Fiodoras Dostojevskis

Fiodoras Dostojevskis (rus. Достоевский, Фёдор Михайлович, (1821-1881) – rusų rašytojas, mąstytojas.

Fiodoras Dostojevskis.
Tapytojas Vasilijus Perovas, 1872 m.

Sentencijos

Apie gyvenimą

1. Aš manau, kad visi turi pamilti gyvenimą.
2. Gyvenimas – dovana, gyvenimas – laimė.
3. Ir širdis, ir tas pats kūnas, ir kraujas, kuris tebegali ir mylėti, ir kentėti, ir gailėtis, ir atmintis, o tai vis dėlto gyvenimas.
4. Išdidumas padės jam suprasti, kad jam nėra reikalo burnoti dėl to, kad gyvenimas tėra akimirka... – „Broliai Karamazovai“.
5. Koks gražus būna gyvenimas, jei padarai ką nors gera ir teisinga. – „Broliai Karamazovai“.
6. Naujas mąstymas ir naujas gyvenimas nėra duodamas veltui – už jį reikia brangiai sumokėti didelės kantrybės ir pastangų kainą.
7. Reikia pamilti gyvenimą labiau negu jo prasmę.
8. Visa valandėlė palaimos! Argi to maža kad ir visam žmogaus gyvenimui?
9. Žmogaus būties paslaptis yra ne pats jo gyvenimas, bet gyvenimo tikslas.

Apie grožį

1. Be pozityvumo ir grožio daigų negalima žmogui išeiti iš vaikystės į gyvenimą, be pozityvumo ir grožio daigų negalima išleisti kartos į kelią.
2. Grožis išgelbės pasaulį.

Apie jausmus

1. Jausmas apsivalo tik tada, kai jį paliečia aukštesnis grožis, idealo grožis.
2. Kai esame nelaimingi, mes labiau jaučiame kitų nelaimes; jausmai ne sudūžta, o susitelkia.
3. Visi bijosi įžeisti savo jausmus, jei tik labai greit juos atskleis.

Apie laisvę

1. Niekas taip negundo žmogaus kaip jo sąžinės laisvė.
2. Pinigai yra nukalta laisvė.
3. Žmonių laisvę užvaldo tiktai tas, kuris nuramina jų sąžinę.

Apie meilę

1. Abstrakčiai mylėdamas žmoniją, beveik visada myli save patį.
2. Įsimylėti nereiškia mylėti... Įsimylėti galima ir neapkenčiant.
3. Meilei reikia pinigų... Jinai tars jam: „Aš esu tavo ...“, ir jis tuojau griebs ją ir išsiveš, taigi reikia, kad būtų kuo išsivežti. – „Broliai Karamazovai“.
4. Meilė tokia visagalė, kad iš pagrindų pakeičia ir mus pačius.
5. Vien meilės maža, ji turi pasireikšti darbais.

Apie melą

1. Baimė – tai visokio melo padarinys.
2. Kas meluoja sau ir klauso savo melo, tas ilgainiui jokios tiesos nei savyje, nei aplinkui nebemato.
3. Meluoja tik vieni niekšai.

Apie protą

1. Kad protingai elgtumės, vien proto maža.
2. Ne protas svarbiausia, o kas jį valdo: prigimtis, širdis, kilnumas, išsilavinimas.
3. Niekuo nesistebėti yra, aišku, kvailumo, o ne proto požymis.
4. Tam ir protas, kad pasiektum tai, ko nori.

Apie širdį

1. Aš nemoku tylėti, kai manyje kalba širdis.
2. Delikatumo ir orumo moko pati širdis, o ne šokių mokytojas.
3. Išniekinta žmogaus prigimtis ir nusikaltusi širdis pačios už save žiauriau keršija negu bet kuris žemiškasis teismas! Negana to: teismas ir žemiškoji bausmė netgi palengvina prigimties skirtą bausmę, netgi būtinai reikalingi panašiais atvejais nusikaltėlio sielai, nes gelbsti ją nuo nevilties ... – „Broliai Karamazovai“.
4. Rodosi, nori išlieti visą savo širdį kitam į širdį.

Apie tiesą

1. Jokia migla neatlaikys tiesos spindulių.
2. Teisuolis miršta, bet jo tiesa lieka.
3. Tiesa beveik visada būna ne sąmojinga. – „Broliai Karamazovai“.
4. Tikroji tiesa ir tikras grožis visada verčia mus visiems viską atleisti. – „Broliai Karamazovai“.
5. Viskas praeis, viena tiesa teliks. – „Broliai Karamazovai“.

Apie žmogų

1. Būti žmogumi – tai savo laimės negrįsti kitų nelaime.
2. Geri žmonės nelaukia, kad jiems pirmiau gera padarytum. Jie mėgsta padėti tiems, kam to reikia. Pasaulyje yra labai daug gerų žmonių. Tik tavo nelaimė, kad tu nebuvai jų sutikęs.
3. Geriausieji žmonės pasižymi tobuliausiu doriniu išprusimu ir didžiausia moraline įtaka.
4. Jei žmogus pyksta, tai dar nereiškia, kad jis blogai elgiasi.
5. Kas myli žmogų, tas ir jo džiaugsmą myli. – „Broliai Karamazovai“.
6. Koks nepakenčiamas kitą kartą yra laimingas žmogus.
7. Nepripažįsta žmonių giminė savo pranašų ir muša juos, bet myli žmonės savo kankinius ir gerbia tuos, kuriuos nukankino.
8. Nuo vyno žmogus sugyvulėja, sužvėrėja, pasidaro storžievis, pameta šviesią galvą, atbunka.
9. Stipriam žmogui kartasi labai sunku pakelti savo stiprybę.
10. Suvokti, įsijausti galima ir teisingai, ir iš karto, bet žmogumi tapti iš karto negalima, žmogų savyje reikia išugdyti.
11. Tas, kuris išgelbėjo vieną žmogų, išgelbėjo visą pasaulį.
12. Žmogus gali klysti. Klaida nelaikoma apgaule... Teisingas reikalas nežus ir dėl kelių klaidų. Bent jau idėja, kuria viskas grindžiama, liks nepajudinama. Nepavyks vienas žingsnis – pavyks kitas.
13. Žmogus gali tvirtai pasijusti, kai jis tampa visumos dalis.
14. Žmogus – ištisas pasaulis, kad tik svarbiausioji jo paskata būtų tauri.
15. Žmogus yra paslaptis. Ją reikia įspėti, ir jeigu ją narpliosi visą gyvenimą, tai nesakyk, kad veltui praleidai laiką; aš spėju tą paslaptį, nes noriu būti žmogumi.

Kitos

1. Aš be galo mėgstu realizmą mene – realizmą, kuris, taip sakant, pakyla iki fantastikos... Kas gali būti fantastiškiau, negu tikrovė? Tai, kas žmonių daugumai fantastiška ir nepaprasta – man tėra pati tikrovės esmė...
2. Aš negaliu įsivaizduoti, kad šautų kuomet mintis, jog nėra ko veikti.
3. Aš nenoriu ir negaliu sutikti, kad blogis būtų normali žmonių būklė.
4.  Bailys tas, kuris bijo ir bėga, o kuris bijo, bet nebėga, tas dar ne bailys.
5. Be didžiadvasiškų idėjų žmonija negali gyvuoti.
6. Be idealų, tai yra be daugmaž aiškių troškimų ko nors geresnio, niekada negalima tikėtis gražios tikrovės.
7. Be kentėjimo koks gi būtų malonumas? – „Broliai Karamazovai“.
8. Būti minutę ar valandą didvyriu yra daug lengviau, negu tyliame heroizme leisti dieną iš dienos. Tik prisiminkime tą pilką kasdienybę, darbą, už kurį niekas nepagirs, – didvyriškumą, kurio niekas nepastebės, kuriuo niekas nesidomės. Kas tą kasdienybę pakelia ir vis tiek išlieka žmogumi, tas tikrai yra didvyris.
9. Buvimas su vaikais gydo sielą.
10. Dideliam laivui reikia ir didelių vandenų.
11. Drąsa – būti ir išlikti pačiu savimi. Baimė – nusidėti tiesai ir sąžinei.
12. Dykinėjimas neatneša laimės.
13. Duonos riekė svetimoje rankoje visada atrodo didesnė.
14. Dvyliktaisiais metais buvo užėjęs prancūzų imperatorius Napoleonas pirmasis, dabartinio tėvas, ir būtų buvę gerai, jei tada šitie patys prancūzai būtų mus nukariavę: protinga nacija butų nukariavusi labai kvailą naciją ir prisijungusi prie savęs. – „Broliai Karamazovai“.
15. Egoistai pareigos vengia ir bijo jos; jie visada bailiai šlykštisi kuo nors įsipareigoti.
16. Eilėraščiai – gyvi niekai. Kas gi ir kurgi rimuodamas kalba? Ir jei mes visi imtume rimais kalbėti, tegu nors ir vyresnybė įsakytų, tai ar daug mes pasakytume? Eilėraščiai – nerimtas daiktas. – „Broliai Karamazovai“.
17. Formulė „du plius du lygu penki“ yra savaip patraukli.
18. Gamtoje nieko juokingo nėra. – „Broliai Karamazovai“.
19. Geriau būti nelaimingam, bet žinoti, negu laimingam ir gyventi ... kaip kvailiui.
20. Geriau dovanoti dešimčiai kaltų negu nubausti vieną nekaltą ... – „Broliai Karamazovai“.
21. Humoras yra didis sąmojingumas.
22. Ir didelė nelaimė kartais baigiasi didele, nors ir nematoma laime. – „Broliai Karamazovai“.
23. Yra pasaulyje trys niekšų rūšys: naivūs niekšai, įsitikinę, kad jų niekšybė yra didžiausia dorybė, niekšai, kurie gėdijasi savo niekšybės, bet vis dėlto linkę ją užbaigti, ir pagaliau tiesiog niekšai, grynakraujai niekšai.
24. Jei tavo nesveika nosis, tai siunčia tave į Paryžių: ten, girdi, europinis specialistas nosis gydo. Atvažiuoji į Paryžių, jis apžiūri nosį: aš jums, sako, galiu tik dešiniąją šnirpšlę išgydyti, nes kairiųjų aš negydau, tai ne mano specialybę, jūs po manęs važiuokite į Vieną, ten jums tam tikras specialistas baigs gydyti kairiąją šnirpšlę. – „Broliai Karamazovai“.
25. Jei žiaurus likimas atėmė jums nosį, tai jūs vis tiek laimėjote, nes niekas per visą jūsų gyvenimą nedrįs jums pasakyti, kad jūs gavote per nosį. – „Broliai Karamazovai“.
26. Jeigu siekdamas tikslo pakeliui pradėsi stabčioti ir mėtyti akmenis į kiekvieną lojantį šunį, tai tikslo niekad nepasieksi.
27. Jėgai nereikia keiksmažodžių.
28. Jis buvo malonus su tais, kuriems darė gera, ir ypač su tais, kuriems darė geriau.
29. Kai ką naudingiau turėti tarp priešų negu tarp draugų.
30. Kai matau kaip žmonės, nežinodami ką veikti, prasimano apgailėtinų užsiėmimų ir pramogų, aš ieškau knygos ir tariu sau: vien šito pakanka visam gyvenimui.
31. Kas ūmai nustoja gerbęs kitus, tas pirmiausia negerbia savęs.
32. Ko nepadaro genijus, padaro kantrybė.
33. Ko vertas tikėjimas per prievartą? – „Broliai Karamazovai“.
34. Kvailys, pripažinęs esąs kvailys, jau nėra kvailys.
35. Kvailystė visada trumpa ir nuoširdi, o protas išsisukinėja ir slapstosi. Protas – niekšas, o kvailystė atvira ir sąžininga. – „Broliai Karamazovai“.
36. Linksmumas – tai savybė, kuri labiausia apibūdina kitą žmogų.
37. Mokykitės ir skaitykite. Skaitykite vertingas knygas. Visa kita padarys gyvenimas.
38. Ne tik gyventi, bet ir mirti niekšu negalima.
39. Ne visiems naštos būna sunkios, kai kam jos nepakeliamos. – „Broliai Karamazovai“.
40. Neribota savimeilė ir išpuikimas nėra orumo požymis.
41. Nieko nėra pasauly sunkesnio kaip tiesumas ir nieko lengvesnio kaip meilikavimas.
42. Niekuomet nerodykite pavydžiam ir ambicingam žmogui daug pinigų vienu metu ... – „Broliai Karamazovai“.
43. Pagyrimas visada tyriaširdis.
44. Pagrindinis Romos katalikybės bruožas: viską, girdi, tu pavedei popiežiui, viską dabar popiežius sprendžia, o tu dabar gali visai nesirodyti, bent jau kol kas netrukdyk mums. – „Broliai Karamazovai“.
45. Palaistyti žemę savo džiaugsmo ašaromis ir mylėti tas džiaugsmo ašaras. – „Broliai Karamazovai“.
46. Pasaulis serga baisia ištvirkavimo liga, nugrimzdo į visuotinę nusikalstamumo bedugnę, kurioje viskas leidžiama ir už nieką nebaudžiama.
47. Pavyduoliai labiausiai iš visų linkę atleisti, ir visos moterys tai žino.
48. Polemizuojant nepaprastai paranku išaiškinti idėją.
49. Prasti tavo popieriai, jei nustojai suprasti ironiją, alegoriją, juokus.
50. Rauda neteikia paguodos, ji dar labiau aitrina ir drasko širdį.
51. Rojus, sako, yra paslėptas kiekviename iš mūsų, štai jis dabar manyje yra, ir jei panorėsiu, jau rytoj jis iš tikrųjų man ateis, ir jau visam mano gyvenimui. – „Broliai Karamazovai“.
52. Sąmojingumas – ne protas.
53. Sąžinė – tai atgaila ... – „Broliai Karamazovai“.
54. Senas sielvartas didžiosios žmogaus gyvenimo paslapties dėka pamažu tampa tyliu, graudžiu džiaugsmu. – „Broliai Karamazovai“.
55. Slopinti savo pareigingumą, nepripažinti priedermių, o reikalauti sau visų teisių, yra tik kiaulystė.
56. Stebuklai niekuomet tikro realisto nesutrikdys. Ne stebuklai verčia realistą tikėti. Tikras realistas, jeigu jis netikintis, visada ras savyje jėgų ir sugebėjimo netikėti stebuklu, o jei stebuklas atsistos prieš jį kaip neginčijamas faktas, tai jis greičiau nepatikės savo pojūčiais, negu pripažins faktą. O jeigu ir pripažins jį, tai pripažins kaip natūralų faktą, ligi šiol jam tik nežinomą. Realistui tikėjimas gimsta ne iš stebuklo, o stebuklas iš tikėjimo. Jeigu jau realistas įtikės, tai jis kaip tik dėl savo realizmo būtinai turės pripažinti ir stebuklą. – „Broliai Karamazovai“.
57. Tas, kuris pagimdė, dar nėra tėvas, o tėvas yra tas, kuris pagimdė ir nusipelnė šito vardo. – „Broliai Karamazovai“.
58. Tauriausias ir būdingiausias mūsų liaudies bruožas – teisingumas ir jo troškimas.
59. Taurios mintys vertesnės už puikų stilių. Stilius, galima sakyti, yra išorinis drabužis, o mintis – drabužio dengiamas kūnas.
60. Teismas ne tik baudžia, bet ir gelbsti žuvusį žmogų! – „Broliai Karamazovai“.
61. Tik darbu ir kova įgyjamas nepriklausomumas ir savigarba.
62. Trumpumas – pirmoji meniškumo sąlyga.
63. Tūlas žmogus juoku taip išsiduoda, kad jūs staiga sužinote apie jį viską iki nago juodymo. Net ir neabejotinai išmintingas juokas kartais esti pasibjaurėtinas. Juokas pirmų pirmiausia turi būti nuoširdus.
64. Veiklus žmogus jau darbo pradžioje mato tiek darbų, kad nesiskųs negaunąs darbo, o tuoj pat susiras jo pats ir bent šį tą nuveiks.
65. Viešpats dievas sukūrė šviesą pirmąją dieną, o saulę, mėnulį ir žvaigždes ketvirtąją dieną. Tai iš kurgi galėjo pirmą dieną spinduliuoti šviesa? – „Broliai Karamazovai“.
66. Viešumas ir visuotinė teisė – kilni ir išganinga teisė.
67. Visa tikrovė nesibaigia tuo, kas gyvena, nes didžiulė jos dalis slypi joje kaip dar nepaslėptas, nepasakytas žodis.
68. Žmogaus linksmumas – nuostabus bruožas.
69. Žmogaus siela yra arena, kurioje kovoja Dievas su velniu.

Apie Fiodorą Dostojevskį

1. F. Dostojevskis parašė istorijų, kuriomis galima patikėti. Prašė ir tokių, kurios niekaip neįtikina. Tačiau kai kurie jo kūriniai tokie teisingi, kad juos skaitydamas jauti, kaip keitiesi. – E. Hemingvėjus.