Kristianas Nestelis Bouvis
Kristianas Nestelis Bouvis (angl. Christian Nestell Bovee (1820-1904) – amerikiečių rašytojas, satyrikas.
Sentencijos
[keisti]Apie protą
[keisti]- Protingai kalbėti sunku, o protingai tylėti dar sunkiau.
- Protingas atsargumas reiškiasi ne tik tuo, kad žmogus niekados nedaro klaidų, kiek tuo, kad jis neleidžia joms pasikartoti.
- Retas protas žūva nuo susidėvėjimo, diduma jų surūdija nenaudojami.
Kitos
[keisti]- Bučinio aistra jį padaro saldų; bučiniu išreiškiami meilės jausmai jį padaro šventu.
- Būkime senatvėje tokie pat linksmi kaip jaunystėje. Jaunystė, kaip vyturys, turi savo rytines giesmes; senatvė, kaip lakštingala, privalo turėti savo vakarines giesmes.
- Būti apdairiam – nereiškia klaidų niekada nedaryti, svarbu klaidų nekartoti.
- Dangus paskolino jums sielą, žemė paskolins kapą.
- Daug ką apie žmogaus būdą galima sužinoti stebint, kaip jis juokiasi. Kai kurie niekada nesijuokia, tik šiepia dantis.
- Garbingumas – ne tik pirmas žingsnis į didybę: jis pats yra didybė.
- Gerumas – tai kalba, kuria gali kalbėti nebyliai ir kurią gali girdėti kurtieji.
- Kai visa prarasta, vis dėlto dar lieka viltis.
- Kai visko netenkama, vis dėlto dar lieka ateitis.
- Klaida tėra klaidingo manymo rezultatas, bet atkaklus jau pastebėtos klaidos laikymasis yra silpno charakterio požymis.
- Mes žalojame gyvenimą beprotybėmis ir ydomis, o paskui skundžiamės ištikusiom bėdom ir guodžiamės, kad nelaimė glūdi pačioje daiktų prigimtyje.
- Mūsų baimės iš dalies esti visai nepagrįstos, iš dalies tiesiog gėdingos.
- Nedidelė mandagumo dozė daro gyvenimą malonų, didelė – jį sutaurina.
- Nemiršta tas, kas gyvas savo kūriniuose.
- Nelaimė panaši į kalvio kūjį: daužydama kala.
- Nepasitikėjimas savimi – daugumos mūsų nesėkmių priežastis.
- Nėra baisenio tirono už įprotį, ir žmogaus negali būti laisvas, kol nesipriešina jo paliepimams.
- Pasaulyje tiek daug didžių žmonių. Argi kiekvienas kaimas, kiekvienas miestas, kiekviena šalis neturi savojo didžio žmogaus?
- Patenkintasai tuo, kas padaryta, niekada neišgarsės tolesniais darbais. Jis jau miręs ir ima želti žole.
- Pelnytas pagyrimas reikalingas vaikams kaip saulės šviesa gėlėms.
- Po dievo pirmiausia turime būti dėkingi moteriai: iš pradžių ji padovanoja mums gyvenimą, paskui jam suteikia prasmę.
- Pusė mūsų baimės neturi jokio pagrindo, o pusė – paprasčiausiai gėdinga.
- Tiesa, kaip ir saulė, gali apsiblausti, bet tik laikinai.
- Veiklieji retai būna nusiminę; veiklumas ir liūdesys sunkiai suderinami.
- Žmonės tampa išmintingesni, kai pradeda senti, o visuomenė – gerėti.
- Žmonija už didžias nelaimes iš dalies apdovanojama didžiomis pamokomis.