Erazmas Roterdamietis
Iš Wikiquote.
Erazmas Roterdamietis (lot.Desiderius Erasmus Roterodamus (tikr. Gerhardas Gerhadsas) (1469-1536) – olandų teologas, humanistas, filosofas.
Sentencijos ir aforizmai[keisti]
- Aklųjų šalyje viena akim regintis – jau karalius…
- Dažniausiai nugali tas, į kurį nežiūrėta rimtai.
- Fortūna mėgsta žmones ne labai protingus, bet užtat drąsius, įpratusius kartoti: kas bus, tas bus! Išmintis, atvirkščiai, padaro baugius.
- Gamta neapkenčia dirbtinio blizgesio, ir visų geriausiai klesti tai, kas nesudarkyta jokio dirbtinumo.
- Gėris be draugų yra nemalonus.
- Gyvenimas yra ne kas kita, kaip tam tikra komedija, kurioje žmonės, užsidėję vieni vienokias, kiti kitokias kaukes, vaidina kiekvienas savo roles.
- Išmintis padaro baugius: todėl visur, kur pamatysite išminčių, bus skurde gyvenančių, badaujančių, nešvarių, niekinamų ir neapkenčiamų. Tuo tarpu kvailiai plaukte plaukia, jie pasiekia aukštas valstybines vietas, žodžiu, visokeriopai klesti.
- Jau daug metų matome, kad valdovai nieko kita nedaro, tik kariauja; tarp teologų, kunigų, vyskupų ir liaudies nėra nė menkiausio sutarimo: kiek galvų, tiek nuomonių. Jų dvejojimas daugiau negu moteriškas... Jei laikytume vadžias savo rankose, dievaži, žmonių santykiai pasidarytų pakenčiamesni.
- Kaip nėra nieko kvailesnio už išmintį ne vietoje, taip nieko negali būti negudresnio už paiką protingumą.
- Kiekviena įgimta yda darosi dvigubai didesnė, bandant ją paslėpti po išorinės dorybės kauke.
- Nelemta žmogui būti visuomet ir visu kuo laimingam.
- Nematome savo ydų, kaip kuprinės ant pečių.
- Nepasotinamas turtuolis yra vargšų vargšas.
- Netekti draugystės – tas pats, kas netekti saulės.
- Netgi pats siekimas didžiųjų darbų yra vertas garbės.
- Nė vienas pasaulyje negimsta be trūkumų. Kieno trūkumų mažiau, tas geresnis už kitus.
- Niekas taip nekankina žmonių, kaip nešvari sąžinė.
- Numatyti pavyksta ne burtus metant ir ne spėjant, o protu.
- Pačius daiktus suvokti sunku, net lengviausius, kaip, pavyzdžiui, gramatiką, o nuomonės įsisavinamos be vargo, ir jų vienų su pertekliumi pakanka
- Pataikauti savo bičiulių silpnybėms, nematyti jų ydų, net žavėtis jų trūkumais, tartum dorybėmis – argi tai nėra gimininga kvailybei?
- Suradęs naują draugą, nepamiršk senųjų.
- Taigi, kaip gramatikos nemokąs žirgas nėra nelaimingas, lygiai taip negalime vadinti nelaimingu ir kvailo žmogaus, nes jau tokia jo prigimtis.
- Žmonės, patikėkite manimi, ne gimsta, o formuojasi.
