Apgavystė

Sentencijos[keisti]

Anas patenkintas paleistuvyste, kurios siekti kurstė pergalės sunkumas. Šitas patenkintas apgaule: tik nusivylęs sėkme, jis nusivils kalte. Visa tai atsitinka dėl blogų įpročių. Antra vertus, žinok, jog ir labiausiai į blogį linkusiose sielose išlieka gėrio supratimas: jos suvokia niekšybę, tiktai nepaiso jos. Todėl visi nutyli nuodėmes, net viskam klostantis sėkmingai, naudojasi jų vaisiais, o jas pačias slepia. Tik gryna sąžinė nori būti priekyje visų matoma, pašlemėkai net patamsyje nuogastauja. – Seneka.
Apgauti save – visų blogiausia; mat tada apgaudinėtojas visą laiką būna šalia apgaudinėjamojo. – Platonas.
Aš visuomet kartoju ir kartosiu, kad apgavikas galiausiai pats apsigauna. – M. K. Gandis.
Jei vargšą turtuoliu pavadinsi, užsirūstins. Tačiau jei teisiu pavadinsi ką nors, tai, kad ir nebuvo teisus, bus patenkintas. Kokia apgavystė! – Mo Ti.
Negali būti viskas visiškai teisinga pasaulyje, nes žmonės dar privalo būti apgaulėmis valdomi. – G. K. Lichtenbergas.
Pasaulyje kvailių daugiau negu apgavikų, kitaip apgavikai neturetų iš ko gyventi. – S. Batleris.
Šalia kvailio visada rasis apgavikas. – O. de Balzakas.
Tam, kuris gyvena apgaule, tiesa dvokia. – V. Hugo.
Visai nebūtina visada sakyti viską, ką galvoji, tai būtų kvailystė, bet visa, ką sakai, turi atitikti tavo mintis; antraip tai – pikta apgaulė. – M. de Montenis.

Maistas, įgytas apgaule, ragaujasi saldžiai žmogui, bet galiausiai jam tai baigiasi žvyru burnoje.

Apgaulei įvykdyti reikia dviejų: vienam – meluoti, kitam – klausyti.
Apkvailinsi mane vienąkart – gėda tau; apkvailinsi mane dukart – gėda man.
Jeigu žmogus apgauna mane vienąkart – gėda jam, bet jeigu jis apgauna mane dukart – gėda man.
Laimėtojai niekada nesukčiauja, o sukčiai niekada nelaimi.
Tu neapgausi nė vieno, išskyrus tik tuos, kurie tavimi pasitiki.

Keli daiktai, įgyti su apgaule, sunaikina turtą, kuris buvo sąžiningai laimėtas.
Tai yra sukčiavimas – žiūrėti pro pirštus į sukčiavimą.
Tas, kuris sykį naudojosi apgaule, tas meluos vėl.