Kaltė
Pereiti į navigaciją
Jump to search
Sentencijos[keisti]
- Apkaltinti galima ir nekaltą, bet demaskuoti – tik kaltą. – Apulėjus.
- Ar aš kaltas, kad baigėsi vasara ? M. Jakobas
- Aš niekada negabenau nieko kontrabanda savo gyvenime. Kodėl, tada, aš jaučiu suvaržytą kaltės jausmą artėjimas prie muitinės barjero? – Dž. Steinbekas.
- Kad nebūtum kaltas, turi tūkstantį kartų būti teisus. – O. de Balzakas
- Kai du ginčijasi, kaltesnis tas, kuris protingesnis. – J. V. Gėtė.
- Kaltas ne tas, kuris nusideda, o tas, kuris nedavė nusidėjusiam šviesos. – V. Hugo.
- Netyčinė kaltė nekalta. – Seneka.
- Pirmoji pasitaisymo sąlyga – suvokti savo kaltę. – Seneka.
- Prisiimdamas kaltę, aš teigiu savo žmogiškąją galią. – A. de Sent Egziuperi.
- Taigi baikime, kad kaltė kristų visam mūsų amžiui. Ir mūsų protėviai skundėsi, ir mūsų ainiai skųsis, kad žlugo dora, viešpatauja niekšybė, žmonija smunka į visuotinį blogį. Tačiau viskas stovi toje pačioje vietoje ir stovės, tik truputį pajuda tai šen, tai ten, kaip jūros bangos kylant potvyniui plačiai išsilieja, o atoslūgio metu sugrįžta į krantus. – Seneka.
Patarlės ir priežodžiai[keisti]
Anglų[keisti]
- Kaltė pripažinta būna pusiau atlyginta.
- Tas paskelbia save kaltu, kuris pateisina save prieš apkaltinimą.
- Vienas daro žalą, o kitas neša kaltę.
Lietuvių[keisti]
Lotynų[keisti]
- Atgailaujančios ašaros nuplauna kaltės dėmę.
- Įprotis daryti nuodėmes pašalina kaltės jausmą.
- Protas, suvokiantis savo kaltę, yra pats sau kaltintojas.
- Tas pripažįsta savo kaltę, kuris bėga nuo jam skirto patikrinimo.
Nuorodos[keisti]