Šmeižtas
Pereiti į navigaciją
Jump to search
Šmeižtas – tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios padaryti žalos asmens garbei ir orumui, paskleidimas.
Sentencijos[keisti]
- Anoniminis piktžodžiavimas galbūt gėdingesnis net už atvirą šmeižtą. – V. Hugo.
- Daug draugiškų ryšių nutraukta, daug namų paversta griuvėsiais patikėjus šmeižtu. – Lukianas.
- Yra ginklas, siaubingesnis už šmeižtą, – tai tiesa. – Š. M. de Taleiranas.
- Ką nors tvirtinti, negalint to juridiškai įrodyti, reiškia šmeižti. – P. O. Bomaršė.
- Kiekvienas šmeižtas susiranda šalininkų; kai kuriuos pasilieka ilgam, nes pasiteisinimas niekada neplinta taip smarkiai kaip šmeižtas. – A. Hamiltonas.
- Liežuvavimas ir šmeižtas neturėtų tokios galios, jei kvailumas netiestų jiems kelio. – A. Diuma (sūnus).
- Nekreipti dėmesio į paskalas, sklindančias pašnibždomis kaip besisunkiąs vanduo, nekreipti dėmesio į kaltinimus, kurių tikrumą šmeižikai pasirengę patvirtinti nusipjaudami gabalą kūno, – štai kur ieškotina didžiausio supratingumo. – Konfucijus.
- Pats geriausias atsakymas į šmeižtą – tyli panieka jam. – J. J. Engelis.
- Sveikas protas ir sąžinė niekuomet nesutiko ir nesutiks atleisti šmeižtui. – DŽ. S. Halifaksas.
- Šmeižtai kartojami nurodant autorių, kad malonumas būtų be pavojaus. – Volteras.
- Šmeižtas abejingas menkystoms. – O. de Balzakas.
- Šmeižtas – ginklas, baisesnis už špagą, nes jo padarytos žaizdos paprastai neišgydomos. – H. Fildingas.
- Šmeižtas – yda, turinti nepaprastų savybių: stengdamiesi jį sunaikinti, palaikote jo gyvybę; palikite jį ramybėje – jis mirs pats. – T. Peinas.
- Šmeižtas net be įrodymų palieka gilius pėdsakus. – A. Puškinas.
- Šmeižtas panašus į širšę: jei jos negalima užmušti pirmu smūgiu, geriau visiškai neliesti. – H. V. Šo.
- Šmeižtas siaubingas todėl, kad neteisingumo auka būna viena, o neteisingi būna du: tas, kuris šmeižtą skleidžia, ir tas, kuris juo tiki. – Herodotas.
- Tas, kuris moka meilikauti, moka ir šmeižti. – Napoleonas Bonapartas.
- Vyk iš namų žmogų, pašnibždomis šmeižiantį kitus. – Talis.
