Fiodoras Dostojevskis

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Достоевский, Фёдор Михайлович (1821-1881) – rusų rašytojas, mąstytojas.

Fiodoras Dostojevskis.
Tapytojas Vasilijus Perovas, 1872 m.

Sentencijos[redaguoti]

Apie gyvenimą[redaguoti]

  1. Aš manau, kad visi turi pamilti gyvenimą.
  2. Gyvenimas – dovana, gyvenimas – laimė.
  3. Ir širdis, ir tas pats kūnas, ir kraujas, kuris tebegali ir mylėti, ir kentėti, ir gailėtis, ir atmintis, o tai vis dėlto gyvenimas.
  4. Išdidumas padės jam suprasti, kad jam nėra reikalo burnoti dėl to, kad gyvenimas tėra akimirka... – „Broliai Karamazovai“.
  5. Koks gražus būna gyvenimas, jei padarai ką nors gera ir teisinga. – „Broliai Karamazovai“.
  6. Naujas mąstymas ir naujas gyvenimas nėra duodamas veltui – už jį reikia brangiai sumokėti didelės kantrybės ir pastangų kainą.
  7. Reikia pamilti gyvenimą labiau negu jo prasmę.
  8. Visa valandėlė palaimos! Argi to maža kad ir visam žmogaus gyvenimui?
  9. Žmogaus būties paslaptis yra ne pats jo gyvenimas, bet gyvenimo tikslas.

Apie grožį[redaguoti]

  1. Be pozityvumo ir grožio daigų negalima žmogui išeiti iš vaikystės į gyvenimą, be pozityvumo ir grožio daigų negalima išleisti kartos į kelią.
  2. Grožis išgelbės pasaulį.
  3. Jausmas apsivalo tik tada, kai jį paliečia aukštesnis grožis, idealo grožis.

Apie meilę[redaguoti]

  1. Abstrakčiai mylėdamas žmoniją, beveik visada myli save patį.
  2. Įsimylėti nereiškia mylėti... Įsimylėti galima ir neapkenčiant.
  3. Meilei reikia pinigų... Jinai tars jam: „Aš esu tavo ...“, ir jis tuojau griebs ją ir išsiveš, taigi reikia, kad būtų kuo išsivežti. – „Broliai Karamazovai“.
  4. Meilė tokia visagalė, kad iš pagrindų pakeičia ir mus pačius.
  5. Vien meilės maža, ji turi pasireikšti darbais.

Apie širdį[redaguoti]

  1. Aš nemoku tylėti, kai manyje kalba širdis.
  2. Išniekinta žmogaus prigimtis ir nusikaltusi širdis pačios už save žiauriau keršija negu bet kuris žemiškasis teismas! Negana to: teismas ir žemiškoji bausmė netgi palengvina prigimties skirtą bausmę, netgi būtinai reikalingi panašiais atvejais nusikaltėlio sielai, nes gelbsti ją nuo nevilties ... – „Broliai Karamazovai“.
  3. Rodosi, nori išlieti visą savo širdį kitam į širdį.

Apie jausmus[redaguoti]

  1. Kai esame nelaimingi, mes labiau jaučiame kitų nelaimes; jausmai ne sudūžta, o susitelkia.
  2. Visi bijosi įžeisti savo jausmus, jei tik labai greit juos atskleis.

Apie protą[redaguoti]

  1. Kad protingai elgtumės, vien proto maža.
  2. Ne protas svarbiausia, o kas jį valdo: prigimtis, širdis, kilnumas, išsilavinimas.
  3. Niekuo nesistebėti yra, aišku, kvailumo, o ne proto požymis.
  4. Tam ir protas, kad pasiektum tai, ko nori.

Apie tiesą[redaguoti]

  1. Jokia migla neatlaikys tiesos spindulių.
  2. Tiesa beveik visada būna ne sąmojinga. – „Broliai Karamazovai“.
  3. Tikroji tiesa ir tikras grožis visada verčia mus visiems viską atleisti. – „Broliai Karamazovai“.
  4. Viskas praeis, viena tiesa teliks. – „Broliai Karamazovai“.

Apie žmogų[redaguoti]

  1. Būti žmogumi – tai savo laimės negrįsti kitų nelaime.
  2. Geri žmonės nelaukia, kad jiems pirmiau gera padarytum. Jie mėgsta padėti tiems, kam to reikia. Pasaulyje yra labai daug gerų žmonių. Tik tavo nelaimė, kad tu nebuvai jų sutikęs.
  3. Geriausieji žmonės pasižymi tobuliausiu doriniu išprusimu ir didžiausia moraline įtaka.
  4. Jei žmogus pyksta, tai dar nereiškia, kad jis blogai elgiasi.
  5. Kas myli žmogų, tas ir jo džiaugsmą myli. – „Broliai Karamazovai“.
  6. Koks nepakenčiamas kitą kartą yra laimingas žmogus.
  7. Nepripažįsta žmonių giminė savo pranašų ir muša juos, bet myli žmonės savo kankinius ir gerbia tuos, kuriuos nukankino.
  8. Nuo vyno žmogus sugyvulėja, sužvėrėja, pasidaro storžievis, pameta šviesią galvą, atbunka.
  9. Suvokti, įsijausti galima ir teisingai, ir iš karto, bet žmogumi tapti iš karto negalima, žmogų savyje reikia išugdyti.
  10. Tas, kuris išgelbėjo vieną žmogų, išgelbėjo visą pasaulį.
  11. Tūlas žmogus juoku taip išsiduoda, kad jūs staiga sužinote apie jį viską iki nago juodymo. Net ir neabejotinai išmintingas juokas kartais esti pasibjaurėtinas. Juokas pirmų pirmiausia turi būti nuoširdus.
  12. Žmogaus linksmumas – nuostabus bruožas.
  13. Žmogus gali klysti. Klaida nelaikoma apgaule... Teisingas reikalas nežus ir dėl kelių klaidų. Bent jau idėja, kuria viskas grindžiama, liks nepajudinama. Nepavyks vienas žingsnis – pavyks kitas.
  14. Žmogus gali tvirtai pasijusti, kai jis tampa visumos dalis.
  15. Žmogus – ištisas pasaulis, kad tik svarbiausioji jo paskata būtų tauri.
  16. Žmogus yra paslaptis. Ją reikia įspėti, ir jeigu ją narpliosi visą gyvenimą, tai nesakyk, kad veltui praleidai laiką; aš spėju tą paslaptį, nes noriu būti žmogumi.
  17. Žmogaus siela yra arena, kurioje kovoja Dievas su velniu.

Kitos[redaguoti]

  1. Aš be galo mėgstu realizmą mene – realizmą, kuris, taip sakant, pakyla iki fantastikos... Kas gali būti fantastiškiau, negu tikrovė? Tai, kas žmonių daugumai fantastiška ir nepaprasta – man tėra pati tikrovės esmė...
  2. Aš negaliu įsivaizduoti, kad šautų kuomet mintis, jog nėra ko veikti.
  3. Aš nenoriu ir negaliu sutikti, kad blogis būtų normali žmonių būklė.
  4. Baimė – tai visokio melo padarinys.
  5. Be didžiadvasiškų idėjų žmonija negali gyvuoti.
  6. Be idealų, tai yra be daugmaž aiškių troškimų ko nors geresnio, niekada negalima tikėtis gražios tikrovės.
  7. Be kentėjimo koks gi būtų malonumas? – „Broliai Karamazovai“.
  8. Būti minutę ar valandą didvyriu yra daug lengviau, negu tyliame heroizme leisti dieną iš dienos. Tik prisiminkime tą pilką kasdienybę, darbą, už kurį niekas nepagirs, – didvyriškumą, kurio niekas nepastebės, kuriuo niekas nesidomės. Kas tą kasdienybę pakelia ir vis tiek išlieka žmogumi, tas tikrai yra didvyris.
  9. Buvimas su vaikais gydo sielas.
  10. Drąsa – būti ir išlikti pačiu savimi. Baimė – nusidėti tiesai ir sąžinei.
  11. Dykinėjimas neatneša laimės.
  12. Duonos riekė svetimoje rankoje visada atrodo didesnė.
  13. Egoistai pareigos vengia ir bijo jos; jie visada bailiai šlykštisi kuo nors įsipareigoti.
  14. Formulė „du plius du lygu penki“ yra savaip patraukli.
  15. Gamtoje nieko juokingo nėra. – „Broliai Karamazovai“.
  16. Geriau būti nelaimingam, bet žinoti, negu laimingam ir gyventi ... kaip kvailiui.
  17. Geriau dovanoti dešimčiai kaltų negu nubausti vieną nekaltą ... – „Broliai Karamazovai“.
  18. Humoras yra didis sąmojingumas.
  19. Ir didelė nelaimė kartais baigiasi didele, nors ir nematoma laime.
  20. Yra pasaulyje trys niekšų rūšys: naivūs niekšai, įsitikinę, kad jų niekšybė yra didžiausia dorybė, niekšai, kurie gėdijasi savo niekšybės, bet vis dėlto linkę ją užbaigti, ir pagaliau tiesiog niekšai, grynakraujai niekšai.
  21. Jeigu siekdamas tikslo pakeliui pradėsi stabčioti ir mėtyti akmenis į kiekvieną lojantį šunį, tai tikslo niekad nepasieksi.
  22. Jėgai nereikia keiksmažodžių.
  23. Jis buvo malonus su tais, kuriems darė gera, ir ypač su tais, kuriems darė geriau.
  24. Kai ką naudingiau turėti tarp priešų negu tarp draugų.
  25. Kai matau kaip žmonės, nežinodami ką veikti, prasimano apgailėtinų užsiėmimų ir pramogų, aš ieškau knygos ir tariu sau: vien šito pakanka visam gyvenimui.
  26. Kas ūmai nustoja gerbęs kitus, tas pirmiausia negerbia savęs.
  27. Ko nepadaro genijus, padaro kantrybė.
  28. Ko vertas tikėjimas per prievartą? – „Broliai Karamazovai“.
  29. Kvailys, pripažinęs esąs kvailys, jau nėra kvailys.
  30. Meluoja tik vieni niekšai.
  31. Mokykitės ir skaitykite. Skaitykite vertingas knygas. Visa kita padarys gyvenimas.
  32. Neribota savimeilė ir išpuikimas nėra orumo požymis.
  33. Niekas taip negundo žmogaus kaip jo sąžinės laisvė.
  34. Nieko nėra pasauly sunkesnio kaip tiesumas ir nieko lengvesnio kaip meilikavimas.
  35. Niekuomet nerodykite pavydžiam ir ambicingam žmogui daug pinigų vienu metu ... – „Broliai Karamazovai“.
  36. Pagyrimas visada tyriaširdis.
  37. Palaistyti žemę savo džiaugsmo ašaromis ir mylėti tas džiaugsmo ašaras. – „Broliai Karamazovai“.
  38. Pasaulis serga baisia ištvirkavimo liga, nugrimzdo į visuotinę nusikalstamumo bedugnę, kurioje viskas leidžiama ir už nieką nebaudžiama.
  39. Pavyduoliai labiausiai iš visų linkę atleisti, ir visos moterys tai žino.
  40. Pinigai yra nukalta laisvė.
  41. Polemizuojant nepaprastai paranku išaiškinti idėją.
  42. Prasti tavo popieriai, jei nustojai suprasti ironiją, alegoriją, juokus.
  43. Rojus, sako, yra paslėptas kiekviename iš mūsų, štai jis dabar manyje yra, ir jei panorėsiu, jau rytoj jis iš tikrųjų man ateis, ir jau visam mano gyvenimui. – „Broliai Karamazovai“.
  44. Sąžinė – tai atgaila ... – „Broliai Karamazovai“.
  45. Senas sielvartas didžiosios žmogaus gyvenimo paslapties dėka pamažu tampa tyliu, graudžiu džiaugsmu. – „Broliai Karamazovai“.
  46. Slopinti savo pareigingumą, nepripažinti priedermių, o reikalauti sau visų teisių, yra tik kiaulystė.
  47. Tas, kuris pagimdė, dar nėra tėvas, o tėvas yra tas, kuris pagimdė ir nusipelnė šito vardo. – „Broliai Karamazovai“.
  48. Tauriausias ir būdingiausias mūsų liaudies bruožas – teisingumas ir jo troškimas.
  49. Taurios mintys vertesnės už puikų stilių. Stilius, galima sakyti, yra išorinis drabužis, o mintis – drabužio dengiamas kūnas.
  50. Teismas ne tik baudžia, bet ir gelbsti žuvusį žmogų! – „Broliai Karamazovai“.
  51. Tik darbu ir kova įgyjamas nepriklausomumas ir savigarba.
  52. Veiklus žmogus jau darbo pradžioje mato tiek darbų, kad nesiskųs negaunąs darbo, o tuoj pat susiras jo pats ir bent šį tą nuveiks.
  53. Viešumas ir visuotinė teisė – kilni ir išganinga teisė.
  54. Visa tikrovė nesibaigia tuo, kas gyvena, nes didžiulė jos dalis slypi joje kaip dar nepaslėptas, nepasakytas žodis.

Nuorodos[redaguoti]