Migelis de Servantesas Savedra
Išvaizda
Migelis de Servantesas Savedra (isp. Miguel de Cervantes Saavedra (1547-1616) – ispanų rašytojas.

Sentencijos
[keisti]Apie darbą
[keisti]- Apie kiekvieną žmogų dera spręsti iš jo darbų.
- Geriausias vaistas nuo neveiklos – nepailstamas sąžiningas darbas.
- Gerų darbų niekada nedera atidėlioti: visoks vilkinimas neprotingas ir dažnai pavojingas.
- Kiekvienas iš mūsų – savo darbų sūnus.
Apie grožį
[keisti]- Grožis apdovanotas galia guosti širdis.
- Grožis turi jėgos ir talentą raminti širdis.
- Ne kiekvienas grožis įkvepia meilę: kartais jis džiugina akį, bet nepavergia širdies.
- Tik su kuklumu derąs išorinis gražumas turi teisę vadintis grožiu. Grožis be kuklumo – tai ne grožis, o maloni išvaizda.
Apie meilę
[keisti]- Meilė apdovanota tokiais akiniais, pro kuriuos varis atrodo auksu, vargas – turtu, o ugnies lašai – perlais.
- Meilė visada atsispiria lemčiai.
- Meilės objekto akivaizdoje nustoja žado visų drąsiausios lūpos, ir lieka nepasakyta kaip tik tai, ką norėtum pasakyti.
Kitos
[keisti]- Ant kvailumo pamatų nepastatysi proto pastato.
- Apdairumas liepia šiandien rūpintis rytdiena ir nestatyti visko ant kortos vienu kartu.
- Baili siela laimės nepriglobia.
- Daugžodžiavimas paprastai sukelia nuobodulį.
- Dorybės takelis labai siauras, o ydos kelias – platus ir erdvus.
- Dorovė neatskiriama nuo drovumo, drovumas – nuo dorovės, o jeigu viena ir kita pradeda byrėti ir griūti, tai visas gražus rūmas nuvirsta, netenka vertės ir tampa atgrasus.
- Gali smerkti žmones, bet ne koneveikti ir kelti juos pajuokai, nes visus juokinantis liežuvavimas vis dėlto yra nedoras, nors kastų duobę tik vienam žmogui.
- Gatve „tuojau“, kuria einame, prieiname namą „niekad“.
- Geriau raudonis veide negu dėmė širdyje.
- Gerų sutuoktinių dvi sielos, bet viena valia.
- Gyrimasis žemina žmogų.
- Gyvenk teisingai – štai visų geriausias pamokymas.
- Istorija – mūsų darbų lobynas, praeities liudytoja, pavyzdys ir pamokymas dabarčiai, įspėjimas ateičiai.
- Į narsią širdį sudūžta visos negandos.
- Jis nugalėjo save ir tai didžiausia pergalė, kokios žmogus gali trokšti.
- Kalbėti negalvojant – tai šaudyti nesitaikant.
- Kas nemoka naudotis laime kai ji ateina, tam nedera skųstis, kai ji praeina.
- Kur kuriam spaudžia batas, kiekvienas žino pats.
- Ligos suvokimas ir noras gydytis – jau sveikimo pradžia.
- Mandagumas geriau perdėtas negu nepakankamas.
- Melagius istorikus derėtų bausti kaip pinigų klastotojus.
- Nei dykinėdamas, nei tingėdamas iš vargo neišbrisi.
- Nelaimėje likimas visada palieka dureles išeiti.
- Nerūpestinga apranga rodo dvasinį atsipalaidavimą, jei tik tas nerūpestingumas ir laisvumas neslepia dviveidiškumo.
- Nesavanaudiškumu – viena girtiniausių dorybių – pelnysite gerą vardą.
- Nėra tokio prisiminimo, kurio neišdildytų laikas, ir nėra tokio skausmo, kurio nenumaldytų mirtis. Bene gali būti smūgių, už tuos, kuriuos tik laikas nenumaldo ir vien mirtis išdildo iš atminties. – „Don Kichotas“.
- Niekas mums taip pigiai nekainuoja ir taip brangiai nevertinama kaip mandagumas.
- Pagal mažą pavyzdį galime spręsti apie visumą.
- Pasiskolinta kiaulė kriuksi ištisus metus.
- Pasitaiko žmonių, kuriems lotynų kalbos mokėjimas netrukdo būti asilais.
- Patyrimas – universali mokslų motina.
- Pavyduoliai amžinai žvelgia pro žiūronus, kurie mažus daiktus paverčia dideliais, nykštukus – milžinais, spėliones – tiesa.
- Per daug išgėręs žmogus nesaugo paslapties ir nevykdo pažadų.
- Pietų valgyk nedaug, o vakarienės dar mažiau, nes viso kūno sveikata kalama mūsų skrandžio kalvėje.
- Piktieji persekioja dorybę labiau, negu gerieji ją myli.
- Retai tepasitaiko, o teisingiau pasakius, išvis nepasitaiko, kad mūsų garbės troškimas nekenktų kitam.
- Sielvartas vienodai gali ir surišti, ir atrišti kenčiančiojo liežuvį.
- Svarbu ne tai, kas tave pagimdė, o tai, kam gimininga tavo siela.
- Šnekėti nemąstant – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant.
- Tai įvyks anksčiau, negu eikliosios nimfos persekiotojas, greitai skriedamas įprastu keliu, dusyk aplankys žvaigždynus.
- Tas, kuris gerai pasirengė mūšiui, jau pusiau laimėjo.
- Tas, kuris nugalėtas vieno, – visų nugalėtas.
- Tetyli tas, kuris davė, tekalba tas, kuris gavo.
- Tėvo nuopelnai nepriskiriami sūnui.
- Tiesa kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš melo kaip riebalai virš vandens.
- Tinginiai ir dykūnai valstybėje panašūs į tranus avilyje, ryjančius bičių darbininkių medų.
- Tokia yra moterų prigimtis... nemylėti, kai mes jas mylime, ir mylėti, kai jų nemylime.
- Turtas – tai ne pats turto turėjimas, o mokėjimas tikslingai juos naudotis.
- Užpjudytas ir priremtas prie sienos katinas virsta tigru.
- Verčiau raudonis veide, negu dėmė širdyje.
- Žiaurumas negali būti narsos palydovas.
- Žmogus, kuris gerdamas praranda saiką, nesaugo paslapčių ir nevykdo pažadų.
