Mišelis de Montenis

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Mišelis de Montenis

Michel de Montaigne (1533-1592) – prancūzų rašytojas, filosofas.

Sentencijos[redaguoti]

Apie gyvenimą[redaguoti]

  1. Gyvenimas pats savaime nėra nei gėris, nei blogis, o tik jų buveinė; koks jis bus, priklausys nuo mūsų pačių.
  2. O, kaip likimas palengvina mano išsiskyrimą su gyvenimu, atvesdamas mane prie ribos, kai gyvenimas tampa niekam nereikalingas ir niekam netrukdo.
  3. Tikras mūsų galvosenos veidrodis yra mūsų gyvenimas.
  4. Verkti dėl to, kad mes negyvensime po šimto metų, tiek pat kvaila, kaip verkti dėl to, kad negyvenome prieš šimtą metų.

Apie žmogų[redaguoti]

  1. Kai spoksome į valstietį ar karalių, aristokratą ar praščioką, valdininką ar šiaip sau žmogų, turtuolį ar vargšą – mums visi jie atrodo labai skirtingi, o iš tikrųjų jie skiriasi tik savo apdaru.
  2. Kiekviename žmoguje esama visko, kas būdinga visai žmonių giminei.
  3. Pjedestalas – dar ne statula. Matuokite žmogų ne ant kojokų stovintį.
  4. Žmogaus vertė ir orumas glūdi jo širdy ir valioj; būtent čia – tikrosios jo garbės pamatas.
  5. Žmonės tvirčiausiai tiki tuo, apie ką mažiausiai žino.

Kitos[redaguoti]

  1. Bailumasžiaurumo motina.
  2. Garbė ir ramybė viename guolyje nemiega.
  3. Gydytojo profesija – tai žygdarbis. Gydytojas turi pradėti gydyti savo pacientą subtiliai, linksmai ir maloniai; niekuomet paniuręs gydytojas nebus savo amato meistras.
  4. Ir didžiausią talentą pražudo dykinėjimas.
  5. Išminties viršūnė yra priimti faktus tokius, kokie jie yra…, iškęsti tai, ko mes negalime išvengti.
  6. Išpuikimas susideda iš pernelyg geros nuomonės apie save ir pernelyg blogos apie kitus.
  7. Kaltinimais sau visada tikima, pagyrimais – niekada.
  8. Kas bijo susirgti, tas jau užsikrėtęs baimės liga.
  9. Kiekvienam gali pasitaikyti pasakyti kvailystę. Bėda, kai ji pasakoma apgalvotai.
  10. Klaidas padaro visi, bet jas pripažįsta tik didieji.
  11. Man svarbiau gerai pažinti save, o ne Ciceroną.
  12. Mokėjimas tinkamai naudotis mokslu – didžiausias ir kilniausias žmonijos laimėjimas.
  13. Nauda, kurią mums duoda lavinimasis, yra ta, kad mes daromės geresni ir išmintingesni.
  14. Nebūtina visada sakyti viską ką galvoji, bet visa, ką sakai, turi atitikti tavo mintis. Antraip tai – pikta apgaulė.
  15. Neįmanoma garbingai ir nuoširdžiai ginčytis su kvailiu.
  16. Nesijaudinkite, kad nemokėsite numirti: pati gamta, kai ateis laikas, prideramai jus to išmokys; ji pati viską už jus padarys, nesukite sau dėl to galvos…
  17. Nėra natūralesnio troškimo už troškimą žinių.
  18. Nėra sielvarto, kurio negalėtų apmaldyti knyga.
  19. Norint išmokyti kitą,reikia daugiau proto, negu norint išmokti pačiam.
  20. Patirties įspūdžius maža skaičiuoti: juos reikia sverti ir lyginti, apmąstyti ir apvalyti.
  21. Patyrimas – universali mokslų motina.
  22. Pats ryškiausias išmintingumo ženklas – nuolatinis gyvenimo džiaugsmas.
  23. Reikia stengtis suvokti, ne kuris žino daugiau, o kuris žino geriau.
  24. Savo pinigams išsaugoti reikia daugiau pastangų negu jiems įsigyti.
  25. Sokratas į nuosprendį: „Trisdešimt tironų pasmerkė tave mirti“, atsakė: „O juos pasmerkė mirti gamta“.
  26. Sunku ir gana rizikinga priklausyti nuo kito valios.
  27. Tik kvailiai visada būna įsitikinę savo teisumu.
  28. Tikrai žalinga laikyti save tokiu išmintingu, kad visai atmestum mintį, jog kitas gali manyti priešingai.
  29. Užsispyrimas ir besaikis įkarštis ginče – pats tikrasis kvailumo požymis. Kažin ar rasi pasauly kitą padarą, kuris būtų toks užsispyręs, nesvyruojantis, nieko nepaisantis, toks orus ir rimtas, koks yra asilas?
  30. Žodis ir darbas – skirtingi dalykai: pamokslininką reikia skirti nuo pamokslo.

Nuorodos[redaguoti]