Žanas Polis Sartras
Žanas Polis Sartras (pranc.Jean-Paul Sartre, (1905-1980) – prancūzų rašytojas, filosofas, publicistas, dramaturgas. 1964 m. jam buvo paskirta Nobelio literatūros premija, kurios jis atsisakė.
Sentencijos
[keisti]Apie mirtį
[keisti]- Kiekvienas žmogus visada miršta pernelyg anksti – arba pernelyg vėlai – ir vis dėlto visas jo gyvenimas tą momentą baigiasi, po juo rūpestingai nubrėžiamas brūkšnys, ir prasideda rezultatų suvedimas.
- Kuo beprasmiškesnis gyvenimas, tuo sunkiau pakeliama mirtis.
- Numirti – tai dar ne viskas: svarbu numirti laiku.
Kitos
[keisti]- Egzistuoju todėl, kad galvoju… ir negaliu susilaikyti negalvojęs.
- Galbūt būna geresnių laikų, tačiau šis yra mūsų.
- Įsakinėti ir klausyti – lygiai tas pat.
- Kai filosofas sustoja, menininkas eina toliau.
- Karą pradeda didieji, bet per jį kenčia mažieji.
- Kas per daug myli vaikus arba gyvūnus myli juos žmonių sąskaita.
- Mes esame tai, ko mes norime.
- Mokėkite taip elgtis, kad jūsų ieškotų.
- Nors nedarome to, ko norime, vis dėlto atsakome už tai, kuo esame.
- Pasaulyje nėra svetimo blogio. Visi žmonės kalti dėl jo buvimo.
- Pragaras – tai kiti. – „Be išėjimo“.
- Tapau filosofu ir aistringai troškau išgarsėti iš esmės tik todėl, kad galėčiau suvedžioti moteris.
- Tikėjimas, nors ir labai gilus, niekad nesti pilnutinis. Jį reikia be paliovos kurstyti ar bent jau stengtis negriauti.
- Trečią valandą visada per vėlu arba per anksti ką nors daryti.
- Vaikų lūpomis sakoma tiesa.
- Žmogaus sieloje – Dievo didumo tuštuma, ir kiekvienas bando ją užpildyti kaip gali.
- Žmogus yra pasmerktas būti laisvas.
- Žmogus yra toks, koks pats save sukuria.
