Siela

Siela – vidinis psichinis žmogaus pasaulis, jo sąmonė, jausmai, išgyvenimai.

Biblija[keisti]

Kas saugo burną ir liežuvį, saugo savo sielą nuo nemalonumų. – Pat 21,23.

Aforizmai ir sentencijos[keisti]

Abejingumas – sunki sielos liga. – A. Tokvilis.
Akys parodo sielos stiprybę. – P. Koeljas.
Aukščiausias gėris yra nepalaužiama sielos tvirtybė – įžvalgumas, subtilumas, sveikata, laisvė, harmonija, grožis. – Seneka.
Blogis ne išorėje, o mūsų viduje, jis apsigyvena mūsų sieloje. Mes nuo jo vargiai išsigydome dėl to, kad nežinome, jog buvome susirgę. – Seneka.
Darbas, kuris mums malonus, išgydo sielą. – V. Šekspyras.
Didelei laimei reikia ir kilnios sielos. – Publijus Siras.
Didinga ne ta siela, kuri atleidžia, o ta, kuriai atleidimo nereikia. – F. R. Šatobrianas.
Didžiausia neapykanta kyla tiems, kas sugebėjo prisikasti iki širdies, o paskui spjovė į sielą. – E. M. Remarkas.
Didžiausias gėris – sielos darna. – Seneka.
Didžiausias gėris – tai niekinanti likimo išdaigas ir besitenkinanti dorybėmis siela. – Seneka.
Du dalykai teikia sielai daugiausia stiprybės: ištikimybė tiesai ir pasitikėjimas savimi. – Seneka.
Galingos sielos vengia aistrų, kaip jūreivis povandeninių uolų. – Napoleonas Bonapartas.
Gėda, jei šiame gyvenime tavo kūnas dar nepavargęs, o siela jau pailsusi. – Markas Aurelijus.
Gyventi – tai nuolat gimti. Būtų per daug paprasta gauti jau užbaigtą sielą. – A. de Sent Egziuperi.
Jaunystė ne amžiaus rodiklis, o sielos būsena. – Dž. Enesku.
Kadangi mūsų vidiniai potyriai susidaro iš jutiminių įspūdžių kombinacijų ir reprodukcijos, sielos koncepcija be kūno man atrodo tuščia vieta ir beprasme. – A. Einšteinas.
Kalba – sielos veidrodis: kaip žmogus kalba, toks jis ir yra. – Publijus Siras.
Kiekviena siela matuojama troškimo didingumu. – G. Floberas.
Kiekvienai giliai sielai reikia kaukės; dar daugiau – kiekviena gili siela pamažu apauga kauke: nes nuolat klaidingai ir lėkštai interpretuojamas kiekvienas jos ištartas žodis, kiekvienas žengtas žingsnis, kiekvienas gyvenimo ženklas. – F. Nyčė.
Kūnas ir siela – valios produktai. – A. Škėma.
Meilė ir kančia gaivina sielą taip, kaip rasa suvytusius žiedus. Be meilės gyvenimas tuščias ir beprasmis. – S. Nėris.
Meilė – sielos grožis. – Šv. Augustinas.
Meilė susideda iš vienos sielos dviejuose kūnuose. – Aristotelis.
Meilė taurina didžias sielas. – F. Šileris.
Mes laikome žmogumi tiktai tą, kurio siela svajoja tiek apie dvasinį pasitenkinimą, tiek apie kūno malonumą meilėje. – O. de Balzakas.
Muzika gali įveikti etinę sielos sritį; ir jeigu muzika turi tokių savybių, ją reikia įtraukti į jaunimo auklėjimo disciplinų sąrašą. – Aristotelis.
Muzika privalo išskelti ugnį iš žmogaus sielos. – L. van Bethovenas.
Ne daiktai ydingi, bet sielos. Kam skurdas našta, tam ir turtas bus našta. Nesvarbu, ar paguldysi ligonį į medinę ar į auksinę lovą, nes kad ir kur jį neštum – visur jis nešis savo ligą. – Seneka.
Negalima išgydyti kūno, negydant sielos. – Sokratas.
Nepasitenkinimas savimi, atsiranda iš sielos nepastovumo ir bailių ar nesėkmingų geismų. Arba neišdrįstama tiek padaryti, kiek geidžiama, arba neįstengiama ir pasiduodama visumos vilčiai. – Seneka.
Nepasotinama siela niekada nepasisotina. Tai troškulys, o ne liga. – Seneka.
Nesitikėk, kad pinigais galėsi užpildyti sielos tuštumą. – H. Dž. Braunas.
Niekas kitas neišgydys sielos, tik pojūčiai, kaip ir pojūčių niekas neišgydys, tik siela. – O. Vaildas.
Pasitikėti neprotingais pojūčiais – prastų sielų savybė. – Heraklitas.
Pataikavimas niekada nebūdingas didžioms sieloms, jis – dalia menkų sieliūkščių, gebančių tapti dar menkesnėmis, kad patektų į svarbių personų gyvenimo sferą, kuri jas traukia. – O. de Balzakas.
Reikia galvoti taip, tarytum kiekvienas gali matyti kas dedasi mūsų sieloje. – Seneka.
Siela be vaizduotės – tai tas pats, kas observatorija be teleskopo. – H. Byčeris.
Siela yra nuspalvinta ta pačia spalva kaip ir mintys. – M. Aurelijus.
Siela, suvokianti, jog yra mylima, bet pati nemylinti, atskleidžia savo nuosėdas: tai, kas joje žemiausia, iškyla į paviršių. – F. Nyčė.
Siela, pasinėrusi į darbą, atitrūksta nuo įgimto liūdesio, kuris kitu atveju neduotų jai ramybės. – Dž. Leopardis.
Sielą tobulina tik vienas dalykas – pastovus gėrio ir blogio pažinimas, [kurį gali pasiekti tik filosofija]. Joks kitas menas netyrinėja gėrio ir blogio. – Seneka.
Spręsdamas apie žmogų, nepasitikiu akimis. Tiesai nuo apgaulės atskirti turiu geresnį, tikresnį matą: sielos gėrio tegu ieškos siela. – Seneka.
Stiprios sielos vengia gašlumo, panašiai kaip jūrininkai saugojasi povandeninių uolų. – Napoleonas Bonapartas.
Svarbiausias nesveikos sielos įrodymas yra blaškymasis ir nuolatinis puldinėjimas tarp apsimetinėjimo doru ir polinkio į ydas. – Seneka.
Šaltis – tai pati baisiausia sielos liga. – A. de Tokvilis.
Už pinigus neįsigysi to, ko reikia sielai. – H. D. Toras.
Veidas – sielos atspindys. – Ciceronas.
Žmogaus elgesys gamtoje – jo sielos veidrodis. – V. Bergas.
Žmogaus siela — tai lempa, kurios liepsna — mokslas, o alyva — išmintis. – Avicena.
Žmogaus siela tobulėja iki pat mirties. – Hipokratas.
Žmogaus sieloje – Dievo didumo tuštuma, ir kiekvienas bando ją užpildyti kaip gali. – Ž. P. Sartras.
Žmogaus sielos neįmanoma pažinti – štai didysis bet kokios išminties pasiekimas. – O. Vaildas.
Žmonija dar nesitvarko taip, kad visi būtų už gėrį. Sielos gėrio tegul ieško siela. – Seneka.