Džakomas Leopardis

Iš Wikiquote.

Džakomas Leopardis (it.Giacomo Leopardi, (1798-1837) – italų poetas, filosofas, eseistas, kalbininkas.

Džekomas Leopardis

Sentencijos[keisti]

  1. Doras žmogus ilgainiui tampa nejautrus pagyroms ir pagerbtuvėms.
  2. Doros pakrikimas pražūtingas respublikoms ir naudingas absoliutinėmis monarchijoms bei despotiškai valdžiai.
  3. Egoizmas visada buvo visuomenės rykštė, ir kuo daugiau jo buvo, tuo blogiau visuomenei.
  4. Elkis su tėvais lygiai taip, kaip kad tu norėtum, kad tavo vaikai elgtųsi su tavimi.
  5. Kantrybė – pati didvyriškiausia dorybė; kaip tik todėl išoriškai ji niekuo neprimena didvyriškumo.
  6. Liūdesys – pats beprasmiškiausias iš visų žmogaus išgyvenimų.
  7. Net ir senukai puoselėja viltį ir kuria planus kaip nors pagerinti savo gyvenimą.
  8. Net skausmas, liūdesio sukeltas, <...> pakenčiamesnis už patį liūdesį.
  9. Nėra nieko bjauresnio kaip daug kalbėti apie save.
  10. Panieka įžeidžia ir slegia labiau už neapykantą.
  11. Siela, pasinėrusi į darbą, atitrūksta nuo įgimto liūdesio, kuris kitu atveju neduotų jai ramybės.
  12. Tas, kuris neturi tikslo, neranda džiaugsmo jokioje veikloje.