Pereiti prie turinio

Viktoras Hugo

Iš Wikiquote.

Viktoras Hugo (pranc. Victor Hugo, (1802-1885) – prancūzų poetas, dramaturgas, romanistas, tapytojas ir dizaineris.

Viktoras Hugo

Sentencijos

[keisti]

Apie ateitį

[keisti]
  1. Ateitismokyklos mokytojo rankose.
  2. Niekas taip nepadeda kurti ateities, kaip drąsios svajonės. Šiandien utopija, rytoj – kūnas ir kraujas.
  3. Nuo šiol ateitis priklauso dviejų tipų žmonėms: mąstančiam žmogui ir darbo žmogui. Iš esmės abu jie sudaro nedalomą vienetą, nes mąstyti – reiškia dirbti.

Apie atkaklumą

[keisti]
  1. Atkaklūs žmonės didingi.
  2. Atkaklūs žmonės yra kilnūs.
  3. Beveik visa didžiadvasiškumo paslaptis glūdi žodyje atkaklumas. Atkaklumas narsai – tas pats kaip ratas svertui; tai nepaliaujamas atramos taško atsinaujinimas.

Apie blogį

[keisti]
  1. Iš ryto suvalgykite gyvą rupūžę, ir tą dieną jums nieko blogesnio nebenutiks.
  2. Melas – tai blogio įsikūnijimas.
  3. Nemokšiškumas – tai prieblanda, kurioje švaistosi blogis.

Apie darbą

[keisti]
  1. Geras žmogus daugybę gerų darbų daro slapčiomis, kaip žmogus daro slapčiomis blogus darbus.
  2. Kančia bei darbas yra du tikri žmogaus veidai.
  3. Mūsų laikais darbas – didi teisė ir didi pareiga.
  4. Tas, kuris kiekvieną rytą susiplanuoja dienos darbus, ir laikosi savo plano, turi savo rankose giją, kuri išves jį iš labai įtempto gyvenimo labirinto.

Apie džiaugsmą

[keisti]
  1. Didžiausias gyvenimo džiaugsmas – žinoti, kad mes esame mylimi.
  2. Džiaugsmas, kuri mes teikiame kitiems, yra žavus tuo, kad, užuot nublankęs, kaip kiekvienas kitas atspindys, sugrįžta į mus, dar labiau spindėdamas.
  3. Kitam teikiamas džiaugsmas žavi tuo, kad jis ne tik neblėsta kaip koks atspindys, bet grįžta mums dar ryškesnis. 

Apie gyvenimą

[keisti]
  1. Didžiausia gyvenimo laimė – įsitikinimas, kad esi mylimas toks, koks esi, arba teisingiau – net ir toks.
  2. Gyvenimas – daugybė mylimų žmonių, kurių netekome.
  3. Mąstantis žmogus pažįstamas iš šventos pagarbos gyvenimui.
  4. Mūsų gyvenimas – kelionė, idėja – valdovas. Nesant valdovo viskas sustoja. Tikslas prarastas, ir jėgų tarsi nebuvę.
  5. Prieš negandas lengviau atsispirti negu prieš gerą gyvenimą.
  6. Visi žmonės eina tais pačiais gyvenimo keliais, bet ne visi vienodai įmina pėdas.

Apie idėją

[keisti]
  1. Galima pasipriešinti armijų įsiveržimui, bet pasipriešinti idėjai, kurios laikas atėjo, - neįmanoma.
  2. Kietaširdžiai žmonės negali ištikimai tarnauti kilnioms idėjoms.
  3. Niekas pasaulyje nėra galingesnis už laiku gimusią idėją.

Apie jaunystę

[keisti]
  1. Jaunatvė net ir sielvarte išlaiko šiek tiek šviesos.
  2. Jaunystei natūralu būti laimingai. Pats jos alsavimas tarytum sklidinas vilties.
  3. Jaunystė yra toks amžius, kai greitai suartėja žmonės ir veikiai gyja žaizdos.
  4. Keturiasdešimt metų – jaunystės senatvė, penkiasdešimt – senatvės jaunystė.

Apie knygas

[keisti]
  1. Kartais skaitytojai atsitraukia nuo knygos neatpažįstamai pasikeitę. Ir išdidžiausi protai ir subtiliausi, ir švelniausi, ir paprasčiausi, ir patys didieji leidžiasi knygos apžavimi.
  2. Knygos kūrėjas – autorius, o jos likimo kūrėjas – visuomenė.
  3. Knygos – tai draugai, abejingi ir beaistriai, bet tikri.
  4. Neskaitykite gerų knygų, skaitykite geriausias.

Apie liaudį

[keisti]
  1. Būna banditiškų vyriausybių, bet negali būti banditiškos liaudies.
  2. Dirbti liaudžiai – štai neatidėliotinas uždavinys.
  3. Įsižiūrėkite į liaudies gelmes ir pamatysite tiesą.
  4. Kiekvienas genijus priklauso tik liaudžiai.
  5. Liaudies didybė nepriklauso nuo niūrių kardo ir špagos nuotykių.
  6. Šviesti liaudį – vadinasi, didinti jos dorovingumą, mokyti ją rašto – vadinasi, ją civilizuoti. Kasdien skaitomos geros knygos tarsi liepsna tirpdo šiurkštumą.

Apie meilę

[keisti]
  1. Didžiausia laimė gyvenime – žinoti, kad esi mylimas.
  2. Kas gali būti maloniau, kaip saugoti tą, kuris tave myli. Teikti viską, kas reikalinga tam, kuris tau atveria kelią į žvaigždes.
  3. Meilė moteriai be galo svarbi ir niekuo nepakeičiama; ji prisodrina širdį ir apsaugo ją nuo gedimo lyg druska mėsą.
  4. Meilė – nelyginant medis: ji išauga pati, giliai suleidžia šaknis į mūsų būtybę ir neretai žaliuoja ir žydi net mūsų širdies griuvėsiuose.
  5. Pirmasis vaikino meilės požymis – drovumas, o merginosdrąsa.
  6. Tiems, kuriems nesvetimas pykčio jausmas, nesvetimas ir meilės jausmas.
  7. Tikra meilė niekados nepersisotina. Ji negali atšalti, nes yra grynai dvasinė. Laužas gali apsidengti pelenais, žvaigždė – niekada.

Apie mintis

[keisti]
  1. Gražūs posakiai papuošia gražią mintį ir ją išsaugo.
  2. Kur mintis, ten ir galybė.
  3. Leisk minčiai subręsti, bet neleisk pernokti: pernokusios mintys, kaip ir pernokę vaisiai, nenaudingos.
  4. Mintis – tai amžinybės suteikta laisvė.
  5. Mintis – taip pat maistas. Mąstyti reiškia maitintis.
  6. Nieko nėra stipriau už mintį, kurią įgyvendinti pribrendo laikas.
  7. Žmogaus veidas visada atspindi vidinį pasaulį, ir klaidinga manyti, kad mintis neturi atspalvių.
  8. Žmogaus žvilgsnis – langelis, pro kurį matyti mintys, susikaupusios galvoje.

Apie mirtį

[keisti]
  1. Mirti – tai niekis, baisu negyventi.
  2. Mirtis yra didžioji lygybė ir kartu didžioji laisvė.
  3. Mirtis – tai ne tamsa – tai šviesa. Tai ne niekas – tai amžinybė. Tai ne galas – tai pradžia.
  4. Mirusieji yra nematomi, bet ne nesantys.

Apie moteris

[keisti]
  1. Kas gina moters teises, tas gina vaiko teises, kitaip sakant, gina ateitį.
  2. Moteris – tai molis, trokštantis pavirsti purvu.
  3. Moterys yra silpnos, bet motinos – stiprios.
  4. Moterys žaidžia savo grožiu kaip vaikas peiliu. Jos pačios juo susižeidžia.
  5. Reikia dažnai nusileisti moteriai, kad turėtum teisę kartais ir įsakyti.
  6. Sunku sukurti vyro laimę, pasmerkiant kančioms moterį.
  7. Vyras savo namuose gali būti karalius tik tuomet, kai moteris – karalienė.

Apie pareigą

[keisti]
  1. Jei supranti būtinumą atlikti pareigą, turi užmiršti asmeninius interesus.
  2. Kaip lengva, pasiekus netikrą gyvenimo tiksląlaimę, pamiršti tikrąjį – pareigą.
  3. Mėgstu būti populiarus – tai laimė, bet noriu būti naudingas – tai pareiga.

Apie protą

[keisti]
  1. Kas yra civilizacija? Tai nuolatiniai atradimai, kuriuos daro kiekviename žingsnyje į priekį žengiantis žmogaus protas; iš čia kilęs ir pats žodis – pažanga.
  2. Nulipdyti gražią statulą ir įkvėpti jai gyvybę – kilnu, bet dar kilniau išugdyti jauną protą, suformuoti jauną sielą ir įkvėpti jai tiesos jausmą.
  3. Protas, kaip ir gamta, nepakenčia tuštumos.
  4. Protas taip pat gali pagimdyti kūdikį.
  5. Žmogaus protas turi tris visrakčius: žinias, mintis ir vaizduotę.
  6. Žmogaus protas viską atrakina trim raktais – skaitmeniu, raide, nata. Žinoti, mąstyti, svajoti. Tai apima viską.

Apie sąžinę

[keisti]
  1. Aukščiausias teismassąžinės teismas.
  2. Sąžinė yra žmoguje esantis Dievas.
  3. Sielvartas – tai kvota. Joks teisėjas nėra toks smulkmeniškas, kaip sąžinė, tardanti pati save.

Apie sielą

[keisti]
  1. Deimantų randama tik Žemės viduriuose, tiesos aptinkamos tik sielos gelmėse.
  2. Esti reginys, didingesnis už dangų: tasai reginys — tai sielos gelmės.
  3. Pakelti žmogaus sielą, pažadinti jo savigarbą yra daug daugiau, negu sušelpti kūną rūbu arba duona.
  4. Reikia palaikyti kūno tvirtybę, kad išliktų sielos tvirtybė.

Apie tautas

[keisti]
  1. Nuo tautos negalima tartum nuo nosinės nuardyti išsiuvinėtų inicialų.
  2. Pasaulyje nėra mažų tautų. Tautos didybė visai nematuojama jos garsumu, taip, kaip žmogaus didybė nematuojama jo ūgiu.
  3. Taikos visame pasaulyje idėja — visų tautų turtas, tautos jos reikalauja kaip didžiausios gerovės.
  4. Tautos didybė nematuojama žmonių skaičiumi, kaip žmogaus didybė nematuojama jo ūgiu; vienintelis matas yra jos išprusimas ir dorovė.

Apie teisę

[keisti]
  1. Nesvarbu, kieno pusėje jėga; svarbu, kieno pusėje teisė.
  2. Teisės kova su faktu tęsiasi nuo visuomenės atsiradimo laikų. Užbaigti dvikovą, sulydyti tyrą idėją su žmogaus gyvenimo realybe, priversti teisę taikingai įsiskverbti į fakto sritį ir faktą į teisės sritį – štai išminčių darbas.
  3. Žmogaus teisė į ašaras neįsisenėja.

Apie tėvynę

[keisti]
  1. Juodinti savo tėvynę – reiškia ją išduoti.
  2. Kas kovoja prieš savo tėvynę, tas niekada netampa didvyriu.
  3. Negalima gyventi be duonos, taip pat negalima gyventi be tėvynės.
  4. Tik iškrypėlis gali širsti, kad tėvynė laiminga.
  5. Žaizdą, padarytą tėvynei, kiekvienas iš mūsų jaučia savo širdies gilumoje.

Apie vaikus

[keisti]
  1. Nėra pasaulyje iškilmingesnio himno, kaip vaiko vogravimas.
  2. Stengtis sukurti vaikui laimingą gyvenimą lepinant iš mažų dienų manding neišmintinga.
  3. Tas, kuris matė vyro neturtą, nematė niekuo – reikia matyti moters neturtą; tas, kuris matė moters neturtą taip pat nieko nematė, reikia matyti vaiko neturtą.
  4. Vaikai išsyk, lengvai pripranta prie laimės, nes jie patys iš prigimties – džiaugsmas ir laimė.
  5. Vaikų čiauškėjimas – tai daugiau negu žodžiai; tai ne muzikos garsai, bet vis dėlto tai giesmė, tai ne skiemenys, bet vis dėlto sudaro kalbą.

Apie žmones

[keisti]
  1. Didieji žmones patys pasistato postamentus.
  2. Jei žmogus pats save laikai, tai laikai tvirtai.
  3. Kai kurie žmonės padaro daug pikta vien dėl savo poreikio paplepėti.
  4. Kiekvienas žmogus gali pergyventi pasaulio pabaigą. Tatai vadinama nusivylimu.
  5. Kiekvienas žmogus turi tris charakterius: tą, kuris jam priskiriamas, tą, kurį jis pats sau priskiria, ir pagaliau išties esamą.
  6. Nėra nei blogų augalų, nei blogų žmonių. Yra tik blogų augintojų.
  7. Progresas – tai žmogaus egzistavimo būdas.
  8. Žmogus gimsta ne tam, kad vilktų grandines, bet tam, kad išskleistų sparnus.
  9. Žmogus turi tik vieną despotą – nemokšiškumą.
  10. Žmonėms trūksta ne stiprybės, o valios.
  11. Žmonės stokoja ne jėgų, o valios.

Kitos

[keisti]
  1. Anoniminis piktžodžiavimas galbūt gėdingesnis net už atvirą šmeižtą.
  2. Ar nėra tikriausias pasigailėjimas – neliesti skaudamos vietos?
  3. Atsargumas – vyriausias išminties vaikas.
  4. Baimei būdinga padidinti tikrąją fakto reikšmę.
  5. Besaikė panieka paniekintajam sukelia savo didybės pojūtį.
  6. Būti geram visai nesunku; sunku būti teisingam.
  7. Būti šventam — išimtis, būti teisiam — taisyklė.
  8. Daryti ir perdarinėti. (Devizas).
  9. Didelis skirtumas tarp teisiojo ir teisėjo.
  10. Didžios širdies dorumas, virtęs tiesos ir teisingumo koncentratu, trenkia kaip žaibas.
  11. Dorybė turi šydą, yda kaukę.
  12. Du pagrindiniai valstybės valdininkai – tai žindyvė ir mokytojas.
  13. Dviem būdais galima pasidaryti nepasiekiamu: arba būti labai aukštai, arba – labai žemai.
  14. Garbės troškimas – baisi jėga, veikianti mumyse ir prieš mus.
  15. Gailestingumas yra teisingumas, tik teisingesnis.
  16. Galimybė – tai paslaptingas paukštis, kuris amžinai plasnojo virš žmogaus.
  17. Globa pagal įstatymus nutraukiama globojamajam sulaukus pilnametystės, nesvarbu, ar globojamasis yra vaikas, ar visa tauta: visokia globa, kuri nesibaigia sulaukus pilnametystės, virsta uzurpacija.
  18. Idėja – maistas. Galvoti – vadinasi, maitintis.
  19. Išdidumas – visų herojų Achilo kulnas.
  20. Išgydęs pamuštą peslio sparną, tampi atsakingas už jo nagus.
  21. Juokas – tai saulė; jis išveja žiemą iš žmogaus veido.
  22. Kaltas ne tas, kuris nusideda, o tas, kuris nedavė nusidėjusiam šviesos.
  23. Karą – prie gėdos stulpo.
  24. Kartais istorijoje kartojasi tai, kas buvo išgalvota pasakoje.
  25. Kas gražu – tiek pat reikalinga, kaip ir tai, kas naudinga, – gal net daugiau.
  26. Kas labai smarkiai ginasi, širdies gilumoje nori būti puolamas.
  27. Kas skaito, tas mąsto, kas mąsto, tas samprotauja.
  28. Keliauti – tai kiekvieną akimirką gimti ir mirti.
  29. Kiekviena socialinė doktrina, bandanti sugriauti šeimą, netikusi ir netaikytina. Šeima – tai visuomenės kristalas.
  30. Kiekvienoje profesijoje reikalingi talentai.
  31. Komplimentas yra tarsi bučinys per skraistę.
  32. Mano galvoje žiema, bet širdyje – nesibaigiantis pavasaris.
  33. Melas – paties šėtono veidas.
  34. Melagis dėvi velnio kostiumą. Velnias turi du vardus: vienas – „šėtonas”, kitas – „melagis”.
  35. Melancholija – tai džiaugsmas būti nelaimingu.
  36. Mes esame vergai dievų, pabaisų, milžinų, kurie vadinasi mūsų mintimis.
  37. Monarchijoje teisėtvarka pavaldi karaliui, respublikoje ji turi kilti iš liaudies.
  38. Mūsų laikais meno horizontai gerokai išsiplėtė; anksčiau poetas kreipdavosi į publiką, o dabar – į liaudį.
  39. Nelaimingas tas, kuris niekuo netiki.
  40. Nepaprasti laikai įteisina nepaprastus poelgius.
  41. Neviltis – tai paskutinis ginklas, kuris kartais atneša pergalę.
  42. Niekada nebijokime nei vagių, nei galvažudžių. Išorės pavojai nėra dideli. Bijokime patys savęs. Mūsų prietarai — štai vagys; mūsų ydos – štai galvažudžiai. Didžiausi pavojai glūdi pačiuose mumyse. Negi – svarbu, kad pavojus gresia mūsų gyvybei ar piniginei? Galvokime tik apie tuos pavojus, kurie gresia mūsų sielai.
  43. Niekas taip nesidomi kitų veiksmais kaip tie, kuriems tai turėtų visai nerūpėti.
  44. Norint išlaikyti dvasios stiprybę, reikia rūpintis kūno tvirtumu.
  45. Paslaptis – kaip tinklas: vos sutruks viena akis, ir visas subyra.
  46. Patriotizmas yra padugnių ir niekšų prieglobstis.
  47. Paviršutiniškai žinoti viską, vadinasi, nieko nežinoti.
  48. Pilvas – tai nešulys, pavojingas mirtingiesiems: kas akimirksnį jis trikdo pusiausvyrą tarp sielos ir kūno.
  49. Populiarumas? Tai smulkios šlovės monetos.
  50. Pradmenys, žmogaus atsinešti iš vaikystės, panašūs į jauno medžio žievėje išpjaustytas raides, kurios auga, keičiasi su juo, sudaro neatskiriamą jo dalį.
  51. Pripažindamas savo kaltę, kaltininkas išgelbsti vienintelį vertą gelbėti dalyką – savo garbę.
  52. Puikybė turi ne tik savo teises, bet ir savo ribas.
  53. Raukšlių atmieštas linksmumas žavus. Kažkokia aureolė nušviečia džiaugsmingą senatvę.
  54. Revoliucija – tai grįžimas iš dirbtinumo į tikrumą.
  55. Revoliucijos jausmas yra dorovinis jausmas.
  56. Santuoka – tai skiepai: jie gali prigyti ir neprigyti.
  57. Sėkmingai nacijos raidai vienodai reikalinga raidė, skaitmuo ir nata.
  58. Slėpti nuo ko nors pyktį, vadinasi, geisti jam bloga.
  59. Svajonėmis galima apsinuodyti, kaip ir gėlėmis.
  60. Svajoti, vadinasi, kurti.
  61. Svarbu nenustoti kelti klausimus.
  62. Taikacivilizacijos dorybė, karas – jos nusikaltimas.
  63. Tam, kuris gyvena apgaule, tiesa dvokia.
  64. Tarnavimas tiesai pateisina visa.
  65. Tegul visuomenė duoda žmogui tiek pat, kiek gamta.
  66. Teisusis nepriekaištauja.
  67. Tingėjimas – blogybių tėvas. Jo dukra – vagystė, o sūnus – badas.
  68. Tik drąsiai žengiant į priekį pasiekiama pažanga.
  69. Tikrų valstybės veikėjų skiriamasis bruožas yra tas, kad jie moka gauti naudos iš kiekvienos būtinybės, o kartais net lemtingai susiklosčiusias aplinkybes pakreipti valstybės gerovei.
  70. Tylėjimas – paprastos sielos, patyrusios visą žmogiško sielvarto nykumą, prieglauda.
  71. Tolerancija – geriausia religija.
  72. Už debesies, kuris meta mums savo šešėlį, yra žvaigždė, skleidžianti mums šviesą.
  73. Vidinis žmogaus gerumas – tai saulė.
  74. Vienišumas. Šiame žodyje įkūnytas pragaras.
  75. Virš visų revoliucijų, kaip žvaigždėtas dangus virš audros debesų, spindi tiesa ir teisingumas.
  76. Visa, kas didinga pasaulyje, nublanksta prieš kūdikių didingumą.
  77. Visur muzika, pasaulis groja himną.
  78. Visų arčiau didingumo yra garbingumas.
  79. Visų aukščiausia didybėdora ir sąžiningumas.
  80. Žavimės tuo, kas mums artima. Tai – gamtos dėsnis.
  81. Žengdamas į priekį, mokslas nuolatos verčia niekais pats save.
  82. Žmogaus turimos gerosios savybės niekuomet taip nepraverčia kaip senatvėje.

Nuorodos

[keisti]
Wikipedia
Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –