Horacijus

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Horacijus (lot. Quintus Horatius Flaccus, (65-27 pr. Kr.) – senovės romėnų poetas.

Horacijus

Sentencijos[redaguoti]

Apie darbą[redaguoti]

  1. Maža skruzdėlytė tebūnie didžio darbo pavyzdys.
  2. Nieko gyvenime nepasieksite be atkaklaus darbo.
  3. Po mano mirties liks mano darbai.
  4. Pradžia yra pati svarbiausia darbo dalis.

Apie draugą[redaguoti]

  1. Aš esu tikras, kad niekas negali prilygti nuoširdžiam draugui.
  2. Jei už akių burnoja kas draugą arba, išgirdęs / Apkalbant kitą, nė žodžio apginti jį nepasako, / Jeigu jis juokdario garbei pramano nebūtų dalykų / Arba dėl juoko pagarsina paslaptį draugo: / ...Štai kas bjaurus, pavojingas! Saugokis tokio!
  3. Tenebūnie tarp draugų tokio, kuris išplepėtų, ką girdėjęs.

Apie gyvenimą[redaguoti]

  1. Gyvenimas nieko neduoda be darbo.
  2. Kas delsia sutvarkyti savo gyvenimą, panašus į naivuolį, laukiantį prie upės, kol ji liausis tekėjusi.
  3. Tiesa ir sąžiningas gyvenimas – štai mano siekių tikslas.

Apie ydas[redaguoti]

  1. Dorybę sudaro ydų vengimas ir aukščiausia išmintis.
  2. Nėra žmonių be ydų. Iš mūsų tas tėra geriausias, kuris turi jų mažiausiai.
  3. Stengdamiesi išvengti vienų ydų, kvailiai pasiduoda kitoms.

Apie žodį[redaguoti]

  1. Gryna širdim tu susiurbki žodžius ir tikėki išminčiais./ Jausim ilgai naujo indo sugertąjį kvapą.
  2. Ir medžių lapai kasmet keičiasi, ir atgyvenę savo amžių žodžiai užleidžia vietą naujiems.
  3. Jei mokai, stenkis kalbėti trumpai, kad klusnus protas tuoj pat suprastų žodžius ir saugotų juos atmintyje tiksliai. Visa, ko nereikia, mūsų suvokimas saugoti negali.
  4. Kai esmė iš anksto apgalvota, žodžiai ateina savaime.
  5. Kartą, paleistas žodis nebesugrįš.
  6. Pasakytas žodis negrįžta.

Kitos[redaguoti]

  1. Amžinoje baimėje gyvenančio nepavadinsiu laisvu.
  2. Atsargumo niekada nebūna per daug.
  3. Bijok pigių pagyrų, pridengtų lapės kailiu.
  4. Blyškiaveidė giltinė beldžiasi tiek į vargšo trobelės, tiek į karalių rūmų duris.
  5. Daryk pinigus. Jei gali – sąžiningai, jeigu ne – tiesiog daryk pinigus.
  6. Dažniau bent pasverk, ką ir kam tu esi priplepėjęs.
  7. Draugės trūkumų mylimasis nepastebi.
  8. Džiaukis šia diena! Naudokis proga!
  9. Elkimės taip visada, kaip tinka amžiui kiekvieno.
  10. Gimdydami kankinosi kalnai, o gimė apgailėtinas peliukas.
  11. Glauskim kalbas, kad mintis ne pakriktų, o veržtųsi.
  12. Išvaryk gamtą negrįžtamai, ji vis tiek grįš.
  13. Jei nebėgioji, kol sveikas, teks pabėgioti, kai susirgsi.
  14. Juokai, pašaipus žodis daugelį net svarbių dalykų nusako taikliau ir geriau negu rimtas ir nuodugnus nagrinėjimas.
  15. Kad ir kaip imperatoriai kvailiotų, visada kliūva liaudžiai.
  16. Kad ir su šakėmis išgintum prigimtį, ji vis tiek ir vėl sugrįžta.
  17. Kas nori atlaidumo savo trūkumams, tegul būna atlaidus kitų trūkumams.
  18. Kiekvieni praeinantys metai ką nors iš mūsų atima.
  19. Labai aukštus kalnus tranko žaibai.
  20. Malonu ir garbinga mirti dėl tėvynės.
  21. Naudokitės šia diena, ir kuo mažiau pasitikėkite rytojumi.
  22. Nebūna laimės be kirmgraužų.
  23. Neužmiršk sunkiomis aplinkybėmis išsaugoti blaivų protą.
  24. Niekuo nereikia stebėtis.
  25. Nuo vyno žūsta grožis, vynas trumpina jaunystę.
  26. Pavyduolis liesėja, kai kitam sekasi.
  27. Pyktis yra trumpa beprotybė.
  28. Reikia dabar pasakyti tik tai, kas pritinka šiandieną. / O kitką verčiau atidėt, pasakysim prireikus.
  29. Rytdiena nesvarbu, nes gyvenu šiandien.
  30. Sąžine gryna gyvent – tai gyvent be nuodėmių.
  31. Sukauptas turtas gali tarnauti, bet gali ir pavergti.
  32. Stenkis ir sunkią valandą išsaugoti dvasios tvirtybę.
  33. Šykštuolis visada skursta.
  34. Tebūnie visur kur saikas, tebūnie pagaliau tam tikros ribos.
  35. Valdyk savo nuotaiką: jeigu ji tau nepaklus, ji ims įsakinėti.
  36. Visada stenkis, kad karštuose reikaluose tavo protas būtų šaltas.
  37. Viskam yra saikas.
  38. Vynas liežuvį atpalaiduoja.
  39. Vynas žudo grožį, vynas trumpina jaunystę.
  40. Žmonijai nieko nėra neįmanomo.

Nuorodos[redaguoti]

Wikipedia
Puslapis Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje