
18. Paprastai nuo mūsų priklauso, ar perduosim savo vaikams žinias, maža to, – ar perduosime jiems savo aistras.
19. Pati žiauriausia tironija ta, kuri iškyla po teisėtumo priedanga ir su teisingumo vėliava.
20. Prisiekti moteriai amžiną meilę yra taip pat absurdiška, kaip tvirtinti, kad visada būsi sveikas arba visada būsi laimingas.
21. Protas turi natūralią valdžią <...> Jam priešinamasi, tačiau šis pasipriešinimas – jo pergalė; palaukite dar truputį, ir žmogus bus priverstas grįžti prie proto.
22. Tie, kas pasiekia didžių dalykų, nebijo leistis į nuotykius.