Helena Keler

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Helen Keller (1880-1968) – amerikiečių rašytoja, visuomenės veikėja.

Helena Keler

Sentencijos[redaguoti]

  1. Aš nesu tiktai vienas, bet vis dėl to esu. Aš negaliu padaryti visko, bet vis dėl to kai ką galiu nuveikti. Aš neatsisakysiu padaryti to, ką galiu.
  2. Aš retai galvoju apie savo apribojimus, ir jie niekada manęs neliūdina. Gal kartais vos pajuntu ilgesio prisilietimą, tačiau jis lengvutis, lyg vėjelis tarp gėlių.
  3. Atsuk savo veidą saulei ir nematysi tuomet šešėlių.
  4. Charakteris negali vystytis ramiai ir tyliai. Tik per bandymus ir kančios patirtį mes galime savo sielą sustiprinti, įkvėpti ambiciją ir pasiekti pasiekimų.
  5. Didžiausia proto dovana – tolerancija.
  6. Gal mokslas ir rado vaistus nuo didžiausių blogybių, tačiau nerado nuo pačios didžiausios – žmogaus abejingumo.
  7. Geriausias ir pats gražiausias dalykas pasaulyje negali būti nei pamatytas, nei išgirstas. Jį galima pajausti tik širdimi.
  8. Joks pesimistas nėra atskleidęs žvaigždžių paslapčių, nuplaukęs į nežinomas žemes ar atvėręs naują rojų žmogaus dvasiai.
  9. Labiausiai apgailėtinas žmogus yra tas, kurio akys mato, bet jis pats neregi vizijos.
  10. Mes niekada neišmoktume būti narsūs ir kantrūs, jei pasaulis būtų vien džiaugsmas.
  11. Niekas, gimęs skraidyti, nebus patenkintas šliaužiodamas.
  12. Pačių nuostabiausių dalykų pasaulyje negalima pamatyti ar paliesti. Juos reikia pajusti širdimi.
  13. Tyliai ir ramiai charakteris neugdomas. Tik išbandymai ir kančios stiprina sielą, plečia akiratį, įžiebia garbės troškimą ir skatina siekti sėkmės.
  14. Vieni mes galime padaryti tiek mažai, tačiau mes darydami kartu galime padaryti iš ties labai daug.