Konfucijus

Konfucijus (lot.Confucius (apie 551 pr. Kr.-479 pr. Kr.) – kinų filosofas, pedagogas, politinis veikėjas.

Konfucijų vaizduojanti bronzinė figūrėlė

Sentencijos ir aforizmai

Apie darbą

1. Jei mėgsti tai, ką darai, vadinasi, niekada gyvenime nebedirbsi.
2. Norėdami atlikti darbą greitai neatliksite jo rūpestingai.
3. Pasirink mėgstamą darbą ir tau gyvenime nė vienos dienos nereikės dirbti.
4. Pasiryžk ir darbas bus atliktas.
5. Tas, kuris dideliuose darbuose ribų neperžengia, smulkiuose gali laisviau elgtis.
6. Tas, kuris iš įvairių galų darbą pradeda, viską gali pražudyti.

Apie draugus

1. Yra trys naudingi ir trys žalingi draugai. Naudingieji – tiesus, nuoširdus ir daug žinantis. Žalingieji – veidmainis, pataikūnas ir plepys.
2. Kas priekaištauja valdovui, patenka nemalonėn. Kas per daug priekaištauja draugams, tas lieka vienišas.
3. Taurus žmogus palenkia į save draugus išsilavinimu, o tobulėti jam padeda draugai.

Apie gyvenimą

1. Gyvenimas bet kur būna gražus, kai darnūs žmonių tarpusavio santykiai. Kaip galima žmogų vadinti išmintingu, jeigu jis, galėdamas pasirinkti, apsistoja ne ten, kur žmonės gerai sugyvena?
2. Iš kur mes galime žinoti, kas yra mirtis, kol mes nežinome, kas yra gyvenimas.
3. Jei iš gyvenimo išbrauktum visas klaidas, gali likti tik parašas.
4. Žmogaus gyvenimas turėtų būti grindžiamas tiesumu ir nuoširdumu. Be jų žmogus priklausomas nuo laimingų atsitiktinumų.

Apie kelią

1. Eik teisingu keliu, siek gėrio; daryk kas pridera; mėgaukis menu.
2. Kas rytą pasirinko teisingą kelią, tas vakare gali ramiai numirti.
3. Niekas taip lengvai neišveda žmogaus iš kelio ir pats iš jo neišeina kaip moteris.

Apie kilnumą

1. Argi nėra tikrai kilnus tas, kuris nenusimena, jei žmonės jo nesuprato?
2. Jei kilnus žmogus elgiasi nerimtai ir negarbingai, jis prarandą pagarbą. Nors jis ir mokytas, tačiau jo išsilavinimas dar stokoja brandumo. Būk visada ištikimas, atsidavęs ir nuoširdus. Nedraugauk su tais, kurie tavęs neverti. Jei padarei klaidų, nesidrovėdamas ištaisyk jas.
3. Kiekvienas gali tapti kilniu žmogumi. Reikia tik pasiryžti juo tapti.
4. Kilnaus žmogaus siela visada rami. Negarbingas žmogus amžinai susirūpinęs.
5. Kilniam žmogui gėda, kai jo žodžiai pralenkia jo darbus.
6. Kilnus vyras tiesus ir tvirtas, bet neužsispyręs.
7. Kilnus žmogus gyvena santaikoje su visais, o negarbingas žmogus ieško panašių į save.
8. Kilnus žmogus iš nieko nelaukia apgaulės, tačiau kai jį apgauna, jis tai pastebi pirmas.
9. Kilnus žmogus yra darnus, sklidinas vidinės ramybės; o paprastas žmogus – tarsi traukulių tampomas, jis visada jaučia stygių ir baimę.
10. Kilnus žmogus yra nešališkas šio pasaulio dalykams. Jo nuostata – teisingumas.
11. Kilnus žmogus mėgsta darną ir santarvę, draugija jam svetima. Prastas žmogus, priešingai, – mėgsta draugiją, jam svetima darna ir santarvė.
12. Kilnus žmogus padeda kitiems atlikti gerus darbus. Jis niekada neskatins žmonių daryti bloga. Niekingas žmogus elgiasi priešingai.
13. Kilnus žmogus reikalauja iš savęs, o prastuolis – iš kitų.
14. Kilnus žmogus rūpinasi dvasinėmis vertybėmis, o prastas žmogus – atvirkščiai – siekia materialinės naudos. Kilnus žmogus galvoja apie teisingus pavyzdžius, o prastas trokšta prielankumo.
15. Kilnus žmogus valgo saikingai, nesiekia kasdieninių gyvenimo patogumų; elgiasi protingai, o kalba apgalvotai. Jis seka tais, kurie eina Teisingu keliu. Apie tokį žmogų galima pasakyti, kad jis trokšta mokytis.
16. Nepažinus likimo, negalima tapti kilniu žmogumi. Neatlikus pareigos, negalima įgyti atramos gyvenime. Neišmokus suvokti tikros žodžių prasmės, negalima pažinti žmonių.
17. Vertindamas žemiškus reikalus kilnus žmogus nieko neneigia ir neteigia, o viską matuoja teisingumu.
18. Žmogus kilnusis, kuris turi šalį valdyti, nieko atkakliai laikytis neturi, nei nieko iš anksto atmesti, o visada būti to, kas teisinga, šalininku.

Apie klaidas

1. Didžiausios klaidos tos, kurios netaisomos.
2. Išminčius mokosi iš kitų klaidų. Kvailys – iš savųjų.
3. Nepaisyti padarytos klaidos, vadinasi padaryti kitą klaidą.
4. Nusižengimai atitinka tą rūšį žmonių, kurie juos padaro. Žmogų pažinsi iš jo klaidų.
5. Prastuolis savo klaidas spalvingai padabina.
6. Tas, kuris griežtas savo paties klaidoms ir neskuba smerkti kitų, išvengia nepasitenkinimo.
7. Tik neištaisyta klaida yra klaida.
8. Vienintelė tikra klaida – neištaisyti savo praeities klaidų.
9. Visada būk atsidavęs, ištikimas ir nuoširdus. Nedraugauk su tais, kurie tavęs neverti. Nebijok ištaisyti savo klaidų.

Apie kvailumą ir išmintį

1. Beprotis skundžiasi, kad jo nepažįsta žmonės, išminčius – kad jis nepažįsta žmonių.
2. Dažnai pakanka ir vieno žodžio, kad pasirodytum išmintingas arba kvailas.
3. Išminčius gėdijasi savo trūkumų, bet nesigėdija juos šalinti.
4. Išmintis yra žmonių pažinimas.
5. Jeigu neturėsi kvailų minčių, tai ir nesielgsi kvailai.
6. Nepakalbėti su žmogum, kuris vertas pokalbio, – vadinasi netekti žmogaus. O kalbėti su žmogumi, kuris pokalbio nevertas, – vadinasi, veltui švaistyti žodžius. Išmintingas nepraranda nei žmonių, nei žodžių.
7. Nesikeičia tik didieji išminčiai ir visiški kvailiai.
8. Sutikęs išmintingą žmogų, stenkis jam prilygti. Pamatęs nedorą, pažvelk į savo vidų, pasižiūrėk, koks tu esi.
9. Tik labai išdidūs ir neabejotini kvailiai visai nekeičia savo elgesio.
10. Trim būdais mes galime įgauti išminties: pirma – apmąstydami, kas yra tauru, antra – imituodami, kas yra lengviau, trečia – patirdami, kas yra aštriausia.

Apie mokymąsi

1. Kai mokaisi ir nuolatos tobulini save, argi tai nekelia pasitenkinimo? Kai iš toli atvyksta bendraminčiai – argi tai nedžiugina? Žmonės tave neįvertina, o tu nejauti kartėlio – argi tai ne kilnaus žmogaus savybė.
2. Mokykitės, tarsi bijotumėt, kad nieko neįgysit, tarytumėt būgštautumėt, jog prarasit žinias.
3. Mokymasis be mąstymo beprasmis. Mąstymas be mokslo – kenksmingas.
4. Mokymasis – tarytum kalvos pylimas. Jeigu aš sustoju, kai kalvos viršūnei tetrūksta vienos pintinės žemių, tas sustojimas priklauso nuo manęs, arba, jeigu aš tik pradedu ir tesu išpylęs vieną pintinę žemių, tačiau stengiuosi kopti aukštyn, tai tas kopimas, priklauso nuo manęs.
5. Nuostabu yra mokytis ir, laikui atėjus pritaikyti savo žinias darbe! Džiugu yra kalbėtis su bičiuliu, atvykusiu iš toli! Kilnu yra neįsižeisti, kai esi neįvertinamas pagal nuopelnus!
6. Senovėje žmonės mokėsi, kad tobulėtų patys. Dabar mokosi, kad nustebintų kitus.

Apie mokslą

1. Klaidingas mokslas – žalingas.
2. Mokslai be apmąstymų nenaudingi, o apmąstymai be mokslų pavojingi.
3. Patark tiktai tam, kuris ieško mokslo pajutęs savo nemokšiškumą. Padėk tiktai tam, kuris nemoka aiškiai pasakyti savo puoselėjamų minčių. Pamokyk tiktai tą, kuris, sužinojęs apie vieno kvadrato kampą, gali įsivaizduoti ir tris kitus.

Apie pareigas

1. Ar vien pareigas einant galima valdyti?
2. Kaip aš turiu žiūrėti į tokį, kuris, užimdamas aukštas pareigas, nerodo kilnumo, nepagarbiai atlieka pareigas, o per laidotuves nejaučia liūdesio ir sielvarto?
3. Nenusiminkite, kad neinate aukštų pareigų! Stenkitės būti verti pareigų.
4. Nesibrauk į kito pareigas, jeigu jos ne tau paskirtos.
5. Tarnaudamas valdovui, pirma mąstyk apie savo pareigas, o paskui – apie atlyginimą.
6. Tegu tas, kuriam patikėtas postas, pirma pareigas atlieka, o jei laiko dar liks, tegu mokosi.

Apie pareigą

1. Kilnus žmogus galvoja apie pareigą. Negarbingas žmogus galvoja apie naudą.
2. Pagarbumas be pareigos suvokimo pavirsta savęs kankinimu. Atsargumas be pareigos suvokimo virsta bailumu. Drąsa be pareigos suvokimo virsta beprotybe. Nuoširdumas be pareigos suvokimo virsta atžarumu...
3. Suvokti pareigą ir jos nevykdyti – tai bailumas.
4. Šiandien pareigos tėvams suprantamos kaip rūpinimasis jų išlaikymu. Tačiau žmonės šeria ir savo šunis, ir arklius. Jei tėvams nejaučiama pagarbos, tad kuo skiriasi rūpinimasis tėvų išlaikymu nuo šunų ir arklių priežiūros?

Apie prigimtį

1. Jeigu žmogaus prigimtis užtemdys išauklėtumą, susidursime su laukiniu, o jeigu išauklėtumas užgoš prigimtį, gausime rašto žinovą. Tiktai tas, kuriame prigimtis ir išauklėtumas išlaiko pusiausvyrą, gali vadintis tikru žmogumi.
2. Prigimtis žmones suartina. Įpročiai – išskiria.
3. Žmonių prigimtis vienoda, skiriasi tik jų įpročiai.

Apie turtą

1. Jeigu, einant Teisingu keliu, galima būtų pasidaryti turtingam, šito ir aš siekčiau, nors man tektų dirbti ir arklininku. Kadangi tai neįmanoma, aš darysiu, kas man patinka.
2. Kai įsivyrauja neturtas, nei valstybės vadovas, nei didikai neprivalo dėl to nerimauti, tačiau jie privalo susirūpinti, kai turtas dalijamas neteisingai. Jei turtas padalijamas teisingai, niekas nekalbės apie neturtą. Kol šalyje ramu, nebus ir perversmo.
3. Paprastas valgis, vanduo, alkūnė po galva – šitaip irgi galima būti laimingam. Tuo tarpu nepelnytai įgyta garbė ir turtai man tėra debesys, slenkantys padange.
4. Žmonės nori turto ir garbės; jeigu ir vieno, ir kito negalima garbingai įsigyti, jų reikia vengti. Žmonės bijo skurdo ir nežinomybės; jeigu ir vieno, ir kito negalima išvengti, reikia juos garbingai priimti.

Apie valdovą

1. Jei pats valdovas atsikratys geidulių, tai niekas jo šalyje nevogs, net jeigu vagys būtų apdovanojami.
2. Jei valdovas gerbia papročius, jam lengva valdyti liaudį.
3. Kai valdovas tarnauti priima teisinguosius, o atitolina nuo savęs negailestinguosius, liaudis tampa paklusni. O jei jis tarnauti priima neteisinguosius, o atitolina nuo savęs teisinguosius, liaudis paklusni nebus.
4. Mandagumas nesaistomas ritualo, tampa įkyrus. Atsargumas be ritualo virsta baikštumu, o drąsa – maištingumu ir griovimu. Beatodairiškas atvirumas – užgaulus. Kai valdovas deramai elgiasi su savo artimaisiais, žmonės laiko jį pavyzdžiu ir patys teisingai elgiasi. Jei valdovas neatmes gerų tradicijų ir nepamirš senų draugų, žmonėse išnyks niekšybė ir žemi poelgiai.

Apie žmogiškumą

1. Įveikti save ir grįžti prie paties savęs – štai kas yra tikrasis žmogiškumas. Būti ar nebūti žmogišku – priklauso tik nuo mūsų pačių.
2. Jeigu žmogus tvirtas, ryžtingas, paprastas ir neplepus, tai jis jau arti žmogiškumo.
3. Mano tikslas – tiesa, mano padėjėjas – dorovingumas, mano atrama žmogiškumas, mano atokvėpis – menai.

Apie žmogų

1. Aš nesuprantu, kaip galima turėti reikalų su žmogumi, kuriuo negalima pasitikėti? Jeigu vežimas neturi ašies, kaip galima juo važiuoti?
2. Būtų geriau, jei mylėtų geri žmonės, o nepakęstų blogi.
3. Didis žmogus visko ieško savyje, menkas – kituose.
4. Kai apie žmogų sakoma: jis visada doras ir nuoširdus, mes turėtume savęs paklausti, ar jis tikrai yra toks kilnus, ar tik sukelia padoraus žmogaus įspūdį.
5. Kas pirmiau susipažįsta su ritualais, elgesio normomis, muzika, po to pasidaro valdininku, tas yra tikras žmogus. Kas pirmiau įgyja tarnybą, o po to pradeda mokytis, tas jos neteks. Aš pritariu tam, kuris mokosi iš anksto.
6. Kilnus žmogus ištvermingai atlaiko nelaimes. Negarbingą žmogų nelaimė sugniuždo.
7. Nesielvartauk, kad žmonės tavęs nepažįsta, liūdniau, kai tu nepažįsti žmonių.
8. Neverta kalbėti su žmogumi, kuris, siekdamas Teisingo kelio, gėdijasi prastų savo drabužių ir paprasto maisto.
9. Pranašesnio žmogaus trejopas kelias: būdamas doras jis laisvas nuo nerimo; būdamas išmintingas jis laisvas nuo nežinojimo; būdamas drąsus jis laisvas nuo baimės.
10. Stebėkite žmogaus elgesį, gilinkitės į jo poelgių priežastis, pažvelkite į jį, kai jis ilsisi. Ar ir tada jis liks jums mįslė?
11. Susitikęs su garbingu žmogumi, galvok, kaip jam prilygti. Susitikęs su nedoru žmogum, stebėk pats save ir pats save teisk.
12. Tarnauti kilniam žmogui lengva, sunkiau laimėti jo palankumą. Jam nepatinka, kai palankumo siekiama netinkamais būdais. Priimdamas žmones į tarnybą, jis atsižvelgia į jų gabumus. Tarnauti prastam žmogui sunku, bet lengva laimėti jo palankumą. Nors ir neteisėtais būdais. Priimdamas žmones į tarnybą, jis reikalauja iš jų visko.
13. Taurus žmogus nesišvaisto pažadais, o daro daugiau negu žadėjo.
14. Žmogus, judinantis kalną, pradeda nuo mažų akmenų.
15. Žmogus, praradęs žmoniškumą, neilgai jausis suvaržytas, tačiau neilgai tuo ir džiaugsis.

Apie žodį

1. Dėl vieno ištarto žodžio žmogų pavadina išminčiumi arba kvailiu. Būkite atidūs, galvokite, ką sakote.
2. Dėmę gali nušlifuoti nuo balto nefrito. O negražių žodžių – nebeištrinsi.
3. Doras žmogus taria gerus žodžius. Bet ne visada tas, kuris taria gerą žodį, yra doras.
4. Grakštūs žodžiai ir dirbtinis elgesys retai eina kartu su žmoniškumu.
5. Meilikaujantys žodžiai, veidmainingas veidas dažniausiai nerodo gero būdo.
6. Rafinuoti žodžiai žudo dorybę. Nesantūrumas smulkmenose pražudo didelį darbą.
7. Seniau žmonės taip lengvabūdiškai nesišvaistydavo žodžiais, prisibijodavo, kad neliktų vieni su savo žodžiais.
8. Užtenka, kad žodžiai atskleistų prasmę.

Kitos

1. Aš nesutikau žmogaus, kuris be išlygų mylėtų gėrį, nesutikau ir tokio, kuris be išlygų nekęstų blogio. Kas iš tikrųjų myli gėrį, to jau neįmanoma pranokti. Kas iš tikrųjų neapkenčia blogio, tas elgiasi pagal doros nuostatas; jis vengia to, kas joms prieštarauja. Negi nėra žmonių, kurie įstengtų bent vieną dieną atsiduoti gėriui? Tokių žmonių tikriausiai yra, bet aš nė vieno nepažįstu.
2. Be iškalbos, vien gražiai atrodant, šiandieniniame pasaulyje sunkoka išlikti.
3. Būdamas nuoširdus gali pasiekti visiško supratimo, o kai yra supratimas, tada įgyjamas tikras nuoširdumas.
4. Būkite griežti sau ir švelnūs kitiems. Taip jūs išvengsite žmonių nepalankumo.
5. Dainos taurina žmogų. Apeigos yra jo ramstis. Muzika tobulina.
6. Dangus ir Žemė atskirti, bet jie dirba vieną darbą.
7. Daug kas sudygsta, užauga, bet nepražysta. Daug kas žydi, bet neduoda vaisių.
8. Daug reikalauk iš savęs ir nesitikėk nieko iš kitų. Tada mažiau reikės piktintis.
9. Didis ministras yra tas, kuris tarnauja valdovui, kai gali, o pasitraukia iš tarnybos, kai nemoka susidoroti su pareigomis.
10. Didžiausia garbė tenka ne tam, kuris niekada nesuklumpa, bet tam, kuris suklupęs pakyla.
11. Egzistuoja trys apsisprendimo būdai: pirmasis mėgdžiojimu, jis yra paprasčiausias; antrasis – apsvarstymu, šis yra kilniausias; o trečiasis – patirtimi. Jis yra karčiausias.
12. Gera knyga, graži kalba gali būti naudinga ir padaryti daug gero, bet geras pavyzdys užvis naudingiausias.
13. Geradarystė nebūna viena. Ji visada turi kaimynų.
14. Iš tikrųjų pasaulyje yra žolių, kurios nežydi, ir žiedų, kurie neneša vaisių.
15. Išdidus siekia to, kas teisinga, o pavaldinys to, kas naudinga.
16. Išlaidumas kelia netvarką, taupumas skatina paprastumą. Paprastumas geriau už netvarką.
17. Yra trijų rūšių draugystė, kuri naudos duoda: draugystė su stačioku, atlapaširdžiu ir tokiu, kuris daug žino.
18. Jei geru atsilyginsi už bloga, kuo už gera atsidėkosi?
19. Jei ketini atsinaujinti, daryk tai kasdien.
20. Jei rengiesi keršyti, pirma iškask du kapus.
21. Jeigu jūs turite galimybę būti gailestingas, neperleiskite jos net mokytojui.
22. Jeigu planuojate vieneriems metams – sodinkite ryžius. Jeigu planuojate 10 metų – sodinkite medžius. Jeigu planuojate 100 metų – ugdykite vaikus.
23. Kai buvau penkiolikos, visa mano valia buvo nukreipta mokymuisi. Kai man suėjo trisdešimt, aš jau tvirtai stovėjau. Būdamas keturiasdešimties nebeturėjau abejonių. Būdamas penkiasdešimties žinojau Dangaus valią. Sulaukęs šešiasdešimties įgijau subtilią klausą, galėdavau atskirti blogą nuo gero, tikra ir netikra. Sulaukęs septyniasdešimties galėjau pildyti savo širdies norus, neperžengdamas saiko ribos.
24. Kai dorieji bus skatinami ir priešpriešinami nedoriems, tada žmonės bus klusnūs. Tačiau jei nedorieji bus skatinami ir priešpriešinami doriems, tuomet žmonės nebus klusnūs.
25. Kai įstatymais siekiama paklusnumo, o bausmėmis – tvarkos, tada žmonės, mėgindami išvengti įstatymų ir bausmių, praranda bet kokį sąžinės jautrumą. Ir atvirkščiai – kai valdoma pagal dorovines nuostatas, kai tvarka pasiekiama laikantis ritualų ir teisingų elgesio normų, tada žmonės ne tik nepraranda sąžinės, bet darosi paklusnūs iš įsitikinimo.
26. Kai žlunga dorovė, griūva ir valstybė, ir visuomenė.
27. Kas čia toks sako, kad Weigsheng Kao yra nuoširdus? Kai jo paprašė acto, jis nuėjo pas kaimyną, iškaulijo ir paskolino kaip savo.
28. Kas geba remdamasis sena atrasti nauja, vertas būti mokytoju.
29. Kas išsaugoja sena ir kartu sugeba įgyti naujų žinių, naujos patirties, tas gali būti žmonėms mokytojas ir pavyzdys. – „Pašnekesiai“.
30. Kas ieško vien asmeninės naudos, užsitraukia rūstybę.
31. Kas minkštai žengia, toli nueis.
32. Kas neina kitų pėdomis, tas nepasiekia tikslo.
33. Kas netrokšta teisybės, tam ji neatsiveria. Kas pats neieško, to aš nemokau. Tarkime, aš parodau vieną kampą ir, jeigu kas nesugeba padaryti išvados apie kitus tris kampus, tam daugiau nekartoju.
34. Kas nori būti nuolatos laimingas, turi pats dažnai keistis.
35. Kas rodo pasiryžimą, bet yra praradęs tiesumą, kas, būdamas neišmanėlis, niekuo nesidomi, kas pats nieko nežino, bet ir kitais nepasitiki – tokio aš nebesuprantu.
36. Kas siekia pažinti išorinį pasaulį, tas galės džiaugtis, žiūrėdamas į vandenį. Kas rūpinasi doroviniu tobulumu, tas pasirinks kalnus. Vienas – nuolatos judantis, kitas sklidinas vidinės ramybės. Vienas džiugina įvairove, kitas pastovumu.
37. Kas trokšta apsaugoti kito gėrį, visų pirma apsaugo savąjį.
38. Kas valdo pagal dorovines nuostatas, tas panašus į Šiaurės žvaigždę; ji stovi vietoje, apsupta kitų žvaigždžių.
39. Kas valdo valstybę, tas, kad ir ką darytų, privalo būti teisingas ir sąžiningas. Jis turi jausti saiką ir mylėti žmones. Jis neprivalo savivaliauti, keldamas savo reikalavimus žmonėms.
40. Kas vertina ne paviršutiniškumą, o žmogaus būdą, dorą ir išmintį, kas rūpinasi savo tėvais, yra ištikimas valdovui, kas nuoširdžiai bendrauja su draugais – tokį vadinčiau mokytu, nors kiti su tuo nesutiktų.
41. Ko pats netrokšti, nedaryk kitam.
42. Kuo griežčiau ir negailestingiau tu teisi save, tuo teisingiau ir nuolaidžiau teisi kitus.
43. Meilė gyvenimo prieskonis. Ji gali tai pasaldinti, bet taip pat ir persūdyti.
44. Mėgstantys narsumą ir drąsą ir nepakenčiantys skurdo sukelia maištą. Per didelė neapykanta neteisingai besielgiantiems taip pat sukelia maištą.
45. Mūsų didžiausias triumfas – ne tai, kad niekada nekrentame, o tai, kad kiekvieną kartą atsistojame iš naujo.
46. Nedaryk kitiems to, ko nenorėtum, kad tau darytų.
47. Nekreipti dėmesio į paskalas, sklindančias pašnibždomis kaip besisunkiąs vanduo, nekreipti dėmesio į kaltinimus, kurių tikrumą šmeižikai pasirengę patvirtinti nusipjaudami gabalą kūno, – štai kur ieškotina didžiausio supratingumo.
48. Nuoskauda – niekas, jeigu ją pamiršti.
49. Nepasikeis tas, kuris keturiasdešimties sulaukė, o ydų neatsikratė.
50. Nesirūpink sniegu ant kaimyno stogo, kol tavo paties slenkstis nenuvalytas.
51. Nesuprantu, kaip žmogus gali būti nenuoširdus. Tai tas pats, kaip vežimo grąžulas be skersinio kinkomiems gyvuliams. Ar toks vežimas apskritai galėtų judėti?
52. Nesvarbu, kaip lėtai tu judi į priekį tol, kol visai nesustoji.
53. Net ir būdamas su dviem žmonėmis aš tikrai rasiu ko nors iš jų pasimokyti. Aš pasistengsiu sekti jų privalumais, o iš silpnybių mokysiuos.
54. Nežinojimas yra proto naktis, tačiau tai naktis be mėnulio ir žvaigždžių.
55. Nugalėti blogus įpročius galima tik šiandien, o ne rytoj.
56. Pabandykite būti nors truputį geresni, ir jūs pamatysite, kad nebegalėsite blogai pasielgti.
57. Pagarbus sūnus yra tas, kuris nuliūdina savo tėvą ir motiną nebent liga.
58. Papasakok man ir aš pamiršiu. Parodyk man ir aš prisiminsiu. Įtrauk mane ir aš suprasiu.
59. Papasakokite man savo praeitį, ir aš atspėsiu Jūsų ateitį.
60. Paprastai savus reikalus suprantame prasčiau nei svetimus.
61. Pasiekti tikslą yra taip pat blogai, kaip ir niekada jo nepasiekti.
62. Perdaug kalbant visada pasakoma ir tai, ko nereikėtų pasakyti.
63. Pykdamas prisimena pasekmes.
64. Piktas žmogus – tarsi sklidina nuodų taurė.
65. Prastuolis nelaimėje nesivaldo.
66. Reikia galvoti taip, tarytum kiekvienas gali matyti, kas dedasi mūsų sieloje.
67. Sunku sugauti juodą katę tamsiame kambaryje, ypač jei jos ten nėra.
68. Suvok tai, ką žinai. O ko nežinai, pripažink. Tai ir bus teisingas požiūris į žinias.
69. Šalyje, kur yra tvarka, veik ir kalbėk drąsiai. Šalyje, kur nėra tvarkos, veik drąsiai, bet kalbėk apdairiai.
70. Šaudymas iš lanko moko mus, kaip reikia ieškoti teisybės. Kai šaulys prašauna, jis nekaltina kitų, o ieško savo kaltės.
71. Šlovingiausi išliekame ne tada, kai išsilaikome neparkritę, o tada, kai parkritę atsikeliame.
72. Tai, ką darysi šiandien, tą darysi ir rytoj.
73. Tai, ką sunku padaryti, reikia daryti su didžiausiu atkaklumu.
74. Tam, kuris eina prieš Dangų, nepadės maldos dvasioms globėjoms.
75. Tarnaudamas tėvams, gali jiems atsargiai ir santūriai paprieštarauti. Tačiau jeigu matai, kad jie nenori tavęs klausyti, išlik jiems pagarbus ir nepriešgyniauk.
76. Tas, kuris negali išmokyti gėrio savo namiškių, negali mokytis ir pats.
77. Tas, kuris nemoka žvelgti į tolį, netrukus turės rūpesčių.
78. Tik šalčiams užėjus pastebi, kad pušis ir kiparisas – žali.
79. Tūkstančio mylių kelionę pradeda vienas žingsnis.
80. Valgyk prie savo stalo, lyg valgytum prie karaliaus stalo.
81. Viskas nuplaukia kaip šitas vanduo. Nesustabdysi nei dienos, nei nakties, nesustabdysi bėgančio laiko.
82. Žinantis neprilygsta mylinčiam. Mylintis neprilygsta besidžiaugiančiam.
83. Žiūrėdami į mažus privalumus nepasieksite didelių dalykų.