Marija fon Ebner-Ešenbach

Iš Wikiquote.
Peršokti į: navigacija, paiešką

Marie Ebner Von Eschenbach (1830-1916) – austrų rašytoja.

Marija fon Ebner-Ešenbach

Sentencijos ir aforizmai[keisti]

Apie protą[keisti]

  1. Būk savo noro viešpats ir savo proto tarnas.
  2. Kartais būti protingam reiškia būti bailiam.
  3. Protingesnis nusileidžia. Tai nemirtingi žodžiai. Jais pagristas kvailystės viešpatavimas visame pasaulyje.

Apie žmogų[keisti]

  1. Didieji žmonės pasižymi tuo, kad iš kitų reikalauja daug mažiau negu iš savęs.
  2. Esti baroko stiliaus žmonių: daug gražių detalių, o visuma neskoninga.
  3. Žmogus išlieka jaunas, kol pajėgia mokytis, įgyti naujų įpročių ir kantriai išklausyti prieštaravimus.
  4. Žmogus privalo būti savo valios valdovu ir savo sąžinės vergu.
  5. Žmogus su didingomis idėjomis – nemalonus kaimynas.

Kitos[keisti]

  1. Atsitiktinumas – tai šydu prisidengusi būtinybė.
  2. Baisu, kai vyras ir žmona vienas kitam įkyri, bet dar baisiau, kai tik vienas iš jų įkyri kitam.
  3. Blogas tas vaikų auklėtojas, kuris neprisimena savo vaikystės.
  4. Blogiausios ne mirtinos, o neišgydomos ligos.
  5. Daugelis mano esą geros širdies, o iš tikrųjų jie tik silpnų nervų.
  6. Daugelis žmonių mano, kad, pripažinus savo klaidą, nebūtina nuo jos atprasti.
  7. Dora tobulina papročius, o papročiai savo ruožtu – dorą.
  8. Egzistuoja graži egoizmo forma – tai meilė.
  9. Genijus nurodo kelią, talentas juo eina.
  10. Gera knyga turi daugiau tiesų, negu jos autorius ketino jų aprašyti.
  11. Gerumas, jei jis beribis, nevertas vadintis gerumu.
  12. Išlepinti vaikai – patys nelaimingiausi: dar jaunystėje jau patiria tironų kančias.
  13. Ydos tarpusavy giminingesnės negu dorybės.
  14. Jaunystėje mokomės; senatvėje suprantame.
  15. Jei nori išspręsti dviejų pareigų konfliktą, pasirinkt tą, kurią įvykdyti sunkiau.
  16. Jei tau paklūsta šį akimirka – paklūsta ir visas gyvenimas.
  17. Kai viena moteris išmoko skaityti, pasaulyje atsirado moterų problema.
  18. Karščiausiai atgailauja mažiausiai nusidėję.
  19. Kuo labiau tu save myli, tuo didesniu priešu pats sau tampi.
  20. Laimingieji pesimistai! Kaip jie apsidžiaugia įrodę, kad džiaugsmo iš viso nėra.
  21. Lengviausiai atleidžiame tas kvailystes, kurios padarytos mūsų labui.
  22. Menininkai dažniausia vertina mus taip, kaip mes vertiname jų veikalus.
  23. Menininko charakteris jo talentą arba maitina, arba išsekina.
  24. Pagalvok bent kartą prieš duodamas, dukart prieš imdamas ir tūkstantį kartų prieš reikalaudamas.
  25. Paniekintas gailestis gali virsti žiaurumu, kaip paniekinta meilėneapykanta.
  26. Pasaulyje būtų daroma labai mažai blogio, jei negalima būtų daryti blogio gėrio pavidalu.
  27. Pasitikėjimas yra vyriškumas, ištikimybė – jėga.
  28. Pati tyliausia Meilė – Meilė gėriui.
  29. Spintoje rankraščiai sutrūnija arba prinoksta.
  30. Stipriojo teisė – tai pati didžiausia neteisė.
  31. Tas, kuris nieko nežino, priverstas viskuo tikėti.
  32. Tėvai sunkiausiai atleidžia savo vaikams ydas, kurias patys jiems įdiegė.
  33. Tik tai, kas per daug gerai dabarčiai, pakankamai gerai ir ateičiai.
  34. Turėti ir nieko neduoti – kartais blogiau negu vogti.
  35. Visada būk savo valios šeimininkas ir savo sąžinės vergas.
  36. Viskas priklauso nuo aplinkos. Skaisčiame danguje Saulė gerokai mažiau save vertina nei riebalinė žvakė rūsyje.