Pavydas

Sentencijos

Draugų žarstomi pagyrimai kartais duoda pretekstą suabejoti jų nuoširdumu, bet priešų pavydas vertas visiško pasitikėjimo. – K. L. Imermanas.
Esama tokios meilės, kuri pražydusi nepalieka vietos pavyduliavimui. – F. de Larošfuko.
Geriau būti pavydo negu gailesčio objektu. – Herodotas.
Godaus draugo saugokis, nes jis draugauja su tavimi iš godumo, o su pavydžiais žmonėmis niekada nedraugauk, nes pavyduoliai draugystei netinka. – U. al Maalis.
Jei geidžiate savo pavyduolių kančių, būkite geros nuotaikos. – Diogenas.
Jeigu nenori kentėti, nebūk pavydus. – U. al Maalis.
Jokia aistra taip neapžavi žmogaus kaip meilė ir pavydas. – F. Bekonas.
Kas šiame pasaulyje gali apsisaugoti nuo pavyduolių? Kuo labiau žmogus kitų vertinamas, kuo svarbesnis ir garbingesnis jo užimamas postas, tuo greičiau jis tampa pikto pavydo taikiniu: ant jo liejasi purvo srautai, šmeižto okeanai. – Ž. Amadas.
Kiekvienas blogis kaip nors kompensuojamas. Mažiau pinigų – mažiau rūpesčių. Mažesnė sėkmė – mažiau pavyduolių. Net tada, kai mums ne juokai galvoje, slegia ne pats nemalonumas, o tai, kaip į jį reaguojame. – Seneka.
Kodėl pavyduoliai visada ko nors susikrimtę? Dėl to, kad juos graužia ne tik savos nesėkmės, bet ir kitų laimėjimai. – Abu'l Faradžas al Isfahanijus.
Meilė neturi nei artimesnio draugo, nei didesnio priešo už pavyduliavimą; lygiai taip nieko nėra priešiškesnio geležiai už rūdis, kurios gimsta iš jos pačios. – Dž. Brunas.
Meilė žiūri pro teleskopą, pavydas pro mikroskopą. – H. V. Šo.
Neapykanta – aktyvus nepasitenkinimo jausmas, pavydas – pasyvus. Nėra ko stebėtis, kad pavydas veikiai virsta neapykanta. – J. V. Gėtė.
Nemanau, kad pasaulyje esama niekingesnės kančios už pavyduliavimą, pripildantį sielą pasibjaurėtinų vaizdų. – A. Fransas.
Nepavydėk tam, kuris stiprus ir turtingas, nes po aušros visada ateina saulėlydis. – O. Chajamas.
Nepavydėtina dalia to, kuriam niekas nepavydi. – Eschilas.
Neretai giriamasi aistromis, net pačiomis nusikalstamiausiomis, bet pavydas – aistra drovi ir gėdinga, kuria visi slepia. – F. de Larošfuko.
Nėra nė vienos ydos, kuri taip kenktų žmonių gerovei kaip pavydas; nes juo apsikrėtusieji ne tik patys kremtasi, bet temdo ir kitų džiaugsmą. – R. Dekartas.
Nuo pavydo protas ima akti.
Tai tas pats, kaip kad akių netekti. – N. A. Džamis.
Pavydas gimsta kartu su meile, bet ne visada su ja pasitraukia. – F. de Larošfuko.
Pavydas griauna. – Z. Froidas.
Pavydas yra sielos nerimas dėl to, kad mūsų geidžiamą gėrį turi kitas žmogus, kurio nelaikome vertesniu už save jį turėti. – G. V. Leibnicas.
Pavydas yra žmonių nesantaikos pradžia. – Demokritas.
Pavydas – laimingųjų priešas. – Epiktetas.
Pavydas minta abejonėmis ir tuojau pat virsta įniršiu arba praeina, vos tik įsitikinimas pakeičia abejones. – F. de Larošfuko.
Pavydas nepakantesnis už neapykantą. – F. de Larošfuko.
Pavydas – nuoširdžiausia meilikavimo forma. – Dž. Č. Kolinzas.
Pavydas – vienas akivaizdžiausių neapykantos elementų. – O. Balzakas.
Pavyde glūdi daugiau garbėtroškos nei meilės. – F. de Larošfuko.
Pavydas – viso labo kvailas išdidumo kūdikis arba bepročio liga. – P. O. de Bomaršė.
Pavydui niekuomet nėra švenčių. – F. Bekonas.
Pavyduliavimas – riboto proto yda. – Dž. Bentamas.
Pavyduliavimas – tai gobšaus, bijančio netekties gyvūno aistra; tai žmogaus nevertas jausmas, tai mūsų supuvusių papročių padarinys, tai nuosavybės teisės primetimojaučiančiai, mąstančiai, laisvai būtybei vaisius. – D. Didro.
Pavyduliavimas – tai menas padaryti daugiau blogo sau negu kitiems. – A. Diuma (sūnus).
Pavyduliavimas – tai mylinčiojo kančių ir mylimosios nuoskaudų šaltinis. – K. Goldonis.
Pavyduliavime esama vienos dalies meilės ir devyniasdešimt devynių – savimeilės. – F. de Larošfuko.
Pavyduolis kalba ne tai, kas yra, o tai, kas galėtų pakenkti. – Publijus Siras.
Pavyduolis sielojasi arba dėl to, kad jį patį ištiko nelaimė, arba dėl to, kad kam nors kitam pasisekė. – Bionas.
Pavydus žmogus suteikia sau nemalonumų tarsi priešui. – Demokritas.
Pavyduoliai amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa. – Servantesas.
Pavyduoliai labiausiai iš visų linkę atleisti, ir visos moterys tai žino. – F. Dostojevskis.
Pavyduoliai mirs, bet pavydas — niekados. – Moljeras.
Pavyduolis visada randa daugiau negu ieško. – M. de Skiuderi.
Pragaištingi nuodai, nuodijantys mūsų sielas, yra pavydas. – H. Fildingas.
Skurdo vaizdas pavyduolių nejaudina. – J. V. Gėtė.
Smalsus ir įkyrus žmogus dažniausiai esti ir pavydus; juk vargu ar jis domisi svetimais reikalais nuoširdžiai; ne, jis jis stebisi svetima laime. Ir priešingai, kam rūpi tik savi reikalai, tas mažai randa peno pavydui... – F. Bekonas.
Smarkus pavydas pridaro daugiau nusikaltimų už gobšumą ir garbės troškimą. – Volteras.
Tas iš tiesų orus, kurį girti priversti net pavyduoliai. – F. de Larošfuko.
Tikra draugystė nepažįsta pavydo. – F. de Larošfuko.
Verčiau tegu mano nedraugai man pavydi, ne kad aš jiems pavydėsiu. – Plautas.
Vienintelės aistros, kurios neteikia malonumo, – tai pavydas ir baimė. – Dž. Č. Kolinzas.
Visada pavydūs tie, kurie dėl užgaidos ar garbės troškimo nori ko nors pasiekti išsyk visose srityse. Jie nuolat turės kam pavydėti, nes juk daug kas visuomet bent kuo bus juos pralenkę. – F. Bekonas.
Vyro pavyduliavimas susideda iš liguisto egoizmo, netikėtai priblokštos savimeilės ir suerzintos tuštybės. – O. de Balzakas.
Žmonės linkę pasipuikuoti kvailiausiomis aistromis; tik pavydas tokia kokti ir baili aistra, kad niekas nedrįsta jos pripažinti. – F. de Larošfuko.

Citatos

Saugomės nuo nesveikai pavydinčių žmonių. Namų ir artimųjų apsauga kainuoja nemenkus pinigus. – Darius Mockus, koncerno „MG Baltic“ prezidentas. Ligita Valonytė. Milijonieriai verslo greitkelyje neprarado saiko jausmo: turtingiausi Lietuvos žmonės „Lietuvos rytui“ atskleidė savo stulbinančios sėkmės receptus. „Lietuvos rytas“, 2007-07-07