Narsa
Sentencijos
[keisti]- Baimė pasielgti gėdingai – narsa; tokia pat narsa yra ir sugebėjimas kantriai pakelti negražius, mūsų nepelnytus kitų poelgius. – B. Džonsonas.
- Be kovos ir narsa blėsta. – Seneka.
- Dykinėjimas labiau už visas kitas ydas silpnina narsą. – Š. Lui Monteskjė.
- Išsisukę nuo pirmojo narsos išbandymo, būsite silpnesni užklupti antrojo. – Dž. S. Blekis.
- Įstatymai bergždžiai egzistuoja tiems, kurie neturi nei narsos, nei priemonių juos ginti. – T. B. Makolis.
- Jo narsumo užtektų šimtui liūtų, o proto – dviem asilams. – H. Heinė.
- Kas narsus, tas ir drąsus. – Ciceronas.
- Kiekvienas narsus, kiekvienas teisingas žmogus teikia garbę savo tėvynei. – R. Rolanas.
- Narsa be proto – tik savotiškas bailumas. – Seneka.
- Narsa būtina ne tik drąsiems poelgiams, bet ir vaisingiems darbams bei mintims. – A. Dystervegas.
- Narsa – dorybė, padedanti pavojų ištiktiesiems atlikti didžius darbus. – Aristotelis.
- Narsa ir ištvermė reikalinga žmonėms ne tik gintis nuo priešų, bet ir atremti visus kitus smūgius. – Plutarchas.
- Narsa likimo smūgius daro niekingus. – Demokritas.
- Narsa nelaimėje – pusė nelaimės. – Plautas.
- Narsa nemiršta kartu su didvyriu. – Euripidas.
- Narsa – priešinimosi jėga; drąsa – blogio puolimo jėga. – P. Buastas.
- Narsa – tai baimės niekinimas. Ji įgalina nepaisyti gresiančių pavojų, kviečia juos į kovą ir sutriuškina. – Seneka.
- Narsiam žmogui baimintis, svarstyti galimus atsitiktinumus dera tik kam nors ryžtantis, bet veikti reikia drąsiai. – Herodotas.
- Narsiu vadinamas tas, kuris be baimės eina pasitikti gražios mirties. – Aristotelis.
- Narsumas sąlygoja kitų kilnių savybių tobulėjimą. Argi galima ieškoti tiesos ar puoselėti meilę nebūnant narsiam? – M. K. Gandis.
- Narsumą seka garbė tartum šešėlis. – Ciceronas.
- Narsus ne tik tas, kuris nugali savo priešus, bet ir tas, kuris valdo savo aistras. – Demokritas.
- Narsus žmogus laikosi duotojo žodžio. – P. Kornelis.
- Narsusis paprastai kenčia nedejuodamas, o silpnasis – ir nekentėdamas dejuoja. – P. Buastas.
- Nelaimė – narsos pretekstas. – Seneka.
- Niekas negali manyti esąs visai nugalėtas, kol neprarado narsumo. – Dž. Labokas.
- Niekas šauniau už narsuolį neištveria baisybių. – Aristotelis.
- Rečiausiai pasitaikanti narsa – minties narsa. – A. Fransas.
- Teapleidžia mane viskas, kad tik neapleistų narsa. – J. G. Fichtė.
- Tiktai narsa mažakalbė: ji visada pasirengusi atsiskleisti, parodyti, kad net ir didvyriškumą laiko pareiga, o ne žygdarbiu. – A. Bestuževas.
- Tikroji apsišvietusių tautų narsa pasireiškia ryžtu aukotis dėl tėvynės. – G. V. F. Hėgelis.
- Tikroji narsa atsiskleidžia nelaimėje. – Volteras.
- Turtą prarasi – mažai prarasi, garbę prarasi – daug prarasi, narsumą prarasi – viską prarasi. – J. V. Gėtė.
- Žodžiais lengva būti narsiu, kai nesirengiame pasakyti visos tiesos. – R. Tagorė.