Pereiti prie turinio

Žanas Žakas Ruso

Iš Wikiquote.

Žanas Žakas Ruso (pranc.Jean-Jacques Rousseau, (1712-1778) – prancūzų filosofas, rašytojas, politikos teoretikas, švietėjas.

Žanas Žakas Ruso

Sentencijos

[keisti]

Apie auklėjimą

[keisti]
  1. Didžiausia auklėjimo klaida – per didelis skubotumas.
  2. Pradinis auklėjimas visų svarbiausias, ir tas pradinis auklėjimas neginčijamai priklauso moterims.
  3. Tikrasis auklėjimas – ne tiek taisyklės, kiek pratybos.
  4. Žmogaus auklėjimas prasideda vos gimus; jis dar nekalba; dar neklauso, o jau mokosi. Patirtis ankstesnė už mokymąsi.

Apie darbą

[keisti]
  1. Apgailėtina klaida – manyti, kad fiziniai pratimai kenkia protiniam darbui. Tarytum šie du dalykai neturėtų eiti kartu, tarytum vienas neturėtų vadovauti kitam.
  2. Beveik visų darbų sunkiausia pradžia.
  3. Geri darbai taurina sielą ir nuteikia ją dar geresniems darbams.
  4. Norint pažinti žmones, reikia matyti jų darbus.
  5. Nuosaikumas ir darbas – štai du tikri žmogaus gydytojai: darbas didina apetitą, o nuosaikumas trukdo juo piktnaudžiauti.
  6. Valanda darbo daugiau išmoko negu diena aiškinimo, nes jeigu aš užimu vaiką dirbtuvėje, jo rankos dirba proto naudai: jis tampa filosofu, laikydamas save tik amatininku.

Apie draugą

[keisti]
  1. Kas dėl savo naudos galėtų apgauti draugą, neturi teisės į draugystę.
  2. Nežinau piktesnio žmonių priešo kaip „visų draugas“. Visuomet viskuo žavėdamasis, jis nuolat skatina bloguosius ir savo nusikalstamu atlaidumu pataikauja ydoms, sukeliančioms visuomenėje netvarką.
  3. Pavojingesni veidmainiški draugai negu priešai.

Apie garbę

[keisti]
  1. Didžiausią garbę pasiekia ne tas, kuris niekada nesuklumpa, bet tas, kuris suklupęs pakyla.
  2. Garbės troškimas esti skaudžiausių žmogaus nelaimių šaltinis.
  3. Žmogaus garbė nepavaldi kitam; garbė jame pačiame ir nepriklauso nuo viešosios nuomonės; ją apgina ne kardas ir skydas, o sąžiningas ir nepriekaištingas gyvenimas, ir grumtynės tokiomis sąlygomis nenusileidžia bet kokio kitokio mūšio didvyriškumui.

Apie gyvenimą

[keisti]
  1. Be judėjimo gyvenimas tik letargo sapnas.
  2. Gyventi – tai nereiškia kvėpuoti, tai reiškia veikti. Ne tasai ilgiausiai gyvena, kuriam daugiausiai metų, o tasai, kuris labiau už kitus jautė gyvenimą.
  3. Labiausiai rūpinamės gyvenimu jam prarandant savo vertę; seni žmonės labiau jį apgailestauja negu jauni.
  4. Norėdami gyventi dorai, mes visuomet turime kovoti patys su savimi.
  5. Pats gyvenimas nieko nereiškia; jo vertė priklauso nuo to, kaip jis vartojamas.

Apie išmintį

[keisti]
  1. Išmintingam žmogui vienodai nedera tiek besaikis džiūgavimas, tiek beviltiškas aimanavimas.
  2. Išmintingas įstatymų leidėjas pradeda ne nuo įstatymų leidybos, o nuo jų tinkamumo konkrečiai visuomenei tyrimo.
  3. Jaunystė – laikas kaupti išmintį, senatvė – laikas ją taikyti.

Apie laimę

[keisti]
  1. Dorybė neatneša laimės, bet moko mėgautis ja, jei ji yra.
  2. Jeigu tuštybė suteikė kam nors laimę, tai, matyt, šis buvo kvailys.
  3. Niekas negali būti laimingas negerbdamas savęs.

Apie malonumą

[keisti]
  1. Darbuokis, kad patirtum malonumą.
  2. Kur malonūs dalykai gali būti pakeičiami naudingais, beveik visuomet laimi malonūs.
  3. Malonumo sustiprinimo paslaptis – mokėjimas juo naudotis saikingai.

Apie meilę

[keisti]
  1. Didžiausi dorybingumo žygdarbiai atlikti iš meilės tėvynei.
  2. Meilės laišką rašai nežinodamas, ką jame pasakysi, o užbaigi – nežinodamas, ką pasakei.
  3. Nuoširdžiai mylėti – vadinasi, pamiršti save.
  4. Tikra meilė neįžūli ir nelengvabūdiška: drovumas ją daro apdairią; ji nedaug kam ryžtasi, žinodama, ką gali prarasti.

Apie moteris

[keisti]
  1. Apskritai paėmus, moterys nemėgsta meno, neišmano jokios meno srities, o genialumo neturi nė kruopelės... Visa moterų literatūra yra šalta, tačiau patraukli kaip ir jos pačios. Kad ir kaip dvasingai ji būtų parašyta, tačiau joje nėra sielos ir nėra gyvybės...
  2. Kai moteris esti tik moteris, ji vertingesnė nei vaidinanti vyro rolę. Ugdyti vyriškus moters bruožus, nepaisant jai būdingų savybių, – tolygu didžiai jai kenkti.
  3. Moteris turi daugiau drąsos, o vyras – daugiau genijaus.
  4. Moters karalystė – švelnumo, subtilumo ir kantrybės karalystė.
  5. Pats svarbiausias moters bruožas – nuolankumas.

Apie protą

[keisti]
  1. Iš visų žmogaus sugebėjimų protas, siejantis visus kitus sugebėjimus, bręsta sunkiausiai ir vėliausiai.
  2. Norite išlavinti mokinio protą – lavinkite jo kūną ir jėgą, kuria remiasi protas, saugokite sveikatą, siekite stiprybės.
  3. Pačiame blogyje rasti nuo jo apsisaugojančią priemonę, kad protas, kuris žmogų nuvedė blogais keliais, atves jį prie žmoniškumo.
  4. Proto kalba bus išgirsta, jei bus pajausta širdimi.
  5. Vaikščiojimas ir judėjimas skatina proto žaismą ir minties darbą.
  6. Visų žmogaus gebėjimų viršūnė – protas, – bręsta sunkiausiai ir ilgiausiai.

Apie sielą

[keisti]
  1. Akcentaskalbos siela, jis teikia jai ne tik jausmo, bet ir tikrumo.
  2. Pasitikėjimas išaukština mūsų sielą.
  3. Vienas iš gražių poelgių privalumų yra tai, kad jie taurina sielą ir rengia ją dar gražesniems darbams.

Apie teisingumą

[keisti]
  1. Būk teisingas ir būsi laimingas.
  2. Geriausias atpildas už teisingumą – tai suvokimas, jog teisingai pasielgta.
  3. Pavojingiausia teisingumo povandeninė uola – išankstinis nusistatymas.

Apie vaikystę

[keisti]
  1. Leiskite vaikystei subręsti vaikystėje.
  2. Mylėkite vaikystę, būkite dėmesingi jos žaidimams ir pramogoms, jos mažam instinktui! Kas iš jūsų neapgailestavo to amžiaus, kai lūpos nepaliauja šypsotis, kai siela nuolat džiaugiasi pasauliu?
  3. Tik viena dorovingumo pamoka tinka vaikystei ir nepaprastai svarbi kiekvienam amžiui – niekam nedaryti bloga.

Apie vaikus

[keisti]
  1. Ar žinote, kokiu tikriausiu būdu galite padaryti savo vaiką nelaimingą? Jis turi įprasti, kad būtų tenkinami visi jo norai.
  2. Gamta nori, kad vaikai būtų vaikais pirma negu taps suaugusiais. Jei mes norime suardyti šią tvarką, tai sukursime per greit nokstančius vaisius, kurie bus nei subrendę, nei skanūs ir netrukus pradės gesti: atsiras jauni daktarai ir seni vaikai.
  3. Niekuomet nereikia pirma laiko kalbėti su vaikais apie abstrakčius dalykus, pamokslauti. Netikiausi tie vaikai, kuriems buvo sakomi pamokslai. Protas vystosi vėliau už visus kitus gabumus, ir pradėti nuo jo – reiškia pradėti nuo galo. Jeigu vaikams būtų suprantamos visų dalykų priežastys ir argumentai, nereikėtų jų nė auklėti.

Apie žinojimą

[keisti]
  1. Daug kalba tie žmonės, kurie mažai žino, o tie, kurie žino daug, kalba mažai.
  2. Kuo mažiau žmonės žino, tuo platesnės jiems atrodo jų žinios.
  3. Mažai žinantys žmonės daug kalba, o daug žinantys – mažai.
  4. Žinoti tai, kas gera, svarbiau negu daug žinoti.
  5. Žmonės klysta ne dėl to, kad nežino, bet dėl to, kad vaizduojasi viską žiną.

Apie žmogų

[keisti]
  1. Mes prisirišame prie žmogaus, parodžiusio mums gerumą.
  2. Žmogus labai stiprus, jei nori būti tik tuo, kuo yra, ir labai silpnas, jei nori pakilti aukščiau žmonijos.
  3. Žmonės, būkite žmoniški! Tai svarbiausia jūsų pareiga.
  4. Žmonės klysta ne dėl to, kad nežino, bet dėl to, kad vaizduojasi viską žiną.

Kitos

[keisti]
  1. Blogai pasielgę mes imame kankintis ne tuoj pat, o ilgainiui tai prisiminę, nes tas atsiminimas negęsta.
  2. Blogiausias žmogus tas, kuris visiškai atsiskiria nuo kitų ir gražiausius širdies lūkesčius skiria sau.
  3. Didžiausi dorybingumo žygdarbiai atlikti iš meilės tėvynei.
  4. Draugystė, net ir išblėsusi, vis tiek turi savo teises, ir jas privalu gerbti.
  5. Eikvokite jėgas apdairiai, kad vėliau padarytumėt daugiau, tik jokiu būdu ne mažiau.
  6. Esama per didelio griežtumo ir per didelio nuolaidumo; ir vieno, ir kito reikia vienodai vengti.
  7. Gamta niekados mūsų neapgaudinėja; tik mes patys nuolat apsigauname.
  8. Gimdydamas ir maitindamas vaikus, tėvas atlieka tik trečdalį užduoties. Jam privalu žmonių giminei duoti žmonių, visuomenei – visuomeniškų žmonių, valstybei – piliečių. Kiekvienas žmogus, galintis mokėti tą trigubą skolą ir to nedarantis, nusikalsta; ir galbūt nusikalsta dar labiau, temokėdamas jos tik pusę. Kas negali įvykdyti tėvo pareigų, tas neturi teisės juo būti.
  9. Girtavimas žemina žmogų, atima, bent jau laikinai, iš jo protą ir galiausiai paverčia gyvuliu.
  10. Gryna sąžinė slopina lengvabūdiškų pramogų potroškį.
  11. Iškalba veikia stipriai, tačiau trumpai. Lengvai sujaudinami žmonės lengvai ir nurimsta. Šaltas ir tvirtas įtikinėjimas nesukelia tokio entuziazmo; bet paveikęs žmogų jis esti neišdildomas.
  12. Įstatymų leidybos valdžiavalstybės širdis, vykdomoji valdžia – jos smegenys.
  13. Įžeidinėjimai – neteisiųjų argumentai.
  14. Jei nebūtų tokių taškų, kuriuose sutaptų visų interesai, negalėtų būti nė kalbos apie kokią nors visuomenę.
  15. Jeigu bent vieną sykį nuslėpsi ką nors nuo to, kurį myli, tai netrukus nebejausi sąžinės graužimo taip darydamas ir visais atvejais.
  16. Jums niekuomet nepavyks išugdyti išminčių, jei slopinsite padaužiškumą.
  17. Kai nesiskaitoma su žodžiais, visi nesmagiai jaučiasi.
  18. Kantrybė karti, bet jos vaisiai saldūs.
  19. Keiksmažodžiai – argumentai tų, kurie neteisūs.
  20. Kiekviena sutartis yra veikiau laikinas atokvėpis negu tikra taika.
  21. Kiekvienas nedirbantis pilietis yra vagis.
  22. Kiekvienas pyktis yra silpnumo išdava.
  23. Kitas nueina į kapą šimto metų, nors mirė vos gimęs.
  24. Kvailiai nebūna drovūs, nors drovumas ir įgauna visus kvailybės pavidalus.
  25. Liūdesys, ilgesys, gailestis, neviltis – tai praeinančios, sieloje neįsišaknijančios negandos; ir patirtis moko, kokia apgaulinga kartėlio persmelkta mintis, kad mūsų nelaimės amžinos.
  26. Matyti neteisybę ir tylėti – reiškia pačiam būti jos dalininku.
  27. Meluoti pačiam sau savo naudai – klastotė, meluoti kito naudai – falsifikacija, meluoti siekiant pakenkti – šmeižtas; tai žalingiausias melas.
  28. Nekaitaliokime amžių, kaip ir metų laikų: reikia būti savimi kiekviename amžiuje ir nekovoti prieš prigimtį, nes bergždžios pastangos iššvaisto gyvenimą ir trukdo mums juo naudotis.
  29. Nepaperkama garbingo žmogaus akis visada kelia nerimą sukčiams.
  30. Nereikia painioti drąsos su įžūlumu ir šiurkštumu: jie skiriasi tiek savo ištakomis, tiek ir rezultatais.
  31. Neteisūs tie, kurie skirsto aistras į leidžiamas ir draudžiamas ir paskui vienoms atsiduoda, o kitų vengia. Visos aistros geros, kol jas valdome, visos blogos, jeigu joms paklūstame.
  32. Niekada neviršykite savo teisių, ir netrukus jos vėl taps neribotos.
  33. Niekas nemėgsta bendrauti su sukčiais, nebent pats būtų sukčius.
  34. Pagyros tvirkina tuos, kuriems jos patinka.
  35. Papirkti liaudies neįmanoma, bet kartais pavyksta ją apgauti.
  36. Piktnaudžiavimas skaitymu žlugdo mokslą. Besaikis skaitymas ugdo tik pernelyg savimi pasitikinčius nemokšas.
  37. Pinigai, kuriuos turi, – laisvės įrankis; tie, kurių vaikaisi, – vergijos įrankis.
  38. Prakeikiu tą dieną, kai ėmiausi plunksnos. Iki tol turėjau tik draugų, dabar – vien priešų.
  39. Prievarta sukūrė pirmuosius vergus, bailumas juos įamžino.
  40. Rūpinkis savo gerove kuo mažiau kitam pakenkdamas.
  41. Sąžiningas smulkių kasdieninių pareigų vykdymas reikalauja ne mažiau valios negu herojiški žygiai.
  42. Sąžiningumas padoriems žmonėms daug brangesnis negu mokytumas išsilavinusiems.
  43. Šmeižtas yra labai patogus dalykas: užsipuolama vienu žodžiu, o apsigynimui reikia ištisų puslapių.
  44. Tas, kuris nori būti laisvas, iš tikro yra laisvas.
  45. Teisinga širdis – svarbiausias tiesos ginklas.
  46. Tiesumas puošia visus jo lydimus jausmus.
  47. Tinkamai naudojamas laikas tampa dar vertingesnis.
  48. Tikrasis mandagumas išreiškiamas palankumu žmonėms.
  49. Turėkite galvoje, kad iš nežinojimo niekada nekyla blogybės; pražūtinga tik klaida. O klysta žmonės ne dėl to, kad nežino, bet dėl to, kad vaizduojasi žiną.
  50. Tūkstantčiai kelių klaidina, o į tiesą veda tik vienas.
  51. Visa, kas yra dorovinis blogis, yra blogis ir politikoje.
  52. Viskam galima atsispirti, tik ne gerumui.
  53. Žinoti tai, kas gera, svarbiau negu daug žinoti.

Nuorodos

[keisti]
Wikipedia
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –