Sekstas Pitagorietis

Sekstas Pitagorietis (lot.Quintus Sextius, gyv. I a. pr. Kr.) – romėnų filosofas.

Sentencijos

Apie Dievą

1. Bedieviui nekalbėk apie Dievą; jei esi susiteršęs nešvariais darbais, taip pat nekalbėk apie jį.
2. Bet koks blogis yra Dievo priešas.
3. Dievas nieko nestokoja, tačiau džiaugiasi tais, kurie duoda stokojantiems.
4. Dievui mirę tie, kurie šventvagiškai naudoja jo vardą.
5. Ypač atsimink apie Dievą tuomet, kai tau grąsina tironas.
6. Kai tu meldi ką nors ir tai įvyksta per Dievą, tuomet tark sau savo sieloje, kad tu turi 33 ...
7. Kalbėk apie Dievo žodį taip, lyg Dievas būtų šalia.
8. Kas meluoja apie Dievą, meluoja Dievui; žmogus, neturįs ką teisinga pasakyti apie Dievą yra apleistas Dievo.
9. Manantis, kad nieko nėra Dievo akivaizdoje, nėra nusižeminęs prieš Dievą.
10. Neįmanoma tau pažinti Dievą, jei tu negarbini jo.
11. Nenorėk kalbėti apie Dievą miniai.
12. Nėra mažas pavojus kalbėti tiesą apie Dievą; nesakyk nieko apie Dievą anksčiau, nei išmoksi iš Dievo.
13. Pažink kas yra Dievas ir pažink kas yra tas, kuris mąsto tavyje; geras žmogus yra gerai atliktas Dievo darbas.
14. Saikingiau elkis su žodžiu apie Dievą nei apie sielą.
15. Sakantis Dievo žodį tiems, kuriems jis nėra teisėtas, yra Dievo išdavikas.
16. Tai yra Dievo reikalas išgelbėti ką jis nori; iš kitos pusės, tai pamaldaus žmogaus reikalas prašyti Dievą išgelbėti kiekvieną.
17. Tas, kuris daro savo protą panašų į Dievo kiek tik sugeba, didžiai gerbia Dievą.
18. Tau geriau tylėti apie Dievo žodį, nei kalbėti neapgalvotai.
19. Tegu neapsunkina savęs tas, kurio Dievas dar nepaėmė iš šio kūno.

Apie garbę

1. Jei davei tai, už ką suteikia tau garbę..., davei tai ne žmogui, bet savo malonumui.
2. Jei tarnauji kam dėl garbės – tarnauji dėl užmokesčio.
3. Ne kiekvienam duok Dievo žodį. Tiems, kurie sugadinti garbės, nepatikima skelbti apie Dievą.

Apie išminčių

1. Išminčius yra tas, kuris daro gerus darbus sekdamas Dievu.
2. Išminčius tas, kuris pagarbiai kalba kitiems apie Dievą ir Viešpats labiau vertina išminčių, nei savo paties darbus.
3. Išmintingas žmogus yra Dievo karalystėje; blogas žmogus nenori išankstinio žinojimo apie ateisiantį Dievą priimti.
4. Jei kas nors išminčiui piktai atima kūną, jis greičiau jam padaro gera išlaisvindamas iš pančių.
5. Liūtas irgi valdo išminčiaus kūną; vien tironas jį valdo.
6. Niekas, išskyrus Dievą nėra toks laisvas kaip išmintingas vyras.
7. Po Dievo šlovink išminčių, nes jis yra Dievo tarnas.
8. Viską, ką turi Dievas, turi ir išminčius.

Apie kalbėjimą

1. Jei kalbėsi po daugelio kitų, tu geriau matysi, kas yra tinkama.
2. Jei prie liudininkų kalbi tiesą ir net (nesąmoningai) meluoji – tai nėra nuodėmė.
3. Kalbėjimas yra menas, tačiau tylėjimas – dar didesnis menas.
4. Kalbėk, kai nedera tylėti, tačiau (tau) gerai dalykus, kuriuos išmanai, sakyk tik kai reikia.
5. Laimi tie, kurie kalba tiesą, o ne apgaule skinantys pergales.
6. Netrokšk kalbėti pirmas minioje.
7. Tikinčiam žmogui klausyti nemažiau pravartu nei kalbėti.

Apie kūną

1. Kūno nariai yra našta tiems, kurie jų nenaudoją.
2. Neieškok gėrio kūne.
3. Tark sau, kad kūnas – tik tavo sielos apdangalas; tad išlaikyk jį skaisčiu, kadangi jis yra nekaltas.
4. Tu gali jausti Dievą mylinčio žmogaus kūną, tačiau tu nesuvaldysi jo kalbos.

Apie mirtį

1. Geriau mirti, nei nuliūdinti sielą dėl pilvo nesaikingumo.
2. Mirties baimė nuliūdina žmones, dėl sielos nepažinimo.
3. Mirtis nepajėgs sunaikinti...
4. Netapk savo mirties kaltininku. Nepyk ant žmogaus, kuris užmušdamas išims tave iš kūno.

Apie sielą

1. Geriau atmesti sielą, nei atsitiktinai atsisakyti Dievo žodžio.
2. Išmintis veda sielą dievop.
3. Kai kūnas tampa našta sielai – tai puikybė.
4. Ką bepadarys siela, būdama kūne, visa yra liudininkas jai stojant prieš teismą.
5. Nešvarūs demonai reiškia pretenzijas suteptai sielai.
6. Nežalojantis sielos niekada nežaloja ir žmogaus.
7. Pikta siela bėga nuo Dievo.
8. Pikti demonai nesugebės sutrukdyti tikinčiai ir gerai sielai kelyje į Dievą.
9. Tik tuomet kalbėk apie Dievą kam tik nori, kai Tavo siela įsitikino, kad tu myli Dievą.

Apie tiesą

1. Laimintį apgaule sutriuškina tiesa.
2. Mylėk tiesą, o melą laikyk nuodu.
3. Nėra nieko artimesnio tiesai, nei išmintis.
4. Tas, kuris saugo žmones melsdamas visko dėl jų – tai yra Dievo tiesa.

Apie tikėjimą

1. Bailus ir vergiškas žmogus nepajėgs gyventi tikėjimu.
2. Būdamas tikinčiųjų tarpe, stenkis patylėti ir paklausyti.
3. Tikintis negali pamėgti melo.
4. Tikintis tas, kuris pirmiausia daro gerus darbus.
5. Tikintys nekalba daug žodžių, o jų darbai skaitlingi.
6. Tikįs žmogus mėgsta mokytis ir yra tiesos darbininkas.

Apie žmogų

1. Bailus ir vergiškas žmogus nepajėgs gyventi tikėjimu.
2. Tenepriverčia menkas žmogus tavęs nustoti daryti gera.
3. Žmogui geriau nieko neturėti, nei turint neduoti stokojančiam; nes taip ir Dievas jei melsite neduos jums.
4. Žmogus kam nors darantis bloga negali garbinti Dievo.
5. Žmogus vertas Dievo yra Dievas tarp žmonių, ir jis yra Dievo sūnus.

Apie žodžius

1. Menki yra tie, per kuriuos žodis išniekinamas.
2. Nelaiku pasakytas žodis būdingas piktiems ketinimams.
3. Netiesos žodžiai yra piktųjų bruožas.
4. Tavo žodžiai [te]būnie tinkamu laiku.
5. Tegul jūsų gyvenimo darbai liudija jūsų žodžius.
6. Tiesos žodis apie Dievą yra Dievo žodis.

Kitos

1. Būtų jums geriau, jei žmogų žudantis kalavijas nepakiltų; tačiau jei jis pakyla, sakyk sau, kad jis neegzistuoja.
2. Daryk noriai tai, ką dera daryti.
3. Dėl nežinančiųjų nuodėmių turi būti gėda jų mokytojams.
4. Dideli sukrėtimai iššaukia melą.
5. Geriau kitiems tarnauti, nei versti tarnauti kitus.
6. Geriau teik vilčių kam nors, nei sakyk „aš esu išmintingas“.
7. Egzistuoja kartu: Didysis ir sekantis po didžiojo.
8. Įtikink neprotingą, kad tokiu nebūtų; jei jis yra be proto – sergėk jį.
9. Jei imsi globoti našlaičius, tu tapsi daugelio vaikų tėvu ir Dievo numylėtiniu.
10. Jei iš visos širdies tu duodi savo duoną alkanam, tai pasiryžimas Dievo akyse yra didis, nors dovana ir maža.
11. Jei kas nors tau sekasi daryti gerai – sakyk sau savo sieloje, jog tai Dievas daro.
12. Jeigu neskaičiuoji nuodėmių, tai nekalbėk apie tuos dalykus, kurie eina iš Dievo.
13. Jokiu būdu nedaryk to, kas nedera.
14. Karštai stenkis aplenkti kiekvieną žmogų protingumu; būk savarankišku.
15. Kas duoda ką nors be pagarbos – daro smurtą.
16. Malonumus mėgstantis žmogus nedaug tevertas.
17. Meilė žmogui – tai pamaldumo pradžia.
18. Ne filosofui, kuris yra išoriniame kūne, reikia teikti pagarbą, bet vidinio žmogaus filosofui.
19. Nemeluok, nes egzistuoja tas, kuris apgauna ir tas, kuris apgaunamas.
20. Neprovokuok minios pykčio. Žinok, ką dera daryti sėkmės lydimam žmogui.
21. Nesakyk sau, kad tai, ko buvo prašyta, tučtuojau buvo gauta, yra vertingiau už gavėją.
22. Nešnekėk, kai dera veikti.
23. Nė vieno neklaidink, ypač to, kuriam reikia patarimo.
24. Nėra išmintingas tas, kuris išdidžiai <žiūri> į žemę ir į stalus.
25. Pamaldi širdis kuria palaimingą gyvenimą.
26. Ruošiantis blogį kitam, yra pirmas patiriantis jį.
27. Sakantis "aš tikiu", net jei jis ilgai apsimetinėja, nenugalės, bet kris; jei turi širdį, tai turėsi ir gyvenimą.
28. Sutaikink negandas... Jei niekam nedarysi blogo, tai ir pats nieko nebijosi.
29. Tavo gėris ten, kur tavo mintis.
30. Tą, kas mąsto tavyje, vadink žmogumi.
31. Te tavo pamaldūs darbai būna pirmesni nei kiekvienas žodis apie Dievą.
32. Tironas nepajėgs atsiimti palaimos.
33. To, kas nepadeda vargstančiam, ne tik nedaryk, bet ir neklausyk.
34. To, ko nederėtų daryti – nė nesvarstyk.
35. To, ko nenori, kad atsitiktų tau, to pats nedaryk.
36. Tu negali pasiekti supratimo, jei pirmiau nesi tikras, kad turi jį. Šis sakinys ir vėl yra visur.
37. Tu panaudosi didžiulį turtą, jei mielai duosi stokojančiam.

Šaltiniai

• Vertimas į lietuvių kalbą atliktas iš Frederik Wisse angliškos interpretacijos (The Nag Hammadi Library in English. Ed. J.M.Robinson. Leiden, Brill, 1988) neaiškias vietas tikslinant kritinio Chadwick'o teksto pagelba (Chadvick Henry The Sentences of Sextus. A Contribution to the History of Early Christian Ethics. Cambridge, Univ. Press, 1959).
• Egzistuoja dar vienas tačiau čia nepanaudotas teksto leidimas (NHC tyrinėjimų kontekste): Les Sentences de Sexstus (NH, XII,1). Fragments (NH, XII,3) par P.H.Poirier. Fragmente de la Republique de Platon (NH, VI<5) par L.Painchaud. Quebec, Les Presses de l'Univ. Laval, 1983, p.111-154 (Bibliotheque copte de Nag Hammadi. Section "Textes", vol.II).