Georgas Kristofas Lichtenbergas

Georgas Kristofas Lichtenbergas (vok.Georg Christoph Lichtenberg, (1742-1799) – vokiečių rašytojas, meno kritikas, fizikas, satyrikas.

Georgas Kristofas Lichtenbergas

Sentencijos

Apie knygas

1. Jei, užvožus kam nors knyga per galvą, pasigirsta tuštumos garsas, ar visuomet jis knygoje?
2. Knyga iš tiesų derėtų vadinti tik tokį veikalą, kuriame yra kas nors naujo; visos kitos knygos tepadės greitai sužinoti , kas jau padaryta toje ar kitoje srityje.
3. Kokie žmonės, tokios ir jų rašomos knygos.
4. Liūdna, kad dažnai knygas rašo žmonės, kurie turėjo iki šio amato pakilti, užuot nusileidę.
5. Neabejotinai vertinga toji knyga, kuri su amžiumi žmogui vis labiau patinka.

Apie laiką

1. Nė dienos nenukrypk nuo savo tikslo – štai būdas prailginti laiką, be to, būdas labai geras, nors naudotis juo ir nelengva.
2. Vilionės, kurie niekada neturi laiko, paprastai nieko neveikia.
3. Žmonės, amžinai neturintys laiko, paprastai nieko neveikia.

Apie protą

1. Ieškoti smulkių trūkumų – nuo seno būdinga protams, kurie vos tepakyla ar visai nepakyla virš vidutinybės. Iškilnesni protai tyli arba prieštarauja visumai, o didieji protai kuria patys, nieko nesmerkdami.
2. Yra žmonių] manančių, kad visa, kas daroma rimtu veidu, yra protinga.
3. Kūrybiškam protui visai neturi egzistuoti žodis „sunkumas“.
4. Mokyti proto ir būti protingam – visai skirtingi dalykai.
5. Priversti protingus žmones patikėti, kad tu esi ne tas, kas esi iš tikrųjų, dažniausiai sunkiau negu tapti iš tiesų tokiam, koks nori rodytis.

Apie skaitymą

1. Iš tikrųjų daugelis skaito tik dėl to, kad įgytų teisę negalvoti.
2. Labai daug žmonių skaito tik tam, kad nemąstytų.
3. Žmonės mažai prisimena ką skaitę, todėl kad pernelyg mažai galvoja patys.

Apie žinias

1. Greitas kaupimas žinių, įgyjamų pernelyg mažai savarankiškai dirbant, ne itin vaisingas. Mokytumas irgi gali auginti tik lapus, o nesubrandinti vaisių.
2. Kai kurie mokslininkai kaupia žinias tik tam, kad galėtų jomis girtis.
3. Nedera gult miegoti nepasakius sau, kad per dieną šio to išmokta. Tai, ką apibrėžiu žodžiu „išmokta“, yra siekimas praplėsti mūsų mokslo ar kokių kitų naudingų žinių ribas.

Apie žmogų

1. Apie žmones spręskite ne pagal jų pažiūras, bet pagal tai, kuo jie tapo dėl savo pažiūrų.
2. Būti žmogumi – reiškia ne tik turėti žinių, bet ir padaryti būsimoms kartoms tai, ką ankstesnės padarė mums.
3. Didieji žmonės taip pat klysta, o kai kurie jų taip dažnai, kad vos nesusigundai laikyti juos nežymiais žmonėmis.
4. Esama žmonių, kurie negirdi, kol jiems neatrėžiamos ausys.
5. Esti žmonių, kurie negali apsispręsti neatidėję sprendimo rytdienai; tai labai gerai, tačiau jie rizikuoja būti išnešti iš namų kojomis į priekį.
6. Man visuomet skaudu, kai miršta talentingi žmonės, nes žemėje jie labiau reikalingi negu danguje.
7. Sveikiausi ir gražiausi, darnaus sudėjimo yra tie žmonės, kurie dėl nieko nesijaudina.
8. Žmogui pateisinti pakanka to, kad savo gyvenime dorybėmis jis nusipelnė savo klaidų atleidimo.

Kitos

1. Abejonė visada turi būti atsargumas, antraip ji gali būti pavojinga.
2. Aistringą garbėtrošką ir nepatiklumą aš visada pastebėdavau drauge.
3. Bendrauti su išmintingaisiais reikia nuoširdžiai rekomenduoti visiems, nes kvailys pamėgdžiodamas įpranta protingai elgtis.
4. Būti pernelyg gudriam – viena iš pačių gėdingiausių kvailybės atmainų.
5. Daugelis ieško tiesos ir jos neranda, o tai paaiškinama turbūt tuo, kad keliai į tiesą, panašiai kaip Nogajaus stepės keliai, vedantys iš vienos vietos į kitą, be galo platūs ir be galo ilgi.
6. Daugelis žmonių laiko dorybe veikiau savo klaidų gailėtis negu stengtis jų išvengti.
7. Dauguma dogmatikų gina savo teiginius ne todėl, kad yra įsitikinę jų teisingumu, bet todėl, kad yra taip tvirtinę.
8. Devizas – ieškok tiesos! – jau savaime nuopelnas, net jei šiame kely ir klaidžiotum.
9. Didžiausi pasaulio įvykiai nedaromi, o jie atsiranda.
10. Galbūt kada nors vadinamiesiems viduramžiams priskirs ir mūsų laikus.
11. Geriausia satyra, be abejo, ta, kuri yra tokia nepikta ir tokia įtikinama, kad sukelia šypseną net tiems, kuriuos pliekia.
12. Ir mokytumas gali gimdyti vien lapus, neduodamas vaisių.
13. Iš visų žemės paviršių mums įdomiausias žmogaus veidas.
14. Išdidumas – kilni aistra – neaklas savo trūkumams. Tuo jis skiriasi nuo arogancijos.
15. Jeigu Anglijoje vyras yra (ap)kaltinamas bigamija, tai jį išgelbsti jo advokatas, įrodydamas, kad jo klientas turįs 3 moteris.
16. Kad pasielgtum teisingai, tereikia žinoti labai nedaug, o kad sąmoningai darytum bloga, reikia nuodugniai išstudijuoti teisę.
17. Kai nori, žmogus gali atrodyti kuklus – tai sena taisyklė, – bet kuklus žmogus negali atrodyti begėdis.
18. Kaip mažai draugų pasiliktų draugais, jeigu jie galėtų sužinoti visas vienas kito mintis.
19. Kas neišmano nieko, be chemijos, tas ir ją išmano nepakankamai.
20. Kiekvienas žmogus turi savo manierą klysti tuo labiau kad klystama dažnai dėl neteisingai suprasto tikslumo.
21. Kiekvieno žmogaus charakteryje yra kai kas nepalaužiama: tai charakterio branduolys.
22. Kur anksčiau būta mokslo ribų, dabar – jo centras.
23. Kur nuosaikumas klaida, ten abejingumas nusikaltimas.
24. Labai dažnai geriau pažinti vadinamieji blogi žmonės išlošia, o geri – pralošia.
25. Man pažįstama apsimestinio dėmesio išraiška: tai aukščiausias išsiblaškymo laipsnis.
26. Maža kvailystė – geriausia iš kvailysčių.
27. Meilė akla, bet vedybos grąžina jai regėjimą.
28. Mergina, atverianti sielą ir kūną savo draugui, atveria visas moteriškosios lyties paslaptis.
29. Mokykis visko ne dėl garbės, o kad turėtum praktinę naudą.
30. Mums reikėtų stengtis pažinti faktus, o ne nuomones, ir tik tada rasti tų faktų vietą mūsų nuomonių sistemoje.
31. Mūsų silpnybės mums nekenkia, jei mes jas pažįstame.
32. Negali būti viskas visiškai teisinga pasaulyje, nes žmonės dar privalo būti apgaulėmis valdomi.
33. Neįsileisk per giliai į širdį neužtarnauto papeikimo; nes juk ir giriamas esi kartais visai be reikalo.
34. Neįveikiamą garbės troškimą ir nepatiklumą visuomet matydavau kartu.
35. Niekas taip greitai nesendina žmogaus kaip mintis apie tai, kad jis sensta.
36. Pamokymų gyvenime daugiau negu paguodos.
37. Pats pavojingiausias melas – tai truputį iškreipta tiesa.
38. Persigudrauti – viena gėdingiausių kvailumo formų.
39. Prieš pasmerkiant visada dera pagalvoti, ar negalima rasti pateisinimo.
40. Reikia stengtis kiekviename daikte įžvelgti tai, ko dar niekas nematė ir apie ką niekas negalvojo.
41. Sąmojais ir šmaikštavimais reikia naudotis taip pat atsargiai, kaip ir visais rūdijančiais daiktais.
42. Slėpdamas savo trūkumus, netapsi geresnis; mūsų autoritetas tik laimės, jei nuoširdžiai juos pripažinsime.
43. Stengtis daryti viską iš karto, vadinasi, nieko nepadaryti.
44. Stenkis nebūti žemesnis už savo epochą.
45. Tas, kuris pirma laiko manosi esąs genijus, yra žuvęs žmogus.
46. Ten, kur norima ateiti kuo anksčiau, dauguma ateina per vėlai.
47. Tik apgavystė daro gėdą, paklydimas – niekada.
48. Triukšmui kelti pasirenkami maži žmonės – būgnininkai.
49. Vergiškas poelgis – ne visada vergo poelgis.
50. Vidutinybė visuomet prisitaiko prie įsigalėjusios nuomonės ir paplitusios mados; ji laiko esamą padėtį vienintele galima ir į viską žiūri pasyviai.
51. Viską, ką derėjo nuveikti literatūroje šekspyriškai, iš esmės jau nuveikė pats Šekspyras.
52. Žmonių polinkis nereikšmingus dalykus laikyti reikšmingais davė daug ką reikšminga.
53. Žodis „mokytas“ kartais tereiškia, kad žmogų daug ko mokė, o ne tai, kad jis pats šio to išmoko.