Kvailumas

Kvailumas – proto trūkumas, su protu nesuderinami dalykai.

Biblija

1. Išmintingas sūnus – džiaugsmas tėvui, kvailas sūnus – skausmas motinai. – Pat.10,1.
2. Kam gi kvailiui pinigai? Kad nusipirktų išminties, nes jam dar trūksta proto? – Pat 17, 16.
3. Kvailys juokiasi visu balsu, o išmintingas žmogus kukliai šypsosi. – Sir 21, 20.
4. Kvailys kalba viską, ką galvoja, o išmintingas susilaiko. – Pat 29,11.
5. Kvailių protas yra jų burnoje, o išmintingųjų burna yra jų prote. – Sir 21, 26.
6. Kvailo žmogaus kelias jam pačiam atrodo teisingas, o išmintingas žmogus klauso patarimo. – Pat 12, 15.
7. Mokyti kvailį – tai kaip klijuoti sudužusį puodą, ar drumsti saldžiai miegančio žmogaus ramybę. – Sir 22, 9.
8. Net kvailys yra laikomas išmintingu, jeigu tyli; protingu, jeigu laiku užsičiaupia. – Pat 17, 28.
9. Smėlio, druskos ir geležies luitas yra mažesnė našta, negu kvailas žmogus. – Sir 22, 15.

Sentencijos ir aforizmai

A  Ą  B  C  Č  D  E  Ę  F  G  H  I  Į  Y  J  K  L  M  N  O  P  R  S  Š  T  U  V  Z  Ž

A

1. Aistros suteikia proto kvailiausiems žmonėms ir paverčia kvailiais protinguosius. – Seneka.
2. Ant kvailumo pamatų nepastatysi proto pastato. – Servantesas.
3. Apsirikti gali ir išmintingas. Neprisipažinti apsirikęs gali tik kvailys. – Ciceronas.
4. Aukščiausi dvasios polėkiai kvailiui atrodo beprotybė. – I. Jašinskaitė.

B

1. Baimė ir kvailumas visada buvo žmonių veiksmų pagrindai. – A. Einšteinas.
2. Bendrauti su išmintingaisiais reikia nuoširdžiai rekomenduoti visiems, nes kvailys pamėgdžiodamas įpranta protingai elgtis. – G. K. Lichtenbergas.
3. Bjaurieji ir kvailiai šiame pasaulyje niekada nepralošia. – O. Vaildas.
4. Bukaprotis – tai burnos neatveriantis kvailys; šia prasme jis vertesnis už plepų kvailį. – Ž. de la Briujeras.
5. Būk iškalbus, bet netuščiažodžiauk, nes tuščiažodžiavimas tolygus paikumui. – U. al Maalis.
6. Būti pernelyg gudriam – viena iš pačių gėdingiausių kvailybės atmainų. – G. K. Lichtenbergas.

D

1. Daugelį idiotų ir silpnapročių išleidžia į pasaulį girtaujantys tėvai. – F. Bekonas.
2. Dažnai žmonės naudojasi protu, kad darytų kvailystes. – F. de Larošfuko.
3. Dažnas ir garsus juokas – kvailumo ir prasto išsiauklėjimo požymis. – F. Česterfildas.
4. Didelę žalą kvailiams daro juos giriantieji. – Demokritas.

G

1. Galiu apskaičiuoti dangaus kūnų judėjimą, bet ne žmonių kvailumą. – I. Niutonas.
2. Geriau vienatvė su knyga, negu bendravimas su kvailiais. – P. Buastas.

I

1. Ir kvaili, ir protingi nepavojingi: pavojingi pusiau kvaili ir pusiau protingi. – J. V. Gėtė.
2. Iš visų vagių patys blogiausi kvailiai: jie grobia iš mūsų laiką ir nuotaiką. – J. V. Gėtė.
3. Išminčius laimingas, tenkindamasis trupučiu, o kvailiui visko maža. – F. de Larošfuko.
4. Išminčius mokosi iš kitų klaidų. Kvailys – iš savųjų. – Konfucijus.
5. Išminčius panašus į dažų pardavėjo prekydėžę: tylomis rodo savo tobulybę; o kvailasis kaip žygio būgnas: turi stiprų balsą, bet yra tuščias, pasigailėtinas. – Saadis.
6. Išminčius, patekęs pas kvailius, neturi tikėtis jų pagarbos, o jei kvailys plepėjimu nugalės išminčių, tai nieko nuostabaus, nes akmeniu galima sudaužyti deimantą. – Saadis.
7. Išmintingi žmonės apgalvoja savo mintis, kvaili jas pagarsina. – H. Heinė.
8. Išmintis turi ribas, o kvailumas beribis. – J. Rainis.
9. Išsilavinimas gali kvailį paversti mokslininku, bet jis niekada nenutrins pirmapradžio antspaudo. – E. P. Bošenas.
10. Išties garbingas žmogus gali būti įsimylėjęs kaip beprotis, bet ne kaip kvailys. – F. de Larošfuko.

Į

1. Įžvalgumas dar neįrodo proto. Kvailiai ir net bepročiai būna stebėtinai įžvalgūs. – A. Puškinas.

J

1. Jei kvailys bijotų pasakyti kvailystę, jis jau nebūtų kvailys. – Ž. de la Briujeras.
2. Jeigu kvailys ir duos netyčia gerą patarimą, tai jį įgyvendinti dera protingam žmogui. – G. E. Lesingas.
3. Jeigu nebūtų proto, jautulingumas mus užjodytų. Tam ir protas, kad pažabotų jo kvailybes. – V. Šekspyras.
4. Jeigu protingas žmogus padaro kvailystę, tai jau, žinoma, nemažą. – J. V. Gėtė.
5. Jeigu tuštybė suteikė kam nors laimę, tai tikriausiai tas kas nors buvo kvailys. – Ž. Ž. Ruso.
6. Juoktis iš protingų žmonių – kvailių privilegija. – Ž. de la Briujeras.

K

1. Kai kvailys ir protingasis žiūri į tą patį medį, kvailiui jis atrodo visai kitoks negu protingajam. – V. Bleikas.
2. Kai tik kvailys mus pagiria, jis jau neatrodo mums toks kvailas. – F. de Larošfuko.
3. Kartais man skaudina širdį mintis, kad genialumas turi ribas, o kvailybė – ne. – A. Diuma (sūnus).
4. Kas daug kalba, tas pasako daug kvailysčių. – P. Kornelis.
5. Kas gali būti panašesnio į kvailystę, kaip nuolaidžiauti savo draugų silpnybėms, nematyti jų trūkumų, žavėtis jų ydomis tarsi dorybėmis. – Erazmas Roterdamietis.
6. Kas yra diduomenė? Tai kvailių ir niekšų bendruomenė. – O. de Balzakas.
7. Kas niekada nedarė kvailysčių, tas ne toks išmintingas, kaip jam atrodo. – F. de Larošfuko.
8. Kiekvienam gali pasitaikyti pasakyti kvailystę. Bėda, kai ji pasakoma apgalvotai. – M. de Montenis.
9. Kiekvienam kenkia arba savas kvailumas, arba svetimas niekšiškumas. – Seneka.
10. Kiekvienas kvailys kankinasi, niekindamas tai, ką turi. – Seneka.
11. Kiekvienas kvailys susiras dar didesnį kvailį, kuris juo žavėsis. – N. Bualo.
12. Kiekvienas žmogus turi teisę būti kvailys, tam nepaprieštarausi, bet ir teise naudotis reikia santūriai. – L. Bernė.
13. Klausyti – tai mandagumas, kurį protingas žmogus dažnai reiškia kvailiui, bet į kurį šis niekada neatsako tuo pačiu. – A. Dekurselis.
14. Kruvinos kvailystės nepataisomos. – Stendalis.
15. Kur kvailystė – pavyzdys, ten protas – beprotybė. – J. V. Gėtė.
16. Kvailys nuo knygų dvigubai kvailėja. – Moljeras.
17. Kvailys tas, kuris mėgina pridengti savo menkystę protėvių nuopelnais. – H. Heinė.
18. Kvailys težino tik tai, kas įvyko. – Homeras.
19. Kvailam gimti ne sarmata. Tik mirti kvailam gėda. – E. M. Remarkas.
20. Kvailas tas, kuris daro sau bloga, norėdamas padaryti gerą savo draugui. – Hipokratas.
21. Kvaili žmonės ne visuomet nepavojingi: jiems užtenka sugebėjimo pasakyti tiek, kad įžeistų ar apšmeižtų artimą. – H. Fildingas.
22. Kvailiai ir išminčiai vienodai nepavojingi. Pavojingi pusiau kvailiai ir pusiau išminčiai. – J. V. Gėtė.
23. Kvailiai nebūna drovūs, nors drovumas ir įgauna visus kvailybės pavidalus. – Ž. Ž. Ruso.
24. Kvailiai pastebi tik žmonių klaidas ir nekreipia dėmesio į jų dorybes. Jie panašūs į muses, kurios tykoja tūpti tik ant karščiuojančios kūno dalies. – Abu'l Faradžas al Isfahanijus.
25. Kvailiausia iš visų kvailybių yra tada, kai jaunos geros galvos įsivaizduoja netenkančios savo originalumo, jei pripažįsta tai, kas jau kitų buvo pripažinta. – J. V. Gėtė.
26. Kvailiems žmonėms nelaimės, kurias jie prisišaukia, turėtų tapti mokytojais. – V. Šekspyras.
27. Kvailio liežuvis aplenkia mintį. – Sokratas.
28. Kvailiui senatvė – našta, neišmanėliui – žiema, o mokslo vyrui – auksinė pjūtis. – Volteras.
29. Kvailybė būna dvejopa: tyli ir plepi. – O. de Balzakas.
30. Kvailybė, net ir pasiekusi, ko troško, niekada nebūna patenkinta. – Ciceronas.
31. Kvailybė tokia klampi, kad neįmanoma jos dorai ištirti; joje nekyla jokio atgarsio, ji viską susiurbia negrąžinamai. – O. de Balzakas.
32. Kvailys, pripažinęs esąs kvailys, jau nėra kvailys. – F. Dostojevskis.
33. Kvailys težino tik tai, kas įvyko. – Homeras.
34. Kvailystę galima įveikti tik kita kvailyste. – Chose Ortega I Gasetas.
35. Kvailystė visada trumpa ir nuoširdi, o protas išsisukinėja ir slapstosi. Protas – niekšas, o kvailystė atvira ir sąžininga. – F. Dostojevskis.
36. Kvailumas ir pasipūtimas neatskiriami draugai. – P. O. Bomaršė.
37. Kvailų minčių ateina kiekvienam, tik protingas jų neišsako. – V. Bušas.

L

1. Liežuvavimas ir šmeižtas neturėtų tokios galios, jei kvailumas netiestų jiems kelio. – A. Diuma (sūnus).

M

1. Meilikavimas – kvailių masalas. – M. Andersenas Neksė.
2. Mokytas kvailys yra didesnis kvailys už nemokytą kvailį. – Moljeras.
3. Moralizuojantis vyras paprastai esti veidmainis, o moralizuojanti moteris – visada kvailelė. – O. Vaildas.
4. Moterys įsimyli nepataisomus kvailius, o palieka gerus iki šleikštulio. – O. Vaildas.
5. Mums visada patinka, kai meilikaujamai giriamos trūkstamos mūsų savybės. Pasakykite kvailiui, kad jis labai protingas, ir sukčiui, kad jis garbingiausias žmogus pasaulyje, ir jie puls jums ant kaklo. – H. Fildingas.

N

1. Ne žodis, o nelaimė yra kvailių mokytoja. – Demokritas.
2. Neįmanoma garbingai ir nuoširdžiai ginčytis su kvailiu. – M. de Montenis.
3. Nėra įkyresnių kvailių už turinčius šiek tiek proto. – F. de Larošfuko.
4. Nėra nieko kvailesnio kaip veido išraiška žmogaus, kuriam sakomi komplimentai. – A. Židas.
5. Nėra nieko kvailesnio už kvailą juoką. – Katulas.
6. Nėra nieko pavojingesnio už kvailį, bandantį pavaizduoti protingą. – J. V. Gėtė.
7. Nėra tokios kvailystės, kurios nepajėgtų ištaisyti protas, ir nėra tokios išminties, kurios nepajėgtų sugadinti kvailystė. – J. V. Gėtė.
8. Niekas nebūna kvailas visada, retkarčiais – būna kiekvienas. – Dž. Herbertas.
9. Niekuo nesistebėti yra, aišku, kvailumo, o ne proto požymis. – F. Dostojevskis.

P

1. Pajuokti protingus žmones – natūrali kvailių privilegija. – A. de Lamartinas.
2. Pakantumas kvailybei būdingas kiekvienam protingam žmogui. – Abu'l Faradžas al Isfahanijus.
3. Paprasčiausias būdas tapti kvailiu – remtis sistema. – J. V. Gėtė.
4. Pasaulis susideda iš tinginių, kurie nori turėti pinigų nedirbdami, ir kvailių, kurie pasirengę dirbti nepraturtėdami. – B. Šo.
5. Pasaulyje kvailių daugiau negu apgavikų, kitaip apgavikai neturetų iš ko gyventi. – S. Batleris.
6. Pasitaiko gyvenime situacijų, iš kurių išnarplioti gali padėti tik kvailumas. – F. de Larošfuko.
7. Pati kvailiausia moteris pajėgi suvaldyti patį protingiausią vyrą, bet tik pati protingiausia – kvailį. – Dž. R. Kiplingas.
8. Patikėkite, kvailybė turi savitą kvapą. Net jei žmogus tyli. – Ž. Renaras.
9. Patirtis didina mūsų išmintį, bet nemažina mūsų kvailumo. – H. V. Šo.
10. Pažadai – tai spąstai, į kuriuos patenka kvailiai. – B. Grasjanas.
11. Persigudrauti – viena gėdingiausių kvailumo formų. – G. K. Lichtenbergas.
12. Pirmas kvailumo požymis yra visiškas gėdos nebuvimas. – Z. Froidas.
13. Postringauti su kvailiu – tolygu degti žvakes neregiams. – P. Buastas.
14. Protingas kovoja su aistra, kvailys tampa jos vergu. – Epiktetas.
15. Protingas žmogus daro tai, ką kvailas daro pavėluotai. – B. Grasjanas.
16. Protingas žmogus regi neaprėpiamas galimybes, o kvailys laiko galimu tik tai, kas yra. – D. Didro.

S

1. Skirtumas tarp genialumo ir kvailumo yra tik toks, kad genialumas turi ribą. – A. Einšteinas.
2. Stengdamiesi išvengti vienų ydų, kvailiai pasiduoda kitoms. – Horacijus.
3. Suklysti būdinga kiekvienam, bet savo klaidą užsispyręs gina tik kvailys. – Ciceronas.
4. Susidūręs su nemokšiškumu, kvailumu ir šiurkštumu, pulk iš visų jėgų, nepailsdamas; kol esi gyvas, smok jiems smūgį po smūgio. – T. Karlailis.

Š

1. Šalia kvailio visada rasis apgavikas. – O. de Balzakas.

T

1. Tai, ką žmonės vadina likimu, dažniausiai yra kvailystės, padarytos jų pačių. – A. Šopenhaueris.
2. Tas, kuris gyvenime niekada nebuvo atsidūręs kvailio vietoje, niekada nebuvo ir išmintingas. – H. Heinė.
3. Tėra du tikrai begaliniai dalykai: visata ir kvailystė. Ir dėl visatos aš nesu tikras. – A. Einšteinas.
4. Tie kvailesni už gyvulius, kurie malšina troškulį ne vandeniu, o vynu. – Diogenas.
5. Tik išminčių patenkina jo turtas, o kvailys kankinasi niekindamas tai, ką turi. – Seneka.
6. Tik kvailiai ir numirėliai niekada nekeičia nuomonės. – Dž. R. Lovelis.
7. Tik kvailiai vadina savivalę laisve. – Tacitas.
8. Tik kvailys bijo gaujos, kai galima eiti tik po vieną. – Seneka.
9. Tik kvailys, galvodamas apie ateitį, užmiršta dabartį. – N. Gogolis.
10. Tik pačių kilniausių motyvų skatinamas žmogus padaro visišką kvailystę. – O. Vaildas.
11. Tylėjimas – kvailių dorybė. – F. Bekonas.
12. Tylumas – kvailio išmintis. – Publijus Siras.

U

1. Užčiaupti burną kvailiui – nemandagu, bet leisti jam tęsti – tiesiog žiauru. – B. Franklinas.
2. Užsispyrimas ir besaikis įkarštis ginče – pats tikrasis kvailumo požymis. Kažin ar rasi pasauly kitą padarą, kuris būtų toks užsispyręs, nesvyruojantis, nieko nepaisantis, toks orus ir rimtas, koks yra asilas? – M. de Montenis.

V

1. Visa problema su pasauliu yra ta, kad kvailiai ir fanatikai visada tokie savimi pasitikintys, o išmintingesni – tokie pilni dvejonių. – B. Raselas.
2. Visai nebūtina visada sakyti viską, ką galvoji, tai būtų kvailystė, bet visa, ką sakai, turi atitikti tavo mintis; antraip tai – pikta apgaulė. – M. de Montenis.
3. Visi kalba apie kvailį ir pagyrūną, kad jis kvailys ir pagyrūnas, bet niekas nesako šito jam, o jis taip ir miršta nesužinojęs apie save to, ką žino visi. – Ž. de la Briujeras.
4. Visiems kvailiams knieti iš ko nors pasijuokti. – A. Popas.

Ž

1. Žinok, kad kvailiams atsakyti dera tylėjimu. – U. al Maalis.
2. Žmogus, atkakliai kartojantis nesąs kvailys, paprastai turi dėl to kažkokių abejonių. – V. Mizneris.

Patarlės ir priežodžiai

Afrikiečių

1. Geriau gyventi su kvailiu negu su melagiu.
2. Iki to laiko, kol kvailys išmoko žaidimą, žaidėjai jau išsiskirstė.
3. Kai tu klausinėji, tu tampi kvailiu trumpam; kai tu nieko neklausineji, tu tampi kvailiu visam savo likusiam gyvenimui.
4. Kas šiuo momentu kvailį įaudrina, tą išmintingas jau yra girdėjęs anksčiau, ir tai jo nebejaudina.
5. Kiekvienas turi teisę būti kvailys, tik kai kurie piktnaudžiauja šia teise.
6. Kvaila galva silpnina pėdas.
7. Kvaila yra musė, kuri palaidojama kartu su lavonu.
8. Kvailas yra šuo, kuris loja ant dramblio.
9. Kvailio protas yra, kaip suskilęs puodas – jis nelaiko savyje išminties.
10. Kvailys ir jo pinigai yra vienas didelis balius.
11. Kvailys ir vanduo eis ten, kur jie yra nukreipiami.
12. Nebūk toks kvailas, kad išmintį pakeistum žiniomis, nes tu prarasi supratimą.
13. Neleisk kvailiui bučiuoti tavęs; nesileisk bučiniui apkvailinti tavęs.
14. Tik kvailys testuoja vandens gylį abiejomis pėdomis.

Anglų

1. Geriau būti laikomam kvailiu, negu prasižioti ir pašalinti visas abejones.
2. Kvaila dainuoti kurčiam žmogui dukart.
3. Kvailiai skuba ten, kur angelai bijo įžengti.
4. Kvailumas nenužudys tavęs, bet jis gali priversti tave paprakaituoti.
5. Mėgaukis savo truputėliu, kol kvailys siekia dar daugiau.
6. Versliam kvailiui tereikia tik truputį žinoti.
7. Viltys yra kvailio pajamos.

Gruzinų

1. Jeigu tu baudi savo vaiką, tai esi kvailys.

Indų

1. Visą gyvenimą kvailys praleidęs po gudruolio padu nepažins tiesos, kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio.

Ispanų

1. Ką kvailas daro pabaigoje, tą protingas – pradžioje.
2. Kvailys savo namuose žino daugiau negu protingas kito namuose.
3. Pirmas laiptelis kvailystės kopėčiomis yra tikėti, kad esi protingas.

Kinų

1. Išminčius klausia savęs, kvailys – kitų.
2. Išmintingieji tyli, gabieji kalba, o kvailiai ginčijasi.
3. Išmintis, kaip ir kvailybė, atsiskleidžia ginče.

Lietuvių=

1. Akmens plaukti neišmokysi, kvailo neišgydysi.
2. Ale durnių pridygo, kaip grybų po lietaus.
3. Du kvaili, trečias – be proto.
4. Duok durniui. kelią.
5. Durnas kaip bato aulas.
6. Geriau su protingu vyžotu negu su kvailu piniguotu.
7. Gudrus kalba tik reikalui esant, durnas – visados.
8. Gudrus kitiems patarti, kvailas pačiam iš bėdos išsinerti.
9. Gudrus svetimas klaidas suskaityti, kvailas, kai reikia savo nors vieną pamatyti.
10. Gudrų apgauna, kvailas pats apsigauna.
11. Yra galvočių ir trejų metų, o kvailių ir šimto metų.
12. Klausk kvailio razumo.
13. Kvailą ir bažnyčioj muša.
14. Kvailą pažinsi iš kalbos, gudrų – iš darbų.
15. Kvailys su pinigais – tai dar ne biznierius.
16. Ne tas kvailas, kuris paslysta, bet tas, kuris toje pačioje vietoje du kartus paslysta.
17. Nuo kvailumo vaistų nėra.
18. Pijokas prageria, liurkis prakūrija, o durniaus ir taip pinigai praeina.
19. Tinginys tingi, girtuoklis pralaka, o kvailas pats nežino, kur pinigą išleidžia.
20. Trys pasaulyje kvailiai: žydas, kad geriausios kiaulienos nevalgo, bajoras, kad sveikiems savo švarkams užpakalį skaldo, gaidys, kad gieda, kada visi miega.
21. Turtas – išmintingo tarnas, kvailio – ponas.
22. Turtus leidi – kvailiu darais.
23. Už gudrų ne gudresnis, už kvailą ne kvailesnis.
24. Verčiau išmintigas pabars, nei kvailas prigaus.
25. Viltis – kvailių motina.
26. Visą gyvenimą kvailys praleidęs po gudruolio padu nepažins tiesos, kaip ir šaukštas niekuomet nesupras maisto skonio.
27. Visi mes esame kvaili, tik nevienodai.
28. Žiūrėk žemyn – mislys, kad kvailas.

Lotynų

1. Kuo didesnis kvailys, tuo didesnis jo įžūlumas.
2. Kvaila yra mylėti grandines, nors ir iš aukso jos būtų.
3. Kvailys bijo likimo; išmintingas iškenčia jį.
4. Kvailys kalba kvailystes.
5. Linksėjimas galva išmintingam žmogui ir lazda kvailiui.
6. Mes visi buvome kvailiais savo laiku.
7. Nė vienas nėra visada kvailas; kiekvienas – kartais.
8. Niekink mokyklą ir pasilik kvailas.
9. Nieko nėra kvailiau, kaip paviršutiniškai domėtis daugeliu dalykų.
10. Sėkmė padaro kvailį atrodantį išmintingu.
11. Talentas ir skurdas, turtas ir kvailumas dažnai gyvena kartu.
12. Tas yra išmintingas, kuris gali prisitaikyti prie visų gyvenimo atvejų, bet kvailys rungtyniauja ir kenčia, kaip plaukikas plaukiantis prieš srovę.
13. Tie, kurie pastebi kitų klaidas, bet nemato savo – yra išmintingi kitiems, bet kvailiai patys sau.

Persų

1. Perspėk kvailą – jis tavęs nekęs, perspėk išmintingą – jis tave mylės.

Prancūzų

1. Kvailių pinigai priklauso protingiesiems.

Rusų

1. Viltis — kvailių motina.

Vokiečių

1. Ne tas kvailas, kuris paslysta, bet tas, kuris toje pačioje vietoje du kartus paslysta.

Žydų

1. Bijok ožio iš priekio, arklio – iš už nugaros, kvailio – iš visų pusių.

Merfio dėsniai

1. Įsimylėjęs išminčius ir įsimylėjęs kvailys – praktika rodo, kad skirtumas tarp jų nežymus.
2. Niekad nesiginčyk su kvailiu – žmonės gali nesuprasti, kuris iš jūsų yra kvailys.
3. Pasiųsi kvailį butelio, tai jis, kvailys, vieną ir atneš.

Taip pat skaitykite

• Beprotybė
• Idiotas