Drovumas
Sentencijos
[keisti]- Dorovė neatskiriama nuo drovumo, drovumas – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus. – Servantesas.
- Drova yra gražiausios žmogaus aistros – meilės – motina. – Stendalis.
- Drovumas gali tikti visur, tik ne pripažįstant savo klaidas. – G. E. Lesingas.
- Ironija – tai žmonijos drovumas. – Ž. Renaras.
- Kuklumas sielai yra tas pats, kas drovumas kūnui. – F. Bekonas.
- Kvailiai nebūna drovūs, nors drovumas ir įgauna visus kvailybės pavidalus. – Ž. Ž. Ruso.
- Pirmasis vaikino meilės požymis – drovumas, o merginos – drąsa. – V. Hugo.
- Protingos būtybės iš prigimties sugeba jausti savo netobulumus; dėl to prigimtis mums ir davė drovumą, tai yra gėdos dėl šių netobulumų jausmą. – Š. Lui Monteskjė.
- Tikra meilė neįžūli ir nelengvabūdiška: drovumas ją daro apdairią; ji nedaug kam ryžtasi, žinodama, ką gali prarasti. – Ž. Ž. Ruso.
