Kaltė

Sentencijos

1. Apkaltinti galima ir nekaltą, bet demaskuoti – tik kaltą. – Apulėjus.
2. Ar aš kaltas, kad baigėsi vasara ? M. Jakobas
3. Aš niekada negabenau nieko kontrabanda savo gyvenime. Kodėl, tada, aš jaučiu suvaržytą kaltės jausmą artėjimas prie muitinės barjero? – Dž. Steinbekas.
4. Kad nebūtum kaltas, turi tūkstantį kartų būti teisus. – O. de Balzakas
5. Kai du ginčijasi, kaltesnis tas, kuris protingesnis. – J. V. Gėtė.
6. Kaltas ne tas, kuris nusideda, o tas, kuris nedavė nusidėjusiam šviesos. – V. Hugo.
7. Netyčinė kaltė nekalta. – Seneka.
8. Pirmoji pasitaisymo sąlyga – suvokti savo kaltę. – Seneka.
9. Prisiimdamas kaltę, aš teigiu savo žmogiškąją galią. – A. de Sent Egziuperi.
10. Taigi baikime, kad kaltė kristų visam mūsų amžiui. Ir mūsų protėviai skundėsi, ir mūsų ainiai skųsis, kad žlugo dora, viešpatauja niekšybė, žmonija smunka į visuotinį blogį. Tačiau viskas stovi toje pačioje vietoje ir stovės, tik truputį pajuda tai šen, tai ten, kaip jūros bangos kylant potvyniui plačiai išsilieja, o atoslūgio metu sugrįžta į krantus. – Seneka.

Patarlės ir priežodžiai

Anglų

1. Kaltė pripažinta būna pusiau atlyginta.
2. Tas paskelbia save kaltu, kuris pateisina save prieš apkaltinimą.
3. Vienas daro žalą, o kitas neša kaltę.

Lietuvių

1. Būta čia ir tavo kaltės, kad mergos papai pritvinko.

Lotynų

1. Atgailaujančios ašaros nuplauna kaltės dėmę.
2. Įprotis daryti nuodėmes pašalina kaltės jausmą.
3. Protas, suvokiantis savo kaltę, yra pats sau kaltintojas.
4. Tas pripažįsta savo kaltę, kuris bėga nuo jam skirto patikrinimo.