Tuštybė
Sentencijos
[keisti]- Išdidumas – slidi nuokalnė, kurios apačioje mūsų laukia arogancija ir tuštybė. – A. Dekurselis.
- Išmintis laukia pritarimo tik norėdama įsitikinti, kad pasielgta teisingai; tuštybė reikalauja pagyrų. – P. Buastas.
- Jeigu tuštybė suteikė kam nors laimę, tai tikriausiai tas kas nors buvo kvailys. – Ž. Ž. Ruso.
- Kitų tuštybė mums yra atgrasi tik tada, kai ji kertasi su mūsų tuštybe. – F. Nyčė.
- Meilikavimas – netikras pinigas, esantis apyvartoje tik dėl mūsų tuštybės. – F. de Larošfuko.
- Tuščius žmones reikia skirti tuščioms pareigoms. – Vovenargas.
- Žmonėms be įsitikinimų trūksta asmeniško identiteto pajautimo bei vidinio gyvenimo. Todėl jie visomis prasmėmis yra paviršutiniški. – G. E. Veith.
