Salomėja Nėris
Salomėja Nėris (1904–1945) – lietuvių poetė.
Sentencijos
[keisti]Apie meilę
[keisti]- Kur dingsta meilė? Ar dangumi išeina per sapnus? Ar pelenais pavirsta per ugnį? Ar klaidžioja lyg šmėkla po langais?
- Meilė – galinga burtininkė: ji pasaulį gali dangum arba pragaru paversti. – Dienoraštis, 1925-04-25).
- Meilė ir kančia gaivina sielą taip, kaip rasa suvytusius žiedus. Be meilės gyvenimas tuščias ir beprasmis.
- Meilė saldina širdis, skausmas jas išdegina, išvalo nuo žemės šiukšlių. – Dienoraštis, 1925-04-25).
Kitos
[keisti]- Aš juk visada esu su Jumis/ Jums atminimo žiedu pražydėsiu/ mane Jūs rast darbe, kovoj, /Ir pergalės aš vėliavoj šlamėsiu.
- Draugystę mano tau – kaip saulę, / kaip šviesų ilgesį nešu.
- Džiaukis ir dainuok su visu pasauliu, kentėk ir liūdėk vienas.
- Gero tobulo žmogaus ir pačios žydinčios gamtos ilgesys verčia mus pamilti ir žemę, ir žmones.
- Gyvenimas gražus, kai savo vidaus spinduliais jį nušvieti, kai savo vidaus šiluma jį sušildai.
- Mūsų dienos – kaip šventė / Kaip žydėjimas vyšnios, – / Tad skubėkim gyventi, / Nes prabėgs – nebegrįš jos.
- Nenusimink dėl nesėkmės, nes vienas pralaimėjimas dažnai esti laidas dešimčiai laimėjimų.
- Nėra pasauly tokios vertybės, kurios netekus reikėtų kartis.
- Sau laimę užkariausi tik jos atsižadėdamas.
- Saulė leidžias. Dega jūra.
- Štai, gėlės! Gražios! Kvepia!/ Tik dvi dešimti sū!/ Čia baltos, čia raudonos –/ Taip mėgiamos visų –/ Nevalgiau šiandie ... Ponai!/ Tik dvi dešimti sū!
- Žiūrėk – mums saulė kelią/ Vaivorykštėm nudažo,/ Mus pusnuogius apkloja/ Ji šilko spinduliais.
