Skurdas

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Sentencijos[keisti]

  1. Bet kuris, kentėjęs nuo skurdo, žino, kaip brangu būti neturtingu. – Dž. Boldvinas.
  2. Darbas apsaugo mus nuo trijų didžiųjų blogybių: nuobodulio, ydų ir skurdo. – Volteras.
  3. Kai ką pribloškia pravardžiavimas skurdžiumi, nors slėpimasis – tai priekaištai sau dėl to paties. – Seneka.
  4. Kartais po pašaipa slypi dvasios skurdas. – Žanas de la Briujeras.
  5. Kodėl gi aš negalėčiau pavadinti turtingiausia tą žmonių giminę, kurioje neįmanoma rasti vargšo? Bet į tą puikią tvarką įsiveržė godumas ir, trokšdamas šį bei tą atskirti sau ir pasisavinti, padarė taip, kad viskas tapo svetima, o milžiniškas gėrybių perteklius virto jų trūkumu. Godumas atnešė skurdą ir, daug ko trokšdamas, neteko visko. – Seneka.
  6. Niekas nėra toks skurdžius, koks buvo gimdamas. – Seneka.
  7. Per skurdą sužinosi tai, ko pats negaliu žinoti: skurdas paliks tik tikrus ir patikimus draugus; nueis šalin kiekvienas, kuriam reikėjo ne tavęs, bet ko nors kito. Argi neverta mylėti skurdo vien todėl, kad jis parodo, kas tave iš tikrųjų myli?! – Seneka.
  8. Todėl kur valstybėje pamatysi skurdžių, žinok, kad ten slepiasi ir tie, kurie vagia, pjausto pinigines, išniekina šventyklas ir daro kitokius piktus darbus. – Platonas.
  9. Skurdo vaizdas pavyduolių nejaudina. – J. V. Gėtė.
  10. Šykštumas prasideda tada, kai baigiasi skurdas. – O. de Balzakas.
  11. Turtai atsiranda iš daugelio žmonių skurdo. – Seneka.