Viljamas Šekspyras

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

William Shakespeare (1564-1616) – anglų rašytojas, dramaturgas.

Viljamas Šekspyras

Sentencijos[redaguoti]

Apie meilę[redaguoti]

  1. Meilė nuteikia kaip saulės spindulys po lietaus.
  2. Meilė regi širdimi, todėl sparnuoti meilės angeliukai užsimerkę.
  3. Meilė suteikia kilnumo ir tiems, kuriems prigimtis jo nepadovanojo.
  4. Meilė visagalė: nėra pasaulyje nei sielvarto, juodesnio už jos bausmę, nei laimės didesnės už malonumą jai tarnauti.
  5. Meilės tėkmė niekada nebūna rami.
  6. Tas nemylėjo, kuris iš karto nepamilo.
  7. Todėl byloja meilė daug tikriau, kur žodžių maža, o jausmų daugiau! – „Vasarvidžio nakties sapnas“.

Apie protą[redaguoti]

  1. Jeigu nebūtų proto, jautulingumas mus užjodytų. Tam ir protas, kad pažabotų jo kvailybes.
  2. Kam trūksta tvirtos valios – trūksta proto.
  3. Vadovaukis protu, o ne pykčiu.

Apie širdį[redaguoti]

  1. Aistra kaip anglis aušintina, kitaip širdis uždega ugnį.
  2. Gera širdis – tikras auksas.
  3. Kur širdys kietos, juokui nėr vietos.
  4. Sunku įbauginti nesuteptą širdį.

Kitos[redaguoti]

  1. Alkoholi, jei neturėtum vardo, aš tave praminčiau velniu.
  2. Ar yra kas nors baisiau už nedėkingą žmogų?
  3. Atkaklumu pasieksi greičiau nei skubumu.
  4. Atlaidumas yra galingiausias iš visų.
  5. Bailiai miršta keleriopai anksčiau už savo mirtį, drąsūs su ja susitinka tik kartą.
  6. Blogais keliais nepasieksi gėrio.
  7. Blogas žmogaus elgesys užrašomas ant vario, o dorybės – ant vandens.
  8. Būk ištikimas sau ir dieną, ir nakčia. Tuomet ir kito tu išduoti negalėsi.
  9. Būk su visais mandagus, bet jokiu būdu ne familiarus.
  10. Būti subrendusiam yra viskas.
  11. Darbas, kuris mums malonus, išgydo sielą.
  12. Dauguma žmonių, kurie suklumpa prie slenksčio, iš anksto buvo įspėti, kad viduje tyko pavojus.
  13. Deja, silpnybė čia kalta, ne mes! / Kokios sutvertos mes, tokios ir esam.
  14. Didžiausias įžeidimas garbingam žmogui – įtarti jį esant negarbingą.
  15. gailesčio aš turiu būti žiaurus.
  16. Jei kandus žodis paliktų žymes, visi vaikščiotume randuoti.
  17. Jei nori pasiekti geidžiamą tikslą, mandagiai teiraukis kelio, iš kurio išklydai.
  18. Jeigu visus metus mes švęstume šventes. Juk būtų linksmintis tas pats kas dirbt kasdien nuobodų darbą. Bet kadangi jos ateina taip retai tai ir laukiamos yra labai.
  19. Jėga vien jėgai lenkiasi. – „Koriolanas“.
  20. Jis buvo žmogus tikriausia to žodžio prasme.
  21. Kad įvertintumėte kieno nors savybę, reikia kažkiek jos turėti pačiam.
  22. Kaip apgailėtini tie, kurie nekantrūs.
  23. Kartais geros kartuvės apsaugo nuo blogų vedybų.
  24. Kartais siekdami pataisyti sugadiname tai, kas buvo gerai.
  25. Klysti yra žmogiška, atleisti – dieviška.
  26. Kur blogis nugali gėrį, tenai gyvybės pradas miršta būtinai.
  27. Kūnas – tai sodas, kurio sodininkas – mūsų valia. – „Otelas“.
  28. Kvailiems žmonėms nelaimės, kurias jie prisišaukia, turėtų tapti mokytojais.
  29. Laimės be jokių kančios priemonių nebūna.
  30. Laukinis džiaugsmas turi laukinę pabaigą.
  31. Melo jaukas tiesos karpį pagavo.
  32. Miglotos užuominosšmeižiko kalba.
  33. Mus dažniausiai paniekina mūsų pačių sukurtos jėgos.
  34. Nepatikėk liežuvio neapgalvotoms mintims ir jokios neapgalvotos minties nepaverski tikrove.
  35. Nėra nei gerų, nei blogų dalykų – mūsų galvojimas paverčia juos tokiais.
  36. Niekas nėra blogas arba geras – mąstymas padaro jį tokį.
  37. Norasminties tėvas.
  38. Pagaukime valandą, kuri ateina, nesivykime jos, kai išeina.
  39. Pas tave, broli, viduje nėra vietos nei tikėjimui, nei tiesai, nei garbei: viską užpildo žarnos ir diafragma.
  40. Pasaulis – tai tragedija tiems, kurie jaucia ir komedija tiems, kurie galvoja.
  41. Pažinti ką nors iki galo – vadinasi pažinti save. – „Hamletas“.
  42. Priimk visus patarimus, bet daryk tik pagal savo nuomonę.
  43. Protingu būti ir kartu mylėti nesutelpa į žmogaus galias.
  44. Sielvartas prislegia labiau, kai jam pasiduodama.
  45. Smulkiais žingsneliais bėga mūsų dienos Link nužymėtos kiekvienam ribos, Ir saulė, kuri šviečia mums, bepročiams, Tik rodo kelią nebūties tamson. Užgesk, užgesk, ugnele trumpaamže! Gyvenimas – tai bėgantis šešėlis, Tai komediantas, kurs jam skirtą laiką Papostringauja scenoj, pasimaivo, Nueina ir nutyla amžinai, Tai idioto pasaka triukšminga, Neturinti prasmės. – „Makbetas“.
  46. Svarbu garbingas, o ne ilgas amžius.
  47. Tas yra geras kunigas, kuris gyvena pagal savo pamokslus.
  48. Tas juokiasi iš svetimo žaizdos, kas nebuvo sužeistas niekados.
  49. Tas, kuris laimėje niekingai meilikauja, tikėk, nelaimėje išduos.
  50. Tikras draugas visada ir nelaimėj ir bėdoj greta, / Jei tau liūdna – jam nelinksma / Tu nemiegi – jis nerimsta, / Be jokių kalbų išties / Visad ranką tau išties. / Taip veiksmai nelygu būna, / Draugo arba pataikūno!
  51. Vaikų nedėkingumas gelia skaudžiau negu gyvatės įkirtimas.
  52. Varginga išmintis dažnai būna turtingųjų kvailybės vergė.
  53. Vien pakelti silpnąjį – maža: paskui dar reikia prilaikyti jį.
  54. Vieni iškyla per nuodėmę, kiti suklumpa per dorybę.
  55. Vienoda visų pagyrūnų dalia: anksčiau ar vėliau apsijuokia.
  56. Viltis patirti džiaugsmą ne ką menkesnė negu realizuotas malonumas.
  57. Vyrų priesaikos – tai moterų išdavikai.
  58. Žodžiai – vėjas, keiksmažodžiai – skersvėjis, o jis yra kenksmingas.

Nuorodos[redaguoti]