Viljamas Šekspyras

Viljamas Šekspyras (angl. William Shakespeare, (1564-1616) – anglų rašytojas, poetas ir dramaturgas.

Viljamas Šekspyras

Sentencijos

Apie garbę

1. Didžiausias įžeidimas garbingam žmogui – įtarti jį esant negarbingą.
2. Dorybei mirus, ar bėra prasmė gyventi garbei?
3. Garbė yra nematoma būtybė; dažnai ją turi tie, kur jos neturi.
4. Pas tave, broli, viduje nėra vietos nei tikėjimui, nei tiesai, nei garbei: viską užpildo žarnos ir diafragma.

Apie meilę

1. Jei niekada jokios paikystės neiškrėtei iš meilės – tu nemylėjai.
2. Meilė nuteikia kaip saulės spindulys po lietaus.
3. Meilė regi širdimi, todėl sparnuoti meilės angeliukai užsimerkę.
4. Meilė su išmintimi retai sutaria.
5. Meilė suteikia kilnumo ir tiems, kuriems prigimtis jo nepadovanojo.
6. Meilė visagalė: nėra pasaulyje nei sielvarto, juodesnio už jos bausmę, nei laimės didesnės už malonumą jai tarnauti.
7. Meilės tėkmė niekada nebūna rami.
8. Per meilę mūsų prigimtis grakštėja, Ir mes tos prigimties brangiausią dalį aukojam tam, ką mylim.
9. Tas nemylėjo, kuris iš karto nepamilo.
10. Todėl byloja meilė daug tikriau, kur žodžių maža, o jausmų daugiau! – „Vasarvidžio nakties sapnas“.

Apie protą

1. Gerovė užliūliuoja sveiką protą, o neganda mums atveria akis.
2. Jeigu nebūtų proto, jautulingumas mus užjodytų. Tam ir protas, kad pažabotų jo kvailybes.
3. Kam trūksta tvirtos valios – trūksta proto.
4. Protingi vyrai nesėdės sudėję rankų ir neraudos dėl praradimų, o su gera nuotaika stengsis pataisyti padarytą žalą.
5. Protingu būti ir kartu mylėti nesutelpa į žmogaus galias.
6. Vadovaukis protu, o ne pykčiu.

Apie širdį

1. Aistra kaip anglis aušintina, kitaip širdis uždega ugnį.
2. Gera širdis – tikras auksas.
3. Kur širdys kietos, juokui nėr vietos.
4. Sunku įbauginti nesuteptą širdį.

Apie žmogų

1. Dauguma žmonių, kurie suklumpa prie slenksčio, iš anksto buvo įspėti, kad viduje tyko pavojus.
2. Jis buvo žmogus tikriausia to žodžio prasme.
3. Žinok, kokie laikai, tokie ir žmonės.
4. Žmogų suprasti sunku, lengviau – smerkti.

Apie žodį

1. Jei kandus žodis paliktų žymes, visi vaikščiotume randuoti.
2. Ką slepia žodis, kuriuo vadiname rožę? Kad ir kaip ją vadintume, ji nenustos nuostabiai kvepėti.
3. Kur maža žodžių, ten jie turi galią.
4. Žodžiai – vėjas, keiksmažodžiai – skersvėjis, o jis yra kenksmingas.

Kitos

1. Alkoholi, jei neturėtum vardo, aš tave praminčiau velniu.
2. Ar yra kas nors baisiau už nedėkingą žmogų?
3. Atkaklumu pasieksi greičiau nei skubumu.
4. Atlaidumas yra galingiausias iš visų.
5. Auksas – baisiausias žmogaus sielos nuodas.
6. Bailiai miršta keleriopai anksčiau už savo mirtį, drąsūs su ja susitinka tik kartą.
7. Blogais keliais nepasieksi gėrio.
8. Blogas žmogaus elgesys užrašomas ant vario, o dorybės – ant vandens.
9. Būk ištikimas sau ir dieną, ir nakčia. Tuomet ir kito tu išduoti negalėsi.
10. Būk su visais mandagus, bet jokiu būdu ne familiarus.
11. Būti subrendusiam yra viskas.
12. Darbas, kuris mums malonus, išgydo sielą.
13. Deja, silpnybė čia kalta, ne mes! / Kokios sutvertos mes, tokios ir esam.
14. Dievas davė jums vieną veidą, o jūs sau pasidarote kitą.
15. Gailestingumas – yra dukart palaimintas, nes palaimina ir tą, kuris jį parodo, ir tą, kuris jo susilaukia.
16. Gerai pakartam yra geriau, negu blogai apvesdintam.
17. Grožis yra toks galingas, jog jis veikiau suvilios pačią dorovę, negu, kad dorovė privers grožį sau tarnauti.
18. Gudri šneka kvailoj ausyj užminga.
19. Intriga yra silpnųjų jėga, net kvailiams užtenka proto kenkti.
20. Iš gailesčio aš turiu būti žiaurus.
21. Jaunystė kasa duobę sau pati.
22. Jei nori pasiekti geidžiamą tikslą, mandagiai teiraukis kelio, iš kurio išklydai.
23. Jeigu visus metus mes švęstume šventes. Juk būtų linksmintis tas pats kas dirbt kasdien nuobodų darbą. Bet kadangi jos ateina taip retai tai ir laukiamos yra labai.
24. Jėga vien jėgai lenkiasi. – „Koriolanas“.
25. Juk savaime nėra nei gerų, nei blogų dalykų, tik mūsų galvojimas paverčia juos tokiais.
26. Kad įvertintumėte kieno nors savybę, reikia kažkiek jos turėti pačiam.
27. Kai silpnėja draugystė, sustiprėja manieringas mandagumas.
28. Kaip apgailėtini tie, kurie nekantrūs.
29. Kartais geros kartuvės apsaugo nuo blogų vedybų.
30. Kartais siekdami pataisyti sugadiname tai, kas buvo gerai.
31. Klysti yra žmogiška, atleisti – dieviška.
32. Kokie tavo drabužiai, toks ir tu.
33. Koks stebėtinas žmonių kvailumas! Kai tik mums ima nesisekti, nors dažniausiai patys prisišaukiam bėdą, mes kaltiname dėl savo nelaimių saulę, mėnulį, žvaigždes. Tarsi niekšais tampama iš būtinybės, kvailiais – dangaus valia, sukčiais, vagimis ir išdavikais – dangaus sferom pastūmėjus, girtuokliais, melagiais ir ištvirkėliais – paveikus planetom.
34. Kur blogis nugali gėrį, tenai gyvybės pradas miršta būtinai.
35. Kūnas – tai sodas, kurio sodininkas – mūsų valia. – „Otelas“.
36. Kvailiems žmonėms nelaimės, kurias jie prisišaukia, turėtų tapti mokytojais.
37. Laimės be jokių kančios priemonių nebūna.
38. Laukinis džiaugsmas turi laukinę pabaigą.
39. Melo jaukas tiesos karpį pagavo.
40. Miegas – gamtos balzamas.
41. Miglotos užuominos – šmeižiko kalba.
42. Mus dažniausiai paniekina mūsų pačių sukurtos jėgos.
43. Nepatikėk liežuvio neapgalvotoms mintims ir jokios neapgalvotos minties nepaverski tikrove.
44. Neturtinga išmintis dažnai yra turtingos kvailybės vergė.
45. Nėra nei gerų, nei blogų dalykų – mūsų galvojimas paverčia juos tokiais.
46. Niekas nėra blogas arba geras – mąstymas padaro jį tokį.
47. Nieko nėra bloga ar gera – visa tai gimsta žmogaus galvoje.
48. Noras – minties tėvas.
49. Norint įvertinti kieno nors savybes, reikia pačiam bent dalį jų turėti.
50. Pagaukime valandą, kuri ateina, nesivykime jos, kai išeina.
51. Pasaulis – tai tragedija tiems, kurie jaučia, ir komedija tiems, kurie galvoja.
52. Pažinti ką nors iki galo – vadinasi pažinti save. – „Hamletas“.
53. Plėšikas reikalauja: piniginė arba gyvybė. Gydytojas atima ir viena, ir kita.
54. Priimk visus patarimus, bet daryk tik pagal savo nuomonę.
55. Sielvartas prislegia labiau, kai jam pasiduodama.
56. Smulkiais žingsneliais bėga mūsų dienos Link nužymėtos kiekvienam ribos, Ir saulė, kuri šviečia mums, bepročiams, Tik rodo kelią nebūties tamson. Užgesk, užgesk, ugnele trumpaamže! Gyvenimas – tai bėgantis šešėlis, Tai komediantas, kurs jam skirtą laiką Papostringauja scenoj, pasimaivo, Nueina ir nutyla amžinai, Tai idioto pasaka triukšminga, Neturinti prasmės. – „Makbetas“.
57. Svarbu garbingas, o ne ilgas amžius.
58. Tas yra geras kunigas, kuris gyvena pagal savo pamokslus.
59. Tas juokiasi iš svetimo žaizdos, kas nebuvo sužeistas niekados.
60. Tas, kuris laimėje niekingai meilikauja, tikėk, nelaimėje išduos.
61. Tikras draugas visada ir nelaimėj ir bėdoj greta, / Jei tau liūdna – jam nelinksma / Tu nemiegi – jis nerimsta, / Be jokių kalbų išties / Visad ranką tau išties. / Taip veiksmai nelygu būna, / Draugo arba pataikūno!
62. Vaikų nedėkingumas gelia skaudžiau negu gyvatės įkirtimas.
63. Varginga išmintis dažnai būna turtingųjų kvailybės vergė.
64. Vien pakelti silpnąjį – maža: paskui dar reikia prilaikyti jį.
65. Vieni iškyla per nuodėmę, kiti suklumpa per dorybę.
66. Vienoda visų pagyrūnų dalia: anksčiau ar vėliau apsijuokia.
67. Viltis patirti džiaugsmą ne ką menkesnė negu realizuotas malonumas.
68. Visi įsimylėjėliai prisiekia padaryti daugiau negu gali ir nepadaro net to, ką gali.
69. Vyrų priesaikos – tai moterų išdavikai.