Pereiti prie turinio

Namai

Iš Wikiquote.
(Nukreipta iš Namas)
  1. Namai ir turtai paveldimi iš tėvų, o išmintinga žmona – nuo Viešpaties. – Pat 19,14.

Sentencijos ir aforizmai

[keisti]
  1. Man reikia namo, kuris jau turi savo istoriją; nenoriu praleisti viso savo gyvenimo auklėdamas jauną ir nepatyrusį namą. – Dž. K. Džeromas.
  2. ...mes turime išklampoti tiek purvo ir absurdo, kad pareitume namo! Ir mes nieko neturime, kas mus vestų, vienintelis mūsų vedlys – namų ilgesys. – H. Hesė.
  3. Moteriai namai turi būti centras, bet ne jos pasaulio ribos. – M. Tečer.
  4. Mūsų namai – tai mūsų kalėjimai; tačiau juose galima pajusti laisvę, jei juos sutvarkome savo nuožiūra. – K. Šanel.
  5. Namai, kuriuose nėra knygų, panašūs į kūną be sielos. – Ciceronas.
  6. Namų laimei suprasti reikia kantrybės. Kaprizingos sielos mieliau renkasi nelaimingumą. – Dž. Santajana.
  7. Namų puošmena – juos lankantys draugai. – R. V. Emersonas.
  8. Namų židinys turi būti ne gyvenamoji vieta, o vieta, į kurią mes visada sugrįžtame. – A. de Monterlanas.
  9. Negaila, kad žmogus praranda pinigus, namus, dvarus – visa tai jam nepriklauso. O gaila, kai žmogus praranda savo tikrąją nuosavybę – žmogiškąjį orumą. – Epiktetas.
  10. Savo naująjį namą pirmaisiais metais atiduok priešui, antraisiais – draugui, o trečiaisiais įsikurk jame pats. – V. Hazlitas.
  11. Šešiasdešimties metų žmogus pradeda suprasti namų židinio vertę. – E. Dž. Bulveris-Litonas.
  12. Šiais laikais tėvai taip skuba ir siekia karjeros, turtų, kad nebelieka laiko pabūti su vaikais. Tad nenuostabu, kad namai tampa ta vieta, kurioje prasideda pasaulio taikos destrukcija. – Motina Teresė.
  13. Tėvynėžmogaus, o ne vergo namai. – Dž. Madžinis.
  14. Žmogus yra niekas be savo šaknų – tegu tai bus mažytė oazė dykumoje, raudonas riebus molžemis, kokio nors kalno šlaitas, uolėta jūros pakrantė ar lopinėlis didmiesčio gatvės. Kiekvienas suleidžiame šaknis į juodžemio sklypelį, į pelkę arba balto biraus smėlio juostą, į akmenį, asfaltą ar į kilimo skiautę tam, kad galėtume pavadinti šitą vietą vienu vieninteliu svarbiu žodžiu – namai. – K. Vonegutas.

Patarlės ir priežodžiai

[keisti]
  1. Kai paukštis nori grįžti namo, jis skris net tada, jei nukirpsi jam sparnus.
  2. Kai tavo namas dega, tu nebesirenki kas tau pagelbėtų jį užgęsinti.
  3. Prieš pirkdamas namą – pasižiūrėk kas bus tavo kaimynai.
  4. Tautos griovimas prasideda jos žmonių namuose.
  5. Tu negali paslėpti dūmų, kada namas dega.
  6. Vyras gali būti namų galva, bet žmona yra namų širdis.
  1. Iš plytų ir cemento pastatomas namas, o iš vaikų juoko – namų židinys.
  1. Nenurodyk krypties į savo namus kaire ranka.
  1. Jei namuose yra juoda katė – juose visada yra ir meilės.
  2. Namai yra ten, kur yra širdis.
  3. Nedaryk durų platesnių negu namas (namams nepritinka turėti per daug lankytojų).
  4. Neprinešk purvo į mylinčius namus.
  5. Nesudegink savo namo, norėdamas nubaidyti šalin pelę.
  6. Rytuose ar vakaruose, bet geriausia – namuose.
  1. Kvailys savo namuose žino daugiau negu protingas kito namuose.
  1. Gera žmona – namie rojus, bloga – nors bėk iš namų.
  1. Nesvarbu, kad namas sudegė, svarbiausia, kad blusos nudvėsė.
  1. Amžiną namą tik giltinė pastato.
  2. Ankšti namai, bet savi.
  3. Be moteriškės tušti namai.
  4. Eina lyg namus pardavęs.
  5. Gera moterisnamų raktas.
  6. Gerai negerai – svetur ne namai.
  7. Geriau į savo bakūžę[1] susirietus, nekaip į svetimus rūmus stačiom eiti.
  8. Geriau sava pirkaitė, negu svetima pilaitė.
  9. Geriau sužiedėjusi duona savo namuose, negu daugybė valgių ant svetimo stalo.
  10. Ir aklas kelią namo suranda.
  11. Ir bitutė savo namelius gina.
  12. Kad ir smilgeliai, bet vis nameliai.
  13. Kad ir žūsiu, bet vis savo nameliuos būsiu.
  14. Namai be šeimininkės – tai viralas be druskos.
  15. Namai namučiai, nors ir po smilga.
  16. Namai – pragarai, be namų negerai.
  17. Visur gerai, namie geriausia.
  1. Pirkite ne namą, bet kaimynus.
  1. Liūdni namai, kuriuose vištos gieda garsiau už gaidį.

Nuorodos

[keisti]
Laisvajame žodyne yra terminas namai

Žodžių paaiškinimai

[keisti]
  1. Sena prasta pirkia, lūšna.