Gyvenimo prasmė
Sentencijos[keisti]
- Gyvenimo prasmė yra būti su žmonėmis, kuriuos myli ir kurie myli tave. – Šakira.
- Juk gyvenimo prasmė vis kitokia priklausomai nuo žmogaus, nuo kiekvienos jo dienos ir valandos. Tad svarbu ne gyvenimo prasmė apskritai, o kurio nors asmens gyvenimo prasmė. – V. Franklis.
- Kai gyventi gera, nėra reikalo ginčytis dėl gyvenimo prasmės. – R. Bredberis.
- Ką tai reiškia „gyvenimo prasmė“? Jos nėra atskirai nuo manęs ir nuo visuomenės, kurioje gyvenu. Vadinasi, tiktai išreikšdamas save vienu ar kitu darbu, priimtinu, naudingu, reikalingu visuomenei, aš deklaruoju savo individualų gyvenimo prasmės suvokimą. – J. Marcinkevičius.
- Mano gyvenimo prasmė yra tokia, kokią aš panorėsiu jam suteikti. – P. Koeljas.
- Spręsti apie žmogaus gyvenimo prasmę neįmanoma iš jo trukmės. Juk skaitomą biografiją irgi vertiname ne pagal jos "ilgį", knygos puslapių skaičių, o pagal turiningumą. – V. Franklis.
- Tas, kuris padėjo bent vienam vieninteliam žmogui, suvokė gyvenimo prasmę. – S. Cveigas.
- Tu ieškai gyvenimo prasmės, bet prasmė pirmiausia – tapti savimi, o ne pasiekti apgailėtiną ramybę, kurią teikia ginčų užmiršimas. – A. de Sent-Egziuperi.
- Vargas žmonėms, nesuvokiantiems savo gyvenimo prasmės. – B. Paskalis.
- Žmogus neturėtų laukti, kol kas jam pasakys, kokia jo gyvenimo prasmė, nes į šį klausimą atsakyti gali tik jis pats. Užduoda šį klausimą gyvenimas, ir žmogus atsako savo gyvenimu, kai yra už jį atsakingas. – V. Franklis.
- Žmonės labai anksti suvokia savo gyvenimo prasmę. Gal todėl jie taip pat anksti jos ir išsižada. – P. Koeljas.
