Marija fon Ebner-Ešenbach
Išvaizda
(Nukreipta iš Marie Ebner Von Eschenbach)
Marie Ebner Von Eschenbach (1830-1916) – austrų rašytoja.
Sentencijos ir aforizmai
[keisti]Apie protą
[keisti]- Būk savo noro viešpats ir savo proto tarnas.
- Kartais būti protingam reiškia būti bailiam.
- Protingesnis nusileidžia. Tai nemirtingi žodžiai. Jais pagristas kvailystės viešpatavimas visame pasaulyje.
Apie žmogų
[keisti]- Didieji žmonės pasižymi tuo, kad iš kitų reikalauja daug mažiau negu iš savęs.
- Esti baroko stiliaus žmonių: daug gražių detalių, o visuma neskoninga.
- Žmogus išlieka jaunas, kol pajėgia mokytis, įgyti naujų įpročių ir kantriai išklausyti prieštaravimus.
- Žmogus privalo būti savo valios valdovu ir savo sąžinės vergu.
- Žmogus su didingomis idėjomis – nemalonus kaimynas.
Kitos
[keisti]- Amžinas teisės priešas – privilegija.
- Atsitiktinumas – tai šydu prisidengusi būtinybė.
- Baisu, kai vyras ir žmona vienas kitam įkyri, bet dar baisiau, kai tik vienas iš jų įkyri kitam.
- Blogas tas vaikų auklėtojas, kuris neprisimena savo vaikystės.
- Blogiausios ne mirtinos, o neišgydomos ligos.
- Daugelis mano esą geros širdies, o iš tikrųjų jie tik silpnų nervų.
- Daugelis žmonių mano, kad, pripažinus savo klaidą, nebūtina nuo jos atprasti.
- Dora tobulina papročius, o papročiai savo ruožtu – dorą.
- Egzistuoja graži egoizmo forma – tai meilė.
- Genijus nurodo kelią, talentas juo eina.
- Gera knyga turi daugiau tiesų, negu jos autorius ketino jų aprašyti.
- Gerumas, jei jis beribis, nevertas vadintis gerumu.
- Išlepinti vaikai – patys nelaimingiausi: dar jaunystėje jau patiria tironų kančias.
- Ydos tarpusavy giminingesnės negu dorybės.
- Jaunystėje mokomės; senatvėje suprantame.
- Jei nori išspręsti dviejų pareigų konfliktą, pasirinkt tą, kurią įvykdyti sunkiau.
- Jei tau paklūsta šį akimirka – paklūsta ir visas gyvenimas.
- Kai viena moteris išmoko skaityti, pasaulyje atsirado moterų problema.
- Karščiausiai atgailauja mažiausiai nusidėję.
- Kuo labiau tu save myli, tuo didesniu priešu pats sau tampi.
- Kuo mažiau stropumo, tuo daugiau laiko.
- Laimingieji pesimistai! Kaip jie apsidžiaugia įrodę, kad džiaugsmo iš viso nėra.
- Lengviausiai atleidžiame tas kvailystes, kurios padarytos mūsų labui.
- Menininkai dažniausia vertina mus taip, kaip mes vertiname jų veikalus.
- Menininko charakteris jo talentą arba maitina, arba išsekina.
- Pagalvok bent kartą prieš duodamas, dukart prieš imdamas ir tūkstantį kartų prieš reikalaudamas.
- Paniekintas gailestis gali virsti žiaurumu, kaip paniekinta meilė – neapykanta.
- Pasaulyje būtų daroma labai mažai blogio, jei negalima būtų daryti blogio gėrio pavidalu.
- Pasitikėjimas yra vyriškumas, ištikimybė – jėga.
- Pati tyliausia Meilė – Meilė gėriui.
- Spintoje rankraščiai sutrūnija arba prinoksta.
- Stipriojo teisė – tai pati didžiausia neteisė.
- Sunkiausiai pagydomas sielvartas – įsivaizduojamasis sielvartas.
- Šiurkštumas – tai dvasios silpnumas.
- Tas, kuris nieko nežino, priverstas viskuo tikėti.
- Tėvai sunkiausiai atleidžia savo vaikams ydas, kurias patys jiems įdiegė.
- Tik tai, kas per daug gerai dabarčiai, pakankamai gerai ir ateičiai.
- Turėti ir nieko neduoti – kartais blogiau negu vogti.
- Visada būk savo valios šeimininkas ir savo sąžinės vergas.
- Už nieką nebūname tokie dėkingi kaip už dėkingumą.
- Viskas priklauso nuo aplinkos. Skaisčiame danguje Saulė gerokai mažiau save vertina nei riebalinė žvakė rūsyje.