Antanas Škėma
Antanas Škėma, (1910-1961) – lietuvių išeivijos rašytojas, prozininkas ir dramaturgas, modernizmo atstovas.
Sentencijos
[keisti]- Aš nenoriu ramybės. Noriu kančios.
- Aš tik poetas. Ir tu esi medžiaga mano naujiems eilėraščiams.
- Du žmonės. Du akmenys, kurie sugeba kalbėti ir jausti.
- Esu persodintas akacijos krūmas.
- Gyvenimas – blogis, nes gyvenimas – karas.
- Istorijos motto: tas pats, bet kitaip.
- Karalius užvilko šarvus. Šarvų dirbėjai išliedino juose lelijas. Karalienė verkė ir, kai ašaros krito į pilies grindis, drauge verkė freilinos ir pelės. Karalius išjojo. Ir ginklanešys išjojo. Ir riteriai. Gi gretimoj pilyje gyveno kitas karalius. Ir jis užsivilko šarvus. Šarvų dirbėjai išliedino juose liūtus. Karalienė verkė ir, kai ašaros krito į pilies grindis, drauge verkė freilinos ir pelės. Karalius išjojo. Ir ginklanešys išjojo. Ir riteriai. Žalioje lygumoje – du karaliai, du ginklanešiai, dvi kariuomenės susitiko. Kruviname mūšyje abu karaliai žuvo. Ir abu ginklanešiai. O riteriai grįžo į savo pilis. Ir prisiekė karalių sūnums, žadėdami kerštą. Karalienės augino karalaičius, freilinos ginklanešius, pelės peliukus. Tokia karų prasmė. – „Balta drobulė.“
- Kiekviena karta išgyvena pasaulio galą.
- Kuo tobulesnis organizmas, tuo tobulesnis kentėjimas. – „Balta drobulė.“
- Kurių velnių šitie galiūnai sukišo savo protus ir autoritetą, atsiprašant, rusams, vokiečiams ir lenkams į užpakalį? Kodėl mes nepavirtome milijonine tauta ir, vietoje patys vergavę, nepavertėme vergais savo kaimynų? – „Balta drobulė.“
- Kūnas ir siela – valios produktai. – „Balta drobulė.“
- Laikrodis lyg kekšė, vaikščiojanti per namus.
- Literatūroje viskas gražu. Net tai, kas bjauru. – „Balta drobulė“.
- Mano akys – žiūronai, pro kuriuos žiūrima atvirkščiai.
- Mirtis stipresnė už meilę.
- Mirtis – tėra durys į dar baisesnį pasaulį. Ten nustojama kūno, ten gyvena žemėje sukurti košmarai.
- Mes esame nelaimingi vieni, ir mes nelaimingi bendruomenėje; mums nepatogu, kai mes sugrūsti, ir mes dar nelaimingesni išsiskyrę.
- Nedera juoktis iš romantikos.
- Optimizmas yra karti pajuoka iš žmogaus sielvarto.
- Palaiminti idiotai, nes jie laimingiausi žmonės pasaulyje.
- Stebuklas būtų patobulinta realybė. – „Balta drobulė“.
- Tas jaunuoliškas mirties troškimas, kai gyvenimas dar neišbandytas.
- Tavo gėrimas šildo. Kodėl pirkai jį? Tau reikalinga dirbtinė meilė?
- Tavo vardas reikalingas tave prisiminti.
- Tu garbinai tik literatūrą. Savo paties išrūgas.
