Saadis

Saadis (angl.Saadi, (1184-1283/1291) – persų rašytojas.

Sentencijos

Apie išminčius

1. Išminčius panašus į dažų pardavėjo prekydėžę: tylomis rodo savo tobulybę; o kvailasis kaip žygio būgnas: turi stiprų balsą, bet yra tuščias, pasigailėtinas.
2. Išminčius, patekęs pas kvailius, neturi tikėtis jų pagarbos, o jei kvailys plepėjimu nugalės išminčių, tai nieko nuostabaus, nes akmeniu galima sudaužyti deimantą.
3. Nesistebėk, jei išminčiui tarp neišauklėtų žmonių nepavyks ištarti žodžio: liutnios negirdėti trenkiant būgnui, o ambros kvapą užgožia česnako smarvė.

Kitos

1. Aš bijau Dievo ir tų, kurie jo nebijo.
2. Draugaut ir pyktis reikia su saiku.
   be jo visur ir visada sunku.
3. Du žmonės veltui dirbo ir be prasmės stengėsi: tas, kuris kaupė turtus ir jais nesinaudojo, ir tas, kuris mokėsi mokslų, bet jų niekur nepritaikė.
4. Iš pradžių nuo vyno raudonas, užtat paskui – išblyškęs.
5. Iš visų pasaulio dovanų lieka tik geras vardas, ir nelaimingas tas, kuris net to nepalieka.
6. Jaunai žmonai geriau strėlė į šoną negu senis prie šono.
7. Jei esi abejingas kitų kančioms, esi nevertas žmogaus vardo.
8. Kalbėk su žmonėmis atsižvelgdamas į jų protą.
9. Kas daroma paskubomis, neilgai tveria.
10. Kas sėja blogį – pjauna atgailą.
11. Kol neprakalbins uždaro žmogaus, jo ydų ir dorybių neišgaus.
12. Mokinys, kuris mokosi nenoriai – tai paukštis be sparnų.
13. Mokytojo nuoskauda geriau negu tėvo švelnumas.
14. Mokslininkas be darbų – medis be vaisių.
15. Narsumas ne rankos jėga ir ne kardo valdymo menas, narsumas – tai savitvarda ir teisingumas.
16. Neklausinėk draugų apie savo trūkumus – draugai juos nutylės. Geriau sužinok, ką apie tave kalba priešai.
17. Nemokšai nėra nieko geresnio už tylėjimą; bet jei jis žinotų, kas jam geriausia, nebūtų nemokša.
18. Nesiduok priešo apgaunamas ir nepirk liaupsių iš pataikūno; pirmasis paspendė gudrybių tinklą, o antrasis atvėrė godulio gerklę.
19. Niekas taip aiškiai nepripažįsta savo nemokšiškumo kaip tas, kuris klausydamas kito pasakojimo, jį nutraukia ir pats pradeda kalbėti.
20. Paisyti priešų patarimų – klaida, bet išklausyti juos reikia, kad pasielgtum priešingai. Tai ir bus tikrai teisinga veiksena.
21. Paslaptį net draugui patikėt baugu,
    Nes kiekvienas draugas turi daug draugų.
22. Pašnekovams įkyrėt nereik,
    Pats nutilk, kol nesušuko: „Baik“.
23. Per rūstus pyktis baugina, o nesaikingas gerumas mažina pagarbą žmonių akyse. Nebūk toks rūstus, kad visiems įkyrėtum, ir toks romus, kad su tavimi elgtųsi įžūliai.
24. Senatvės savybė aštrinti gyvenimo spyglius ir blukinti žiedus.
25. Tam, kuris pataria užsispyrėliui, pačiam reikia patarimo.
26. Tas draugas, kurs tavo bėdas pamatys
    Padės tau kelionėj įveikti kliūtis.
    Draugu nevadink pataikūno saldaus.
    Ieškokis garbingo, tiesaus, išdidaus.
27. Tik kantrusis darbą baigs – skubantysis išseks.
28. Žmogus aukštesnis už gyvulį savo sugebėjimu kalbėti, bet tampa už jį žemesnis nederamai vartodamas kalbą.