Antanas Škėma

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Antanas Škėma, (1910-1961) – lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas ir dramaturgas, modernizmo atstovas.

Sentencijos[keisti]

  1. Aš nenoriu ramybės. Noriu kančios.
  2. Aš tik poetas. Ir tu esi medžiaga mano naujiems eilėraščiams.
  3. Du žmonės. Du akmenys, kurie sugeba kalbėti ir jausti.
  4. Esu persodintas akacijos krūmas.
  5. Gyvenimas – blogis, nes gyvenimas – karas.
  6. Istorijos motto: tas pats, bet kitaip.
  7. Kiekviena karta išgyvena pasaulio galą.
  8. Kuo tobulesnis organizmas, tuo tobulesnis kentėjimas. – „Balta drobulė
  9. Laikrodis lyg kekšė, vaikščiojanti per namus.
  10. Literatūroje viskas gražu. Net tai, kas bjauru.
  11. Mano akys – žiūronai, pro kuriuos žiūrima atvirkščiai.
  12. Mirtis stipresnė už meilę.
  13. Mirtis – tėra durys į dar baisesnį pasaulį. Ten nustojama kūno, ten gyvena žemėje sukurti košmarai.
  14. Mes esame nelaimingi vieni, ir mes nelaimingi bendruomenėje; mums nepatogu, kai mes sugrūsti, ir mes dar nelaimingesni išsiskyrę.
  15. Nedera juoktis iš romantikos.
  16. Optimizmas yra karti pajuoka iš žmogaus sielvarto.
  17. Palaiminti idiotai, nes jie laimingiausi žmonės pasaulyje.
  18. Tas jaunuoliškas mirties troškimas, kai gyvenimas dar neišbandytas.
  19. Tavo gėrimas šildo. Kodėl pirkai jį? Tau reikalinga dirbtinė meilė?
  20. Tavo vardas reikalingas tave prisiminti.
  21. Tu garbinai tik literatūrą. Savo paties išrūgas.

Nuorodos[keisti]

Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje –