Saadis
Saadis (angl.Saadi, (1184-1283/1291) – persų rašytojas.
Sentencijos
[keisti]Apie išminčius
[keisti]- Išminčius panašus į dažų pardavėjo prekydėžę: tylomis rodo savo tobulybę; o kvailasis kaip žygio būgnas: turi stiprų balsą, bet yra tuščias, pasigailėtinas.
- Išminčius, patekęs pas kvailius, neturi tikėtis jų pagarbos, o jei kvailys plepėjimu nugalės išminčių, tai nieko nuostabaus, nes akmeniu galima sudaužyti deimantą.
- Nesistebėk, jei išminčiui tarp neišauklėtų žmonių nepavyks ištarti žodžio: liutnios negirdėti trenkiant būgnui, o ambros kvapą užgožia česnako smarvė.
Kitos
[keisti]- Aš bijau Dievo ir tų, kurie jo nebijo.
- Draugaut ir pyktis reikia su saiku.
be jo visur ir visada sunku. - Du žmonės veltui dirbo ir be prasmės stengėsi: tas, kuris kaupė turtus ir jais nesinaudojo, ir tas, kuris mokėsi mokslų, bet jų niekur nepritaikė.
- Iš visų pasaulio dovanų lieka tik geras vardas, ir nelaimingas tas, kuris net to nepalieka.
- Jei esi abejingas kitų kančioms, esi nevertas žmogaus vardo.
- Kas daroma paskubomis, neilgai tveria.
- Mokinys, kuris mokosi nenoriai – tai paukštis be sparnų.
- Mokytojo nuoskauda geriau negu tėvo švelnumas.
- Mokslininkas be darbų – medis be vaisių.
- Narsumas ne rankos jėga ir ne kardo valdymo menas, narsumas – tai savitvarda ir teisingumas.
- Niekas taip aiškiai nepripažįsta savo nemokšiškumo kaip tas, kuris klausydamas kito pasakojimo, jį nutraukia ir pats pradeda kalbėti.
- Tas draugas, kurs tavo bėdas pamatys
Padės tau kelionėj įveikti kliūtis.
Draugu nevadink pataikūno saldaus.
Ieškokis garbingo, tiesaus, išdidaus. - Tik kantrusis darbą baigs – skubantysis išseks.
- Žmogus aukštesnis už gyvulį savo sugebėjimu kalbėti, bet tampa už jį žemesnis nederamai vartodamas kalbą.