Pereiti prie turinio

Išdidumas

Iš Wikiquote.

Išdidumas – puikybė, pasipūtimas, gera nuomonė apie save, pasitikėjimas.

Sentencijos

[keisti]
  1. Arogancijaišdidumo karikatūra. – E. Foichterslebenas.
  2. „Aš tai padariau“, – sako mano atmintis. „Aš negalėjau to padaryti“, – sako mano nepalenkiamas išdidumas. Galų gale atmintis pasiduoda. – F. Nyčė.
  3. Būk kuklus – tai tokia išdidumo rūšis, kuri mažiausiai erzina aplinkinius. – Ž. Renaras.
  4. Būti dosniam reiškia duoti daugiau nei gali. Būti išdidžiam – imti mažiau, negu tau reikia. – K. Gibranas.
  5. Didžiuokliai neapkenčia kitų žmonių išdidumo. – B. Franklinas.
  6. Išdidėlis retai būna kilnus žmogus: jis visada manosi gaunąs mažiau negu vertas. – H. Byčeris.
  7. Išdidumas atsiranda nepakankamai mąstant ir nepažįstant pačiam savęs. – Dž. Adisonas.
  8. Išdidumas būdingas visiems žmonėms: tik svarbu, kur ir kada jie jį parodo. – F. de Larošfuko.
  9. Išdidumas ir silpnybė – Siamo dvyniai.– Dž. R. Lovelis.
  10. Išdidumas išnaikina visas ydas, išskyrus patį save. – R. V. Emersonas.
  11. Išdidumas – kilni aistra – neaklas savo trūkumams. Tuo jis skiriasi nuo arogancijos. – G. K. Lichtenbergas.
  12. Išdidumas padės jam suprasti, kad jam nėra reikalo burnoti dėl to, kad gyvenimas tėra akimirka... – F. Dostojevskis.
  13. Išdidumas – visų herojų Achilo kulnas. – V. Hugo.
  14. Išdidumo nereikia nei slopinti, nei netgi mažinti: jį reikia tik panaudoti vertingiems tikslams. – K. A. Helvecijus.
  15. Išdidumas – slidi nuokalnė, kurios apačioje mūsų laukia arogancija ir tuštybė. – A. Dekurselis.
  16. Kai kurie povai slepia savo uodegą ir vadina tai išdidumu. – F. Nyčė.
  17. Kuklumas tramdo išdidumą kaip vanduo gesina liepsną. Jis panašus į žiedą, įveriamą meškos nosin. – T. Hipelis.
  18. Mūsų tuštybę sunkiausia pažeisti kaip tik tada, kai užgautas mūsų išdidumas. – F. Nyčė.
  19. Nedovanotinas išdidumas – nenoras būti dėkingam už savo laimę mylimam žmogui. – G. E. Lesingas.
  20. Niekinga siela, pasipūtėliškas išdidumas yra ne kas kita kaip rūgstantis purvas. – P. Buastas.
  21. Nors išdidumas nėra dorybė, jis daugelio dorybių tėvas. – Dž. Č. Kolinzas.
  22. Perdėtas kuklumas yra ne kas kita, kaip slepiamas išdidumas. – A. M. Šenjė.
  23. Tas neprotingas išdidumas iš anų laikų, donkichotiškumas; tačiau kas mums daugiau lieka? Žydintys figmedžiai mėnesienos naktimis. Senekos ir Sokrato filosofija, Šumano koncertas violončelei ir sugebėjimas numatyti praradimą. – E. M. Remarkas.
  24. Turbūt iš visų įgimtų aistrų mums sunkiausia įveikti išdidumą; kad ir kaip maskuojamas, kad ir kaip gujamas, slopinamas, marinamas – jis vis gyvena ir kartkarčiais prasiveržęs pasirodo visu gražumu. – B. Franklinas.
  25. Viską kalbėti ir nenorėti nieko klausyti yra išdidumo požymis. – Demokritas.

Patarlės ir priežodžiai

[keisti]
  1. Jeigu tu esi užpildytas išdidumu, tada tau nebeliks vietos išminčiai.
  2. Jeigu tu užpildysi savo galvą pasipūtimu, tau pritrūks vietos išminčiai.
  3. Žmogaus nuopolis prasideda išpuikimu.
  1. Išdidumas kainuoja mums daugiau negu alkis, troškulys ir šaltis.
  2. Išdidumas, klestėjimo metu, pasikeičia į niurgzlumą nelaimėje.
  3. Kai išdidus žmogus girdi apie kito pagyrimą – jis jaučiasi įskaudintas.
  4. Tas, kuris būna per daug išdidus, kad prašytų, būna per daug didelis, kad gautų.
  1. Išsipūtę daiktai yra supuvę.